- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- eI3-6039-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00088-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- B. P.
- Trečiasis asmuo
- T. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
atsakovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui D. S.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-242 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. S – 2023/200 (7-2023/172), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. (toliau – Pareiškėja) prašo panaikinti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-242 (toliau – Inspekcijos Sprendimas); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S – 2023/200 (7-2023/172) (toliau – Komisijos Sprendimas).
Šalies argumentai
Nurodo, kad skundžiami institucijų Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl aplinkybių, susijusių su mokestinio patikrinimo neišsamumu, neobjektyvumu bei selektyviu patikrinimo medžiagos vertinimu. Sprendimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų ir savo turiniu prieštarauja patikrinimo metu nustatytai faktinei informacijai, kadangi pareiškėja ūkinės komercinės veiklos, susijusios su garso ir vaizdo atkūrimo technikos pardavimu nevykdė apskritai, nes šios srities neišmano, todėl jai priskaičiuotos mokestinės prievolės iš esmės nėra susijusios su jos asmeniu. Teigia, kad buvęs sutuoktinis yra audio technikos entuziastas, kuris aktyviai šia sritimi domisi visą savo gyvenimą, todėl
Teigia, kad mokestinio patikrinimo metu Pareiškėja Inspekcijai 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimu nurodė, kad PAYPAL sąskaitos, kuri buvo atidaryta jos vardu, prisijungimus turėjo T. P., kuris šią sąskaitą naudojo savo veiklai, t. y. prekybai garso atkūrimo technika. Pareiškėja informavo, kad per PAYPAL sąskaitą nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos ir Inspekcijos nurodymo priede esančių finansinių operacijų paaiškinti bei detalizuoti negali, kadangi su jomis neturi nieko bendro, o minėtas finansines operacijas plačiau paaiškinti gali tik T. P., kadangi jos buvo atliktos T. P. veiksmais ir iniciatyva.
Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakymus Inspekcijai, nurodė, kad „(10) PAYPAL sąskaita buvo atidaryta tikslu pirkti prekes elektroninėse parduotuvėse taip pat gauti pervedimus iš T. P.. Pranešime nurodytos pinigų sumos į PAYPAL sąskaitą buvo gautos iš sutuoktinio T. P.. Sąskaita buvo registruota el. paštu (duomenys neskelbtini). Ji veiklos asmeniškai nevykdė, todėl Inspekcija apie komercinę veiklą savo vardu atidarytoje paskyroje ji neinformavo. Be to, Inspekcija neklausė ar šia sąskaita naudojosi kiti asmenys, todėl ji informacijos apie savo sutuoktinį nepateikė. Buvęs sutuoktinis dalį savo prekių parduodavo per jos vardu sukurtą paskyrą ir Pareiškėja nežinojo ir nesuvokė šios veiklos masto bei neteisėtumo, nes sutuoktiniu pasitikėjo. Pateikti PAYPAL sąskaitos išrašų negalėjo, kadangi buvęs sutuoktinis šią sąskaitą jau buvo uždaręs, o finansinės operacijos šioje sąskaitoje buvo atliktos iki uždarymo. Nors Inspekcija pateikė jos vardu atidarytos PAYPAL sąskaitos išklotinę, tačiau nurodytų finansinių operacijų paaiškinti bei detalizuoti negalėjo, kadangi finansines operacijas plačiau paaiškinti gali tik T. P.. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir buvęs Pareiškėjos sutuoktinis T. P., kuris nurodė, kad per Pareiškėjos vardu registruotą PAYPAL paskyrą vykdė elektroninę prekybą. Akcentuoja, kad dar 2021 m. lapkričio 15 d. Inspekcijai nurodė, kad „Mokėjimai (viso: 18 000,00 Eur) UAB „Audiocentras“ buvo atlikti atsiskaitant už B. P. sutuoktinio T. P. įsigytą audio aparatūrą“, taigi nuo pat pirminės komunikacijos su Inspekcija momento Pareiškėja patvirtino, kad T. P. vykdė veiklą, susijusią su audio aparatūros prekyba, kad jos vardu sutuoktinis iš UAB „Audiocentras“ pirko garso aparatūrą, tačiau Inspekcija surinktą medžiagą ir asmenų teiktus paaiškinimus vertino selektyviai.
Pareiškėjos įsitikinimu skundžiamų Sprendimų išdėstytos išvados yra subjektyvios, o ne pagrįstos faktais, kadangi savaime suprantama, kad Pareiškėjos vardu atidarytoje sąskaitoje buvo nurodyti jos, o ne jos buvusio sutuoktinio duomenys, be to, kadangi PAYPAL sąskaitą valdė jos sutuoktinis – būtent jis iš šios sąskaitos pervesdavo pinigus Pareiškėjai, kuri gautas lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Akcentuoja, kad sąskaita naudojosi jos tuometis sutuoktinis, todėl de facto toks sąskaitos naudojimas nebuvo neteisėtas, kita vertus, Pareiškėja nesupranta, kokie duomenys be jos sutuoktinio patvirtinimo, kad jis naudojo jos PAYPAL paskyrą savo veikloje, dar galėtų objektyviai patvirtinti šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėja ir jos atstovas prašė Pareiškėjos skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime nurodo, kad su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 str. 8 d., 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - PVM direktyva) 9 str., 1 d., 10 str., mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama prekybą savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, jos sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pavaldumo ir pan.) bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Pareiškėja neveikė savo valia ir nuožiūra (pati įsigijo parduoti skirtas prekes, gautomis lėšomis disponavo ir jas investavo į prekes). Taip pat, pagal kredito įstaigų pateiktus duomenis, nustatyta, kad į Pareiškėjos sąskaitą fizinių ir juridinio asmenų pervedimai už prekes vyko nuo 2018 m. liepos 17 d. beveik kasdien, kartais po kelis pervedimus per dieną (iš viso su 181 asmeniu sudaryti 187 pardavimo sandoriai), t. y. nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Be to, Pareiškėjos 2018 – 2020 m. laikotarpiu gautos įplaukos už parduotas prekes sudarė pagrindinę gautų pajamų dalį – 2018 m. 62,68 proc., 2019 m. 82,04 proc., 2020 m. 83,37 proc. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėjo tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
Pažymi, kad B. P. savo pateiktame paaiškinime patvirtino, kad 2019 m. vykdė internetinę prekybą, talpindama prekių skelbimus internete, fizinės parduotuvės ji neturėjo. Atsižvelgus į nustatytą sandorių, kuriuose dalyvavo Pareiškėja, skaičių, jų sudarymo intensyvumą ir pasikartojimą (2018-2020 metais beveik kasdien, kartais po kelis pervedimus per dieną, iš viso su 181 asmeniu sudaryti 187 pardavimo sandoriai), akivaizdu, kad Pareiškėjos veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. B. P. sudarytų sandorių sistema siekė uždirbti pelną ir iš vykdomos veiklos nuolat gauti pajamų (gautos pajamos už parduotas audioprekes sudarė didžiausią gautų pajamų dalį palyginus su Pareiškėjos gautomis kitomis pajamomis (darbo užmokestis, Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos), šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo, savarankiškumo, tęstinumo požymių, todėl mokestinio patikrinimo metu vertinama, kad jos vykdytai internetinės prekybos veiklai būdingi ekonominės veiklos požymiai. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėja tikrintu laikotarpiu vykdė internetinės prekybos ekonominę veiklą ir iš šios veiklos gavo pajamas, kurios yra PVM objektas.
Pabrėžia, kad surinkta informacija patvirtina, kad Pareiškėjos vardu 2018 m. liepos mėn. buvo atidaryta PayPal sąskaita, susieta su Pareiškėjos turima Lietuvos Respublikos kredito įstaigos sąskaita, Pareiškėja į PayPal sąskaitą nuo 2018 m. liepos mėn. nuolat gaudavo lėšas už audiotechnikos pardavimą, kurias pervesdavo į savo vardu atidarytas Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sąskaitas, jas naudodama prekėms ir paslaugoms apmokėti, nekilnojamam turtui įsigyti ir pan. Nors ginčo situacijoje Pareiškėja įrodinėja, kad tai nėra jos pajamos, o jos buvusio sutuoktinio T. P. (santuoka registruota 2019 m. gegužės 4 d., išregistruota 2022 m. sausio 4 d.) pajamos, nes ne ji, o jis vykdė prekybos internetu veiklą, pasinaudojant jos vardu atidaryta sąskaita, tačiau šių aplinkybių Pareiškėja nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus savo ir savo buvusio sutuoktinio tvirtinimais apie šių aplinkybių buvimą.
Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog aktualiuoju laikotarpiu PayPal sąskaitą savo vardu buvo atidaręs ir ja naudojosi T. P., kuris Inspekcijai buvusių sutuoktinių kontrolės veiksmų atlikimo metu nepateikė jokio paaiškinimo dėl kokių priežasčių jis naudojosi Pareiškėjos sąskaita, nors tuo pat metu turėjo ir savo sąskaitą. Komisijos posėdžio metu T. P. paaiškino, kad tam tikrais atvejais PayPal „apribodavo, užšaldydavo“ pinigus, todėl jis paprašė žmonos naudotis jos sąskaita, o po to ir toliau ja naudojosi užsimiršęs. Pareiškėjos ir T. P. atstovas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad tam tikrais atvejais (pasiekus tam tikrą apyvartą ar įvykus kitoms aplinkybėms) PayPal sąskaita kuriam laikui yra užblokuojama, todėl T. P. tokiems atvejams turėjo antrą, „atsarginę“ paskyrą žmonos vardu. Taip pat nustatyta, kad Pareiškėja ir T. P. skirtingų kontrolės veiksmų ir ginčo metu teikė skirtingus paaiškinimus dėl šios sąskaitos atidarymo, naudojimosi priežasčių ir pan. Pareiškėjos paaiškinimuose esantys prieštaravimai nesudaro pagrindo Pareiškėjos poziciją dėl T. P. naudojimosi jos sąskaita pripažinti patikima, pagrįsta ir įrodyta, nes tokio pobūdžio aplinkybės, jog asmens sąskaita naudojosi kitas šeimos narys buvo žinomos jau pirminio Pareiškėjos paaiškinimo teikimo metu, tačiau Pareiškėja šių aplinkybių 2021 m. lapkričio 15 d. paaiškinime Inspekcijai nenurodė. Priešingai ji nurodė konkrečias savo sąskaitos atidarymo priežastis („sąskaita buvo atidaryta tikslu pirkti prekes elektroninėse parduotuvėse, taip pat gauti pervedimus iš T. P.“), jų nesiedama su T. P. vykdyta internetine veikla ar šio asmens pasinaudojimu Pareiškėjos sąskaita tuomet, kai jis negali pasinaudoti savo sąskaita (būtent tai paaiškino T. P. K. posėdžio metu). Taip pat savo negalėjimą Inspekcijai patikrinimo metu pateikti sąskaitos išrašą Pareiškėja grindė ne tuo, jog sąskaita naudojosi T. P. ir operacijos yra atliktos jo iniciatyva, o ji su operacijomis neturi nieko bendra (būtent taip yra teigiama Pareiškėjos 2022 m. lapkričio 7 d. paaiškinime), o tuo, kad „PayPal sąskaita buvo uždaryta ir nesama techninės galimybės šiuos išrašus pateikti“.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos posėdžio metu T. P. nurodė, jog jis paprašė pasinaudoti žmonos sąskaita tik esant tam tikroms aplinkybėms, kai nebuvo galimybių naudotis jo sąskaita. Pažymi, jog įvertinus ginčo byloje pateiktą Pareiškėjos ir T. P. sąskaitų judėjimą, nustatyta, kad judėjimas vyko abiejų asmenų sąskaitose tuo pat laiku, kas taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti šalių pozicijas ir T. P. pateiktą paaiškinimą dėl naudojimosi jo sąskaita apribojimų. Nustatytų aplinkybių nepaneigia tai, jog galimai Pareiškėjos buvęs sutuoktinis turėjo daugiau žinių apie šios veiklos specifiką. Be to, nurodo, kad Pareiškėjos vykdytos internetinės veiklos aplinkybes patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės - Pareiškėja 2019 m. lapkričio mėn. buvo įsigijusi verslo liudijimą ir 2021 m. lapkričio 30 d. paaiškinime pateikė informaciją dėl vykdytos internetinės veiklos. Todėl, nors Pareiškėja ir nesiėmė veiksmų tinkamai deklaruoti savo vykdytos internetinės prekybos veiklos pajamas (pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. Pareiškėja deklaravo ne realias veiklos internetu pajamas, o tik 2 300 Eur), tačiau tai, jog deklaruotos pajamos pagal verslo liudijimą buvo sietos su vykdyta prekybos internetu veikla, vertintina kaip papildoma aplinkybė dėl to, kad Pareiškėja šią veiklą vykdė realiai ir savarankiškai, gaudama šios veiklos pajamas.
Cituodamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 str. 1 d., 8 str. 1 d., Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administravimą taisyklių (toliau – Taisyklės), 4 p., tvirtina, kad patikrinimo metu, Pareiškėjos individualios veiklos pajamos buvo pagrįstai apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant Taisyklių 6.3.5. p. numatytą lėšų bankų sąskaitose metodą. Pareiškėja netinkamai vykdė savo prievoles apskaičiuojant mokesčius (Pareiškėja 2018 – 2020 m., vykdydama elektroninę prekybą, į savo vardu atidarytą banko sąskaitą, esančia PayPal (Europe) S.á.r.l. et Cie, S.C.A. iš fizinių ir juridinių asmenų gavo 135 357,38 Eur pajamų kurių nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka, GPM ir PVM neapskaičiavo ir nesumokėjo). Taigi, mokesčių administratorius nustatė aplinkybes, lemiančias būtinumą taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas.
Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-242 (toliau – Inspekcijos Sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. S – 2023/200 (7-2023/172) (toliau – Komisijos Sprendimas), kuriais pareiškėjai priskaičiuota sumokėti į biudžetą 12 421,69 Eur GPM ir 2 207,60 Eur šio mokesčio delspinigius, 6 680 Eur PVM ir 1 843,80 Eur PVM delspinigius, 5 468,69 Eur VSD įmokas ir 5 241,72 PSD įmokas bei 2 484 Eur GPM baudą, 1 336 Eur PVM baudą, 1 094 Eur VSD įmokų baudą ir 1 048 Eur PSD įmokų baudą.
Šie mokesčiai pareiškėjai priskaičiuoti už tai, kad ji 2018 – 2020 m., vykdydama elektroninę prekybą, į savo vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią PayPal (Europe) S.á.r.l. et Cie, S.C.A. iš fizinių ir juridinių asmenų gavo 135 357,38 Eur pajamų. Ši jos veikla pripažinta individualia veikla iš kurios gautų pajamų ji nedeklaravo ir minėtų mokesčių neapskaičiavo bei nesumokėjo.
Pareiškėja nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad ji jai inkriminuotos veikos nevykdė. Nurodo, kad elektroninę prekybą audiotechnika vykdė buvęs jos sutuoktinis, T. P., kuris tam tikslui naudojo tiek savo vardu, tiek jos vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią PayPal (Europe) S.á.r.l. et Cie, S.C.A. Iš šios veiklos gautas pajamas jis naudojo tolesnei minėtai veiklai vystyti, dalį pajamų skirdavo ir bendrom šeimos reikmėm. Apie šios veiklos mokestinį pobūdį jai nebuvo žinoma, pajamų negavo, todėl neatsirado jai pareiga už gautas pajamas iš šios veiklos, deklaruoti ir mokėti mokesčius, registruoti šią veiklą ir pan..
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių iš esmės kilęs ginčas dėl pareiškėjos 2018 – 2020 m. vykdytos veiklos pobūdžio, t. y., ar ši jos veikla atitinka individualios veiklos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme, požymius ar ne.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. GPMĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šių nuostatų prasmė, vykdant teisingumą, išimtine (monopoline) teise priskirtą teismams (Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), atskleista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1575-438/2016, be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant individualios veiklos sąvoką, yra konstatuota, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).
Remiantis kredito įstaigų duomenimis byloje nustatyta, kad 2018-2020m. vykdant elektroninės prekybos veiklą su 181 asmeniu buvo sudaryti 187 prekių pardavimo sandoriai iš kurių gauta 135 357,38 Eur pajamų. Šios pajamos sudarė pagrindinę pareiškėjos gautų pajamų dalį – 2018 m. 62,68 proc., 2019 m. 82,04 proc., 2020 m. 83,37 proc.. Šiai veiklai vykdyti pareiškėja naudojo savo vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią PayPal (Europe) S.á.r.l. et Cie, S.C.A..
Šios aplinkybės patvirtina, kad tai buvo nevienkartinio pobūdžio veikla bei kad ji buvo vykdoma savarankiškai, ilgą laiką (tęstinė), siekiant ekonominės naudos – gauti pajamų, kas atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus individualios veiklos požymius.
Pareiškėja nesutikimą su tuo, kad jos veikla atitinka individualios veiklos požymius, iš esmės grindžia tuo, jog šią veiklą vykdė ne ji, o jos buvęs sutuoktinis T. P..
Tačiau visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, kaip taisyklė, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas). CK 3.92 straipsnis, reglamentuojantis turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, taip pat įtvirtina, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Taigi šios civilinės teisės normos patvirtina, jog santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas.
Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai aptariamas ūkines operacijas betarpiškai vykdė pareiškėjos buvęs sutuoktinis T. P., pasinaudodamas jos banko sąskaitomis, jis veikė abiejų sutuoktinių interesais, dėl ko pareiškėjos argumentai, kad iš šios veiklos ji negavo pajamų ir pan., yra nepagrįsti bei atmetami.
Tai, kad pareiškėja ir pati vykdė minėtą bei žinojo apie šios veiklos pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji 2019 m. lapkričio mėn. buvo įsigijusi ir verslo liudijimą šiai veiklai vykdyti.
Pripažįstami nepagrįstais bei atmetami ir tie pareiškėjos skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apskaičiuojant jai mokėtinus mokesčius atsakovas neteisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 70 straipsnio nuostatas.
Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos - nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.
Byloje nustatyta, kad iš minėtos veiklos pareiškėja gautų pajamų GPM, PVM, VSD ir PSD mokesčių nustatyta tvarka nedeklaravo ir minėtų mokesčių neapskaičiavo bei nesumokėjo.
Todėl tokia jos veikla mokesčių administratoriui suteikė teisę mokėtinus mokesčius apskaičiuoti remiantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis.
MAĮ 70 straipsnyje, suteikiančiame mokesčių administratoriui teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal jo įvertinimą, yra apibrėžtas ir šio mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“ , o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad mokesčių administratorius mokesčius šiuo būdu gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse), arba jų netaikydamas. Metodų nustatytų Taisyklėse jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos - finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2. –6.3.; 28-29 punktai).
Toks metodų nustatytų Taisyklėse pobūdis savo ruožtu lemia, kad jų taikymas, o tuo pačiu ir mokesčių, remiantis jais apskaičiavimas, yra susijęs su specialių žinių panaudojimu bei pritaikymu.
Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60- 62 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos individualios veiklos pajamos buvo apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant Taisyklių 6.3.5. punkte numatytą lėšų bankų sąskaitose metodą.
Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjai priklausančias mokėti mokesčių sumas, panaudojo teisės aktais leistinus bei tinkamus tokių duomenų surinkimo ir nustatymo metodus.
Nors pareiškėja teigia, jog šie metodai buvo pritaikyti netinkamai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir faktorių, dėl ko buvo gauti neteisingi išeities duomenys, tačiau, kaip minėta, duomenys, kurie gauti panaudojus bei pritaikius specialias žinias, paprastai turi būti paneigiami tokių pat žinių pagrindu. Kadangi pareiškėja tokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad ji nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie pareiškėjos nesumokėtų mokesčių apimtį ir jų dydį bei neįrodė savo teiginių teisingumo.
Apibendrinus daroma išvada, kad ginčijami Inspekcijos ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti bei teisingi, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjos B. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.