Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2081-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
1-2081-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2081-517/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-37051-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2013 m. kovo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; 2) 2015 m. balandžio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. P. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

ji, 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 2 val. 15 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.21 promilių girtumas), tyčia, nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė savo motinai nukentėjusiajai A. G. į galvos sritį, t.y. tokiu būdu mušdama nukentėjusiajai A. G. padarė apie 2 cm žaizdą galvos plaukuotojoje dalyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena su savo motina A. G., kuriai yra 89 metai. Kartu gyvena nuo 2011 metų. Butas yra jos. Mama serga senatvine demensija. Ji savo motiną prižiūri, gamina, tvarko, skalbia. Nėra sutvarkiusi dokumentų dėl motinos priežiūros. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ji buvo truputėlį išgėrusi alkoholio (dvi taureles degtinės). Grįžus apie 22 val. į namus, tarp jos ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji paėmė puodelį nuo stalo ir trenkė ant sofos sėdinčiai mamai vieną kartą per galvą. Taip padarė, nes nesusivaldė. Supranta, kad mamai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas, ji išsigando, tvarkė jai žaizdą. Atvyko policija ir ją išsivežė. Su mama abi tik konfliktuoja, anksčiau nėra mamos mušusi. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jos susitaikė, ji motinos atsiprašė. Ji rūpinasi savo mama, daugiau nėra kam pastarąja pasirūpinti (b. l. 89-90, 94).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji V. P. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28-29), objektų apžiūros protokolu (b. l. 48-49), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji gyvena kartu su dukra V. adresu (duomenys neskelbtini). Dukra V. ją prižiūri, ja rūpinasi. Abi su V. gerai sutaria, kartais pasipyksta, bet retai. V. kartais išgeria alkoholio, tai yra švenčių proga, namuose nėra girtaujama. Įvykio dieną, pavakaryje, V. ant jos supyko. Nežino ar V. tuo metu buvo išgėrusi. Ji sėdėjo ant sofos prie sienos virtuvėje. V. buvo virtuvėje prie dujinės viryklės, darė valgyti. Jos abi susipyko ir tada ji pajuto vieną smūgį per galvą. Su kuo jai sudavė V., ji nematė. Jai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas. Ji ant dukters nepyksta. V. jai yra reikalinga, nes ją prižiūri (b. l. 28-29).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo, 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius apžiūrėjęs VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pateiktus A. G. medicininius dokumentus padarė išvadą, kad A. G. nustatyta apie 2 cm žaizda galvos plaukuotoje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-49).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso rezultato, 2018 m. rugpjūčio 3 d. kaltinamajai V. P. nustatytas 2,21 promilių girtumas (b. l. 23).

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį, prašydama priteisti 95,54 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginti (b. l. 52-53). Byloje esantys įrodymai (b. l. 56) patvirtina, kad V. P. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusioji A. G. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2018 m. rugpjūčio 3 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji V. P. dėl asmeninių paskatų panaudodama fizinį smurtą prieš savo motiną A. G., ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamoji V. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų trukme (b. l. 105-107).

Sankcijoje už kaltinamajai V. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamosios V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamoji anksčiau buvo teista du kartus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka bausta du kartus. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji yra pensininkė. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. P. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 46 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. P. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios V. P. asmenybę, į tai, kad anksčiau jau buvo du kartus teista už savo motinos sumušimą bei jos, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. P. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajai V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis