Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1840-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
A15.-1840-961/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01342-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1840-961/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01342-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2018 m. gegužės 19 d. 12.36 val. kieme adresu Architektų g. 196, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, pravažiuodamas pro automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, po eismo įvykio atsisakė tikrintis blaivumą.

Šiais veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad namuose buvo išgėręs alus ir nusprendė perstatyti automobilį į kitą vietą, kad matytųsi pro langą. Bevažiuodamas kliudė stovinti automobilį, sėdėjo ir laukė, kol ateis savininkas. Tuo metu pro šalį ėjo kažkokie jaunuoliai ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnui, jis atsisakė tikrintis blaivumą. Savininkas jam pretenzijų neturi. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes turi sergančią motiną, taip pat išlaiko sūnų. Dėl šio įvykio negali toliau dirbti vairuotoju, todėl nebedirba.

Tyrimo metu R. K. parodė, kad apsisukdamas užkabino kaimyno mašiną, kliudė nestipriai. (b.l. 3)

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir R. K. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. (b.l. 3)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 19 d. 12.40 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog kieme pranešėjas sulaikė neblaivų automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris kliudė kieme stovintį automobilį. (b.l. 7)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. gegužės 19 d. 12.36 val. gavo pranešimą, jog Architektų g. 196, Vilniuje, pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vairuodamas automobilį Mazda kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietą į policijos pareigūnus kreipėsi J. M., kuris paaiškino, kad apie 12.36 val. pastebėjo automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio Mazda vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas. J. M. priėjęs arčiau įsitikino, kad vairuotojas tikrai neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. J. M. iš automobilio Mazda spynelės paėmė raktelius, o vairuotojui liepė laukti policijos. Policijos pareigūnams bendraujant su Mazda automobilio vairuotoju R. K., kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus, kadangi iš burnos sklido labai stiprus alkoholio kvapas. R. K. atsisakė tikrintis savo blaivumą alkotesterio prietaisu. R. K. nurodė, kad kliudęs automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėjo namo, išgėrė alkoholinių gėrimų ir grįžo atgal prie savo automobilio. (b.l. 6)

Eismo įvykio vietos plane užfiksuotos esminės eismo įvykio vietos aplinkybės. (b.l. 8)

Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –priekinis bamperis. (b.l. 10)

Iš J. M. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gegužės 19 d., apie 12.36 val., važiavo pro namą, esantį Architektų g. 196, ir jam kelią užkirto automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas bandydamas jį praleisti pavažiavo atbuline eiga ir atsirėmė į automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mazda vairuotojui išlipus iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Vairuotojas norėjo sėstis atgal į automobilį, bet jis paėmė raktelius ir liepė laukti policijos. Mazda automobilio salone mėtėsi alkoholio buteliai. (b.l. 11)

A. R. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d., apie 20.00 val. paliko automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 196 stovėjimo aikštelėje. 2018 m. gegužės 19 d., apie 14.00 val., norėjo išvažiuoti iš parkavimo vietos ir jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris nurodė, kad jo automobilį apibraižė automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs iš automobilio pamatė, jog subraižytas jo automobilio priekinio bamperio kairysis kampas. Matomi apgadinimai atitiko netoli stovėjusio Mazda automobilio apgadinimus. (b.l. 12)

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas galinio bamperio kairės pusės kampas, o automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas priekinio bamperio kairysis kampas. (b.l. 15-16)

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K.. (b.l. 13)

Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, leidžia konstatuoti, kad R. K. nagrinėjamoje situacijoje yra laikytinas transporto priemonės vairuotoju ir privalėjo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 dalį vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 82 dalį transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. J. M. tyrimo metu parodė, kad Architektų g. 196 jis važiavo automobiliu. Bevažiuojant jam kelią užkirto automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pavažiavo atbuliniu ir apgadino automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Analogiškai J. M. nurodė skambindamas Bendrajam pagalbos centrui bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atvykus į eismo įvykį buvo rastas Mazda automobilio vairuotojas R. K., kuris neneigė, kad vairavo transporto priemonę, kliudė kitą automobilį, bet atsisakė tikrintis neblaivumą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. tyrimo metu pripažino, kad valdydamas automobilį kliudė kitą automobilį, jį apgadino. Tai patvirtina ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur buvo užfiksuoti automobilių Mazda ir Toyota apgadinimai, byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apibraižytas galinio bamperio kairės pusės kampas, o automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas priekinio bamperio kairysis kampas. Be to, tyrimo metu A. R. patvirtino, kad savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 18 d. vakare paliko sveiką, o kitą dieną pamatė, kad jo automobilio priekinio bamperio kairysis kampas yra subraižytas.

Taigi byloje yra visiškai įrodyta, kad įvykio metu R. K. valdė transporto priemonę, apgadino kitą transporto priemonę, todėl R. K. privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimų ir leistis policijos pareigūno patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Teismas pažymi, kad R. K. tyrimo metu policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, t.y., apgadinęs svetimą automobilį, nuėjo namo, ten išgėrė alkoholio ir grįžo į įvykio vietą. Vis tik tokius R. K. teiginius paneigia ne tik teismo posėdyje jo išsakytas prisipažinimas, kad nusprendęs automobilį perstatyti, sėdo už vairo, užkūrė variklį ir pajudėjo iš vietos, o apgadinęs kitą stovintį automobilį buvo vietoje iki atvyko policijos pareigūnai, bet ir J. M. paaiškinime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nuo pat eismo įvykio pradžios iki policijos atvykimo J. M. buvo prie apgadinto automobilio Toyota kartu su R. K.. Be to, teismas pažymi ir tai, kad bet kokiu atveju R. K. privalėjo leisti būti patikrinimas, ar nėra neblaivus, kadangi jis valdė transporto priemonę ir padarė eismo įvykį.

Taigi byloje yra įrodyta, kad R. K. 2018 m. gegužės 19 d. 12.36 val. kieme, esančiame adresu Architektų g. 196, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, pravažiuodamas pro automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, po eismo įvykio atsisakė tikrintis blaivumą, t.y., padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas.

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą (padarymo vietą, laiką, svetimo turto sugadinimo mastą) bei pobūdį, į tai, kad nėra nustatyta R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y., vairavimą transporto priemonės, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu teisė vairuoti atimta 24 mėn.). Teismas pažymi, kad R. K. nepraėjus nė pusei metų po vairuotojo pažymėjimo atgavimo (teisę vairuoti transporto priemones atgavo 2017 m. gruodžio 29 d.) vėl galimai sėdo neblaivus prie vairo, apgadino svetimą turtą. Ši aplinkybė pakankamai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo piktybinį nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymą, todėl teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia ir į šią aplinkybę kaip reikšmingą nuobaudos individualizavimui, ir R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, skiria administracinę nuobaudą – baudą, didesnę nei minėto straipsnio dalies sankcijos minimumas, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei transporto priemonės konfiskavimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog sankcijos ribose paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, ar jos konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga, neadekvati, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas jos netaikant ar skiriant švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje. Nors R. K. nežymiai apgadino svetimą turtą, tačiau nevykdė pareigos tikrinančio pareigūno reikalavimu tikrintis blaivumą, o toks administracinis nusižengimas prilyginamas pavojingam ir šiurkščiam teisės pažeidimui. Be to, kaip minėta, R. K. vairavimo istorija sudaro pagrindą abejoti, kad asmeniu galima pasitikėti ir skirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę; tuo labiau įvertinus tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. K. yra siekęs išvengti administracinės atsakomybės (už vairavimą esant neblaiviam 2015 m.) neleistinais būdais, t.y. padarydamas baudžiamąjį nusižengimą. Neabejotina, dėl darbo, taigi ir pajamų, netekimo asmeniui kyla nepatogumų, galimai sąlygojančių bent trumpalaikį turtinės padėties pablogėjimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo R. K. netenka darbo, yra jo paties neatsakingo elgesio pasekmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 423 straipsnio 3 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1230 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trims mėnesiams bei transporto priemonės Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 18083970006.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė