Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
1-36-620/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21915-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
I. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-620/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21915-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.;
2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. (N)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,dalyvaujant prokurorui G. S.,kaltinamajam A. R. , jo gynėjui S. L.,nukentėjusiajai I. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2015-02-06 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2016-01-21 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) galutine subendrinta 90 parų arešto bausme ;

3) 2018-12-14 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2019 m. gegužės 25 d., apie 23.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtaudamas buvusios sutuoktinės I. R. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, kai konflikto metu virtuvėje priėjęs ir suėmęs abejomis rankomis spaudė I. R. kaklą ją smaugdamas. Nukentėjusiajai atstūmus jį nuo savęs, kumščiu sudavė į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, taip padarydamas I. R. taškines kraujosruvas odoje kaktos dešinėje, kakle, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele gleivinėje.

Kaltinamasis A. R. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimą pripažįsta, tačiau teikdamas paaiškinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susitiko su buvusia sutuoktine I. gegužės 25 d., galvojo praleisti vakarą kartu. Važiavo į parduotuvę, jis pasiėmė alaus butelį. I. pasiūlė atsigerti ko nors stipriau. Pasiėmė brendžio. Grįžo namo, pavalgė ir sėdėjo kartu prie televizoriaus. Konfliktas įvyko ne dėl vaiko, o ginčas kilo dėl to, kad jo draugas apie ją sakė, apšnekėjo. Jie dėl to susiginčijo, be to, kad prieš dieną prekybos centre jis I. nenupirko marškinėlių. I. priekaištavo, kad jam buvo gaila juos nupirkti. Jis tada kažką pasakė ir pasiėmęs I.tuščią stiklinę, nuėjo į virtuvę. Ji atėjusi pradėjo priekaištauti jam toliau, pasakė, kad eitų šalin, kas ji man tokia. Tada I. puolė jį su rankomis ,pradėjo daužytis, bandė jos rankas laikyti, bet jam pataikė į nosį , pradėjo bėgti kraujas ir jis I. instinktyviai trenkė atgal. Nurodė, jog I.s nesmaugė. Ji atšoko nuo jo, norėjo išeiti. I. puolė iš nugaros draskytis, ar spardyti. Atsisuko ir iš rankos dilbio trenkė jai atžagaria ranka dar į veidą . Du smūgius atsimena, o kitų smūgių neprisimena, tačiau galėjo būti ir daugiau smūgių. Tada ji atšoko nuo jo virtuvėje, neva raudojo, pasigirdo skambutis. Jis atidarė duris, pamatė kaimynę, kuri pasakė, kad iškvietė policiją. I. buvo virtuvėje. Jis suprato, kad jei sulauks policijos, uždarys dvejoms paroms, nebebus paleistas, nes iš karto reikės atlikti skirtą arešto bausmę. Tuomet jis nuomojosi butą, jį turėjo susitvarkyti, išsivežti daiktus, todėl išėjo iš I. namų. Kai jis išėjo pro duris, kaimynė įėjo į vidų. Buvo panaši replika, kurią nurodė kaimynė, kad „dabar žinosiu už ką sėdžiu“. Jis nusileido į apačią, pastebėjo, kad paliko piniginę. Grįžo į viršų, pasiėmė piniginę ir išėjo. Tuo ir baigėsi visas konfliktas. Jam liko žymių ant nugaros, rankų, veido. Jis dėl sužalojimų pasidarė teismo medicininę ekspertizę iš karto po savaitgalio, darbo dienomis. Policijos pareigūnai jam skambino, pasakė, kad ar pats prisistatys policijos komisariatą. Tą padarė gal po keturių dienų . Anksčiau prieš I. buvo vartojęs smurtą , tačiau buvo ir nutrauktų bylų, ji rašo pareiškimus, nebuvo anksčiau tokių smūgių. Alkoholis įtakos jo atsakomiesiems veiksmams neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. R. savo kaltę pripažino iš dalies (dėl suduotų smūgių, bet jos nesmaugė) , jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta:

2019-05-26 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus I. R. pareiškimą, kad 2019-05-25 apie 23.45 val. jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu, jos buvęs sutuoktinis A. R. kumščiais sudavė jai į galvą nemažiau kaip 5 kartus. Tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 9-14).

Nukentėjusiosios I. R. parodymais, kuri paaiškino, kad su A. R. yra išsituokę, neveda bendro ūkio, negyvena kaip sugyventiniai. Kiek atsimena, buvo 2019 m. gegužės pabaiga, šeštadienis. Ji su A. buvo susitikę, nes jis buvo neseniai grįžęs iš užsienio. Grįžęs ruošėsi susipirkti daiktus ir vykti atlikti trijų mėnesio arešto bausmės, už jai padarytą smurtą. Šeštadienį susitarė susitikti pas ją bute (duomenys neskelbtini) nes tai buvo paskutinis savaitgalis, jis pirmadienį turėjo vykti į policiją. Kartu pasigamino pietus. Namuose buvo jų sūnus. Jie nebuvo susipykę, gana ramiai žiūrėjo filmus. Vakare pasidarė kokteilius, vaikas užmigo. Jiems besišnekučiuojant tarp jų iškilo konfliktas. Ji pasakė A. pasižiūrėti į jų vaiką, koks jau jis didelis, nes sūnus tuo metu miegojo. A. pasakė, kad nežino, ar čia jo vaikas. Pasakė kaip gali nežinoti, juk jie praktiškai tik dėl to ir bendrauja, nes juos sieja tik vaikas, kad tam yra DNR tyrimai. Suprato, kad jau A. pradėjo pykti, pakėlė toną. Ji išėjo į virtuvę. Išėjus į virtuvę, A. ją atsivijo. Gavosi konfliktas. Jis puolė ją abiem rankom smaugti, o ji pradėjo gintis. Besigindama įdrėskė su rankomis jam į kaklą. Ji A. žnaibė į kaklą virtuvėje, kai jis ją smaugė abiem rankom, nebegalėjo įkvėpti, tai buvo vienintelis dalykas, kurį galėjo padaryti. Prieš ją buvo boksininkas, sveriantis 90 kg. Jo atžvilgiu nieko nespėjo daugiau atlikti, negalėjo nei puodo paimti, nei kojos pakelti. A.buvo atsirėmęs į šaldytuvą, nuo jo nukrito prieskoniai. Gavosi triukšmas. Ji norėjo nuo A. išsilaisvinti , bet nebepavyko. Labai staigiai ji atsidūrė ant žemės, net pati nebepajuto kaip. Gulėjo ant nugaros, A. buvo apsižergęs ją ir jos rankas pakišo po savo kojomis, tada prasidėjo smūgiai. Visą laiką A. jai trenkė į galvą su dešine ranka. Tikrai ne penkis kartus daužė, o daugiau, labai stipriai, nieko nebegalėjo padaryti. Prisimena tik tą bejėgiškumo jausmą, kad nieko negalėjo padaryti, negalėjo išsilaisvinti, tą garsą, tą trenksmą, pastoviai trenkė į galvą. Paskui išgirdo skambutį į duris, kuris A. ir sustabdė. Jis nebūtų niekados sustojęs. Kai paskambino į duris, jis gal pagalvojo, kad policija. Jis tada pašoko atidaryti durų, o prie durų buvo kaimynė R., kuri gyvena apačioje jos ,tikslios pavardės jos nežino. Kai kaimynė įėjo pro duris, ji jau buvo atsistojusi tarp virtuvės ir koridoriaus. Kaimynė matė kaip ji atrodė. Kaimynė pasakė, kad iškvietė policiją. Ji pasakė A.: “ pažiūrėk kaip atrodo tavo moteris, o jis atsakė, kad taip ir norėjo“. Ji tą prisiminė tik vėliau, nes po smūgių dar negalėjo prisiminti, buvo šoko būsena. Kai atėjo kaimynė, A. pabėgo pro duris. Tada staigiai grįžo ir kažką pasiėmė, ar cigaretes, ar telefoną. Pasakė: „ kad taip jai ir reikia“ . Dar buvo žodžiai, kad „žinosiu už ką dabar sėdžiu“. Atvažiavo dar jos patėvis, kuriam paskambino, o po to policija. Policija apžiūrėjo, kad nėra kaltinamojo ir išvažiavo. Po to atvyko dvi moterys ir išvežė ją į ligoninės priėmimą. Ligoninėje padarė kompiuterinę tomogramą, apžiūrėjo galvą, jai pasidarė bloga, pradėjo vemti. Po smūgių jai pakaušyje, viršugalvyje buvo guzų, kaire akimi negalėjo atsimerkti beveik nepilną savaitę, kairiame skruostikaulyje liko randas, dešinėje pusėje kaktoje buvo guzas, virš lūpos buvo kraujosruvos. Kairė veido pusė buvo visa užtinusi apie pora savaičių. Smūgiai buvo labai stiprūs. Buvo marškinėliai per pažastį suplyšę, smūgiuodamas pataikė į petį ir žastą. Sužalojimus nustatė specialistas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)yra blokinis, penkių aukštų, šešių laiptinių. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra penktosios laiptinės penktajame aukšte. Butas yra dviejų kambarių, su virtuve ir vonios kambariu. Virtuvė apstatyta baldais ir buitine technika. Patalpa tvarkinga. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 17-20).

Specialisto išvada Nr. G 567/2019(05), kurioje nurodyta, kad I. R. padaryta taškinės kraujosruvos odoje kaktos dešinėje, kakle, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, Viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele gleivinėje, paveikus kietais bukais daiktais, 24 smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvus. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53).

Liudytojos R. B. parodymais, kuri paaiškino, jog yra kaimynė, nes I. R. gyvena penktame aukšte, o ji ketvirtame, apačioje po jos butu. Tiek I., tiek A.pažįsta iš matymo. Ji manė, kad jie gyvena kartu, nes matydavo, kad ateina su vaikais. Galvojo, kad A. yra jos sutuoktinis. Jie tik susitikdavo laiptinėje, nebendravo, ryšių nepalaikė. Paaiškino, jog 2019 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje , galėjo būti kaltinime nurodytu laiku ,tiksliai dienos nebeatsiminė, ji būdama savo bute, maždaug apie 24 val., išgirdo triukšmą, bildesį, I. klyksmą . Girdėjo, jog kažkas griuvo, virto, bildesys, gal mėtė ką, nežino. Pasidarė neramu, užbėgo į penktą aukštą. Girdėjo, kaip I.prašė A. R. išeiti gražiuoju, nes iškvies policiją. Kažkiek viskas aprimo ir ji nepasibeldusi į jų butą, grįžo atgal . Už kokių gal dešimties minučių, nors galėjo būti ir trumpiau, ir vėl tas pats. Tada I. labai stipriai klykė. Ji iškvietė policiją ir nubėgo pas ją, beldė į duris. Duris atidarė pati I. ir A.buvo šalia. Ji pradarė duris ir ją dar įtempė į vidų. Vyriškis dar bandė I. pagriebti, o ji traukėsi nuo jo, tada ji įsiterpė į vidurį. Atidarius duris A. buvo išsigandęs. Ji paklausė, kodėl skriaudžia tokią gražią moterį. Pasakė, jog žino už ką. I. atrodė baisiai ,buvo sumušta, kruvina. Jai buvo perbrėžtas veidas, kaklas, perplėšti marškinėliai, kruvina ranka, ant veido guzas, lyg tai kairėje pusėje, ant kaktos taip pat buvo guzas. Po to vyriškis pasišalino. Dar pasakė , kad žinosiu už ką sėdėsiu. Ji pasiliko kartu su I.. Paskui vyriškis vėl už penkių minučių grįžo, gal pasiėmė raktus. Sužalojimų ant A. ji nepastebėjo. Tuo metu dar niekas nebuvo atvažiavę. Po to laukė policijos. Atvažiavo dar ir I.tėvelis. I. papasakojo šiek tiek, kas ten įvyko, jog buvęs sutuoktinis reiškė pretenzijas, kad ne jo vaikas. Pasakojo, kad parvertė ją virtuvėje ant grindų ir smūgiavo į veidą, atrodo su ranka. Buvo atsinešęs alaus, išgėręs buvo. Sakė, kad išsilaikė teises ir pirks mašiną, kilo tas konfliktas.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019-05-26 apie 00.05 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jos buvusio sutuoktinio A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio metu supykęs A. R. sudavė penkis smūgius į galvą savo buvusiai sutuoktiniai. Matėsi akivaizdžios smurto žymės ant veido: patinimas po akimi, guzas ant kaktos (b. l. 65-66).

Fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio metu padaryti sužalojimai ant nukentėjusiosios veido, ką patvirtino ir apklausta liudytoja R. B., kuri tiesiogiai matė nukentėjusiąją po įvykio, be to ją dar buvo susitikusi maždaug po dviejų savaičių po įvykio ir ant veido buvo likusios nuotraukoje užfiksuotos žymės (b.l.164).

Kaltinamasis A. R. teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, jog kilusio konflikto priežastis nebuvo ta, kurią nurodė nukentėjusioji, be to jis įvykio metu nukentėjusiosios nesmaugė, jos neparvertė ant grindų ir pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, nes pirmoji puolė su kumščiais, trenkė į nosį ir jis besigrumdamas trenkė atgal. Po to jis norėjo išeiti, o nukentėjusioji puolė iš nugaros draskyti, todėl jis atsisuko ir iš rankos dilbio atžagaria ranka trenkė nukentėjusiajai. Po to paaiškino, jog neprisimena, kad nukentėjusiąją smaugė, prisimena tik du smūgius, nors neneigė, jog jų galėjo būti ir daugiau. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1dalį įrodyta aptartais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojos R. B., specialisto išvada, protokolu pareiškimu, fotonuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu), kurie atitiko bei patvirtino vieni kitus. Teismas juos laiko kaip teisingus ir patikimus. Teismas neturi pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymų kaip šališkų. Iš bylos duomenų nustatyta ir to neneigė nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, jog iki įvykio kilimo jie bendravo nekonfliktiškai. Nors jų santuoka yra nutraukta, tačiau jie bendravo dėl sūnaus. Akivaizdu, kad įvykio metu naktį namuose daugiau pašalinių suaugusių žmonių nebuvo, o mažametis sūnus miegojo, todėl nukentėjusioji, kaip ir kaltinamasis, buvo pagrindinis ir tiesioginis įvykio dalyvis ir turi lygias teises apie jį duoti parodymus .

Nukentėjusiosios parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir netikėti jos parodymais teismui nėra pagrindo, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų prieš ją atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Jos parodymus patvirtino liudytoja R. B., kaimynė, kuri anksčiau artimai nebendravo nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja, tik žinojo, kad jei yra jos kaimynai ir gyvena virš jos buto. Pažymėtina, kad R. B. parodymai buvo nuoseklūs, detalūs ir betarpiškai patvirtino I. R. duotus parodymus. Ji išgirdusi nukentėjusiosios klyksmą ir triukšmą iškvietė policijos pareigūnus. Iš karto nubėgusi ir paskambinusi į duris, pamatė ten buvusį vaizdą, kurio metu kaltinamasis dar vis bandė suduoti nukentėjusiajai. Nukentėjusioji skubiai čiupo jos ranką ir įsitraukė į buto vidų, matėsi, kad ji bijo. Nukentėjusioji atrodė baisiai, buvo sumušta, kruvina, perplėštais marškinėliais, jai ant veido, kaktos buvo guzai, veidas ir kaklas perrėžti. Nukentėjusioji papasakojo konflikto priežastį, kad kaltinamasis reiškė pretenzijas, kad ne jo vaikas, jog parvertė virtuvėje ant grindų, smūgiavo į veidą ranka, tą patį ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio pasakojo ir liudytojai R. B.. Pats kaltinamasis patvirtino, jog prieš įvykį jo buvusi sutuoktinė nebuvo sužalota. Nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę, jos sužalojimus nustatė specialistas, kuris byloje pateikė išvadą, buvo nustatyti net 24 smūgiai. Liudytoja patvirtino, jog jai informavus, kad iškvietė policiją, kaltinamasis iš karto iš buto pasišalino, nurodydamas, kad jau dabar žinos už ką sėdės, ką nurodė ir nukentėjusioji.

A. R. pateikė teismui 2019-05-30 specialisto išvadą Nr.G579/2019 (05), kurioje nurodoma, jog jis į specialistus kreipėsi asmeniniu prašymu, paaiškindamas, jog 2019-05-26 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) bute pas buvusią žmoną I. R. virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu keletą kartų (smūgių buvo daug, o tikslaus skaičiaus pasakyti jis negalėjo), jam smogė rankomis į veidą, apdraskė nagais kaklą, rankas, nugarą. Buvo nustatyta, jog A. R. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiajame dilbyje, odos įdrėskimai kairėje plaštakoje, kakle, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos raudonyje, kakle, dešiniame užausyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame dilbyje, paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais , galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu ir nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. R. patirti nežymūs sužalojimai, aprašyti specialisto išvadoje, atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog ji stengdamasi ištrūkti kai buvo smaugiama, žnaibė jam į kaklą, nebegalėjo įkvėpti ir nespėjo nei puodo paimti, ar kojos pakelti, galėjo taip pat jam įdrėksti, kai vertė ją ant žemės, liudytoja R. B. nepastebėjo sužalojimų ant kaltinamojo. Be to liudytoja patvirtino, jog net ir jai atėjus, A. dar vis siekė suduoti nukentėjusiajai, be to ir didelį klyksmą ji girdėjo I., o ne vyro, taip pat prieš tai girdėjo nukentėjusiosios prašymą, jog vyriškis išeitų gražiuoju, nes iškvies policiją. Tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja R. B. patvirtino, jog kaltinamasis prieš išeidamas iš buto teigė, jog žinos už ką sėdės, ko neneigė ir pats kaltinamasis, todėl kaltinamojo pozicija, jog I.pati puolė jį mušti, vertintina kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija. Taip pat teismas pažymi, kad šioje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas A. R., todėl teismas vertina ir analizuoja tik jo kaltės klausimą ir tik dėl tos veikos padarymo, kuria jis yra kaltinamas.

Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad A. R. 2019 m. gegužės 25 d., apie 23.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtaudamas buvusios sutuoktinės I. R. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, kai konflikto metu virtuvėje priėjęs ir suėmęs abejomis rankomis spaudė I. R. kaklą ją smaugdamas. Nukentėjusiajai atstūmus jį nuo savęs, kumščiu sudavė į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, taip padarydamas I. R. taškines kraujosruvas odoje kaktos dešinėje, kakle, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, kairiame žande, viršutinėje lūpoje su muštine žaizdele gleivinėje, todėl tokia A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo. A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors jis teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi, tačiau teismas jos kaip lengvinančia negali laikyti dėl šių priežasčių: A. R. jau buvo teistas dėl analogiškų veikų 2015-02-06 , 2016-01-21 ir 2018-12-14 dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos narei I. R.. Iš paaiškinimų žinoma, jog tuo metu kaltinamasis taip pat turėjo atlikti 90 parų arešto bausmę, turėjo pirmadienį vykti jos atliki, prieš tai, šeštadienį jis vėl smurtauja prieš savo buvusių sutuoktinę. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog kaltinamasis iš karto neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos apklausiamas tyrėjo, jis atsisakė duoti parodymus (b.l.111-112), o bylą nagrinėjant teisme taip pat iš esmės neprisipažino, jog nukentėjusiąją smaugė, parvertė ją ant žemės ir sudavė tik du smūgius. Nurodė, jog kitų smūgių , ar smaugimo nepamena, bet tuo pačiu nurodo, kad nors ir buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, tačiau tos nakties įvykius prisimena, todėl negalima vertinti, jog jis buvo nuoširdus, atsiprašė nukentėjusiosios tik teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodė anksčiau jokio atsiprašymo , pagalbos iš kaltinamojo nesulaukė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors ir iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų nustatyta, jog įvykio vakarą buvo vartojami kokteiliai su alkoholiu, tačiau nebuvo nustatyta, jog jie turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji teigė, jog kaltinamajam ir nevartojant alkoholio būna pykčio protrūkiai, kažką mesti, trenkti.

Sprendžiant A. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje jau buvo tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Šį naują nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo , prieš tą pačią nukentėjusiąją-savo buvusią sutuoktinę I. R. ir jam skirta bausmė –areštas nedavė teigiamo rezultato, jis išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir skiriamos švelnesnės bausmės įtakos jo nusikalstamam elgesiui neturėjo. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismo nuomone, A. R. kaip recidyvistui parinktina reali laisvės atėmimo bausmės rūšis.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad A. R. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaip asmenybė apibūdinamas iš neigiamos pusės. Jis yra teistas, baustas administracine tvarka (b.l.75-87),nedirba. A. R. atžvilgiu nenustatyta lengvinančių, o tik sunkinanti aplinkybė , todėl, teismo nuomone, A. R. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jam parinktinas bausmės dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

A. R. nors ir yra teistas ir teistumas jo atžvilgiu nėra išnykęs, tačiau jis gailisi dėl suduotų smūgių prie nukentėjusiąją, nukentėjusiosios dalyvavusios teisiamajame posėdyje atsiprašė, nurodė, kad stengsis išvengti tokių įvykių, bendraus draugiškai. Nukentėjusioji nurodė , jog geriau būtų, kad kaltinamasis lankytų kursus, dirbtų, vaikui teiktų priteistą išlaikymą ir nesiartintų prie jos. Iki posėdžio nebuvo gautos informacijos , kad jis darytų naujas nusikalstamas veikas. Byloje yra pateikta buvusio darbdavio „(duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad jų įmonėje kaltinamasis dirbo nuo 2019-04-25 iki 2019-07-22 ir kaip darbuotojas visus jam patikėtus darbus atlikdavo laiku, atsakingai, dirbo pareigingai, buvo punktualus, pareigingas, niekada nekonfliktavo su darbuotojais, žalingų įpročių nepastebėta, o darbo santykiai nutrūko 2019 m. liepos 22 d. jam asmeniškai prašant., jog Teismo nuomone, bausmės tikslai dar šioje byloje gali būti pasiekti A. R. neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir jam paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 75 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis net ketvirtą kartą yra teisiamas dėl panaudoto smurto prieš savo buvusią sutuoktinę I. R. ir siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nesiartinti prie jos arčiau kaip per penkiasdešimt metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. R. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje), nustatant dvejų metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas (26,60 Eur), ir atvykimas (10,86 Eur) į teisiamąjį posėdį , iš viso 37,46 Eur, todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., ).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 6 punktais, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį: ne vėliau kaip per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar mokytis, ar registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72/1 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios I. R. arčiau kaip per penkiasdešimt metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. R. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (ar ją pakeitus, nukentėjusiosios naujoje gyvenamoje vietoje) .

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios I. R. arčiau nei dvidešimties metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. R. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. R. valstybei 37,46 Eur (trisdešimt septynis eurus 46 ct) proceso išlaidų. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas– 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė