Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neįgijęs vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinta 1 metų laisvės atėmimu bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; 2009 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės;

2) 2010 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda;

3) 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 12 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2011 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4) 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir 2011 m. sausio 17 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

5) 2014 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį ir 2011 m. sausio 17 d. nutartį ir nustatyta, kad yra atlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., J. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia pagriebė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir rankose jį laikydamas prirėmė prie krosnies J. V., įrėmė jai į kaklą peilį ir žodžiais sakydamas „papjausiu“, grasino nužudyti J. V., taip sukeldamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. S. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., buvo išgėręs, nes pas nukentėjusiąją namuose vartojo alkoholį. Tarp jo ir nukentėjusiosios J. V. kilo konfliktas dėl nukentėjusiosios lankymosi pas jo senelį, jis norėjo, kad nukentėjusioji ten nebesilankytų. Norėdamas pagąsdinti nukentėjusiąją, užpuolė ją, prispaudė prie krosnies, ir nuo stalo paimtu peiliu pagrasino. Jis peilį buvo prispaudęs nukentėjusiajai prie kaklo neaštriąja puse. Nukentėjusioji tokių jo veiksmų išsigando, nes suriko, tuomet jis numetė peilį ir išėjo iš nukentėjusiosios namų. Nieko blogo nukentėjusiajai nenorėjo padaryti, jis tik norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją. Išgertas alkoholis jo veiksmų neįtakojo, būdamas blaivus būtų pasielgęs panašiai. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, jų metu buvo namuose jos vyras K. V. ir svečiuose buvo pažįstamas A. S.. Išgertuvių metu, tarp jos ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, dėl jo senelio. A. S. pradėjo jai sakyti, kad ji neitų daugiau pas jo senelį ir nebesirūpintų juo. Sakė, jei dar eis pas jo senelį, padegs jos namą. Ji atsakė, kad ji nebeis pas A. S. senelį. Tačiau A. S. nenurimo, vis tiek žodžiais kibo prie jos. Jie visi trys sėdėjo virtuvėje, kai apie 15.20 val. A. S. nuo stalo pasiėmė peilį ir laikydamas tą peilį rankose, prirėmė ją prie krosnies, peilį įrėmė jai į kaklą, sakydamas „papjausiu“. Peilį A. S. jai įrėmė į kaklą aštriąja peilio puse. Ji labai išsigando dėl tokio A. S. elgesio, manė, kad jis iš tiesų gali ją papjauti ar kitaip sužaloti, nes peilis buvo įremtas jai į kaklą. Bijojo dėl savo gyvybės. Labai išsigando, todėl tiksliai neprisimena, kiek laiko jis jai laikė peilį įrėmęs į kaklą. Ant kaklo jai paliko žymė. Taip padaręs, A. S. numetė peilį ant stalo ir išbėgo iš jos namų (b. l. 38–39, 42–43);

liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. V.. Apie 14 val. į svečius atėjo pažįstamas A. S.. Jis gėrė alų, o žmona su A. S. gėrė kokteilius. Apie 15 val. žmona su A. S. pradėjo konfliktuoti dėl A. S. senelio. Jis labai nesigilino į jų žodinį konfliktą, tačiau jo žmona pradėjo pykti ant A. S., nes pastarasis tą patį per tą patį pradėjo kalbėti ir kažką pasakoti apie savo senelį, kad jo žmona daugiau ten nebeitų. Jis matė, kaip A. S. kažką pagriebė nuo stalo, manė, kad jis pasigriebė žiebtuvėlį, nes nelabai gerai mato ir girdi, nesuprato ką A. S. nori daryti. Tada A. S. puolė prie žmonos, prirėmė ją prie krosnies ir tada jis pamatė, kad A. S. rankoje turėjo ne žiebtuvėlį, o peilį. A. S. prirėmė J. V. peilį prie kaklo, jis išsigando tokių A. S. veiksmų ir atsistojęs atitraukė su viena ranka A. S. nuo žmonos. A. S. numetė peilį ant stalo ir pabėgo iš jų namų. Matė, kad J. V. ant kaklo nuo pridėto peilio liko žymė. Jis tiksliai negirdėjo, ką pridėjęs peilį prie kaklo A. S. sakė jo žmonai (b. l. 59–60);

2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo grasinta nukentėjusiajai J. V. ją nužudyti. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas peilis (b. l. 19–28);

2018 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas ir aprašytas peilis (b. l. 30);

2018 m. rugpjūčio 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint J. V. kaklą, kairėje pusėje matomas paraudimas, patinimas (b. l. 50–54);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., 15.52 val., J. V. buvo nustatytas 1,65 prom. girtumas (b. l. 35);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., 16.50 val., A. S. buvo nustatytas 0,92 prom. girtumas (b. l. 81).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi A. S. priremdamas nukentėjusiąją J. V. prie krosnies, prie jos kaklo pridėdamas peilį bei žodžiu sakydamas „papjausiu“, grasino pastarąją nužudyti, o nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis A. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis būdamas blaivus pasielgtų taip pat, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo pastangas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Visuomenėje kylančius konfliktus nėra priimta spręsti smurtaujant ar grasinant, o taip pasielgti asmenis dažniausiai paskatina vartotas alkoholis.

Kaltinamasis A. S. pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiąja J. V., o nukentėjusioji patvirtino, kad ji kaltinamajam atleido (b. l. 137).

Prokurorė, įvertinusi tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios J. V., susitaikė su ja, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios J. V. atsiprašė, jie abu susitaikė (b. l. 137), nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, jog civilinio ieškinio nereiškia, ji atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. S. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, nes paskutinį kartą buvo teistas 2014 metais, bausmę atlikęs (b. l. 67–74), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad padaryta veika ir kaltinamasis A. S. atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, kilusius konfliktus spręstu ne smurtaujant ar grasinant panaudoti smurtą ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas lygus įstatyme numatytam įmokos minimumui.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105–106), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtai savininkei J. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamajam A. S., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam A. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąsias priemones–dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei J. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.