Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-485, kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo T. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2025 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-485 (toliau ir – nutarimas), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis prašo minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisija nutarimu nutarė nuteistajam T. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; rekomenduoti nuteistajam dėl jo resocializacijos, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti tokias priemones: laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, siekti atitikti sąlygas būti perkeltam į lengvą grupę; rekomenduoti laisvės atėmimo vietų įstaigai numatyti priemones skirtas koreguoti mąstymą ir elgesį, nuostatas į tvarkos laikymąsi; nustatyti pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2025 m. gruodžio 9 d. Šiaulių kalėjimo administracijos pateiktoje 2025 m. gruodžio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-3198 (toliau ir – socialinio tyrimo išvada) informaciją apie nuteistajam T. R. taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų. Komisija pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje T. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis T. R. nesutinka su nutarimu, nes jo nuomone komisija tinkamai neįsigilino į situaciją, paviršutiniškai vertino socialinio tyrimo išvadą, savo teiginius grindė labiau prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis, be to, nutarime neatsižvelgta į teigiamas aplinkybes, atsiradusias po socialinio tyrimo išvados parengimo. Nuteistasis T. R. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. T. R. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 28 d. Trečdalį paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2025 m. rugsėjo 28 d., tačiau atsižvelgus į tai, jog nuteistasis sutiko su intensyvios priežiūros taikymu, jo atžvilgiu lygtinis paleidimas galimas nuo 2024 m. gruodžio 28 d., t. y. 9 mėnesiais anksčiau. Komisija skundžiamame nutarime akcentavo nuteistojo atžvilgiu nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, tačiau nuteistojo nuomone, toks argumentavimas yra ribotas ir neišsamus, nes komisija ignoravo socialinio tyrimo išvados kitą dalį, kurioje pažymėta, kad „šiuo metu fiksuojama akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“. Komisija neatsižvelgė ir į kitus Šiaulių kalėjimo socialinio tyrimo išvadoje pateiktus teigiamus apibendrinimus. Atlikęs tyrimą Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyrius Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžė, kad nėra pagrindo manyti, jog gyvenamosios vietos pasirinkimas gali būti susijęs su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu. Įvairialypė darbinė patirtis, plėtojamas savas verslas bei tęsiami darbo santykiai su kitais verslo subjektais vertintinas kaip reikšmingas veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Artimųjų palaikymas gali turėti pozityvios įtakos nuteistojo integracijos procesui bei emocinei savijautai. Nuteistojo gyvenimo stilius iki laisvės atėmimo asocialumu nepasižymėjo. Žalingų įpročių neturi, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. Nuteistojo darbas su savimi, didėjantis sąmoningumas mažina nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys. Šuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo nuostatos skatins pakartotinį nusikalstamą elgesį. Tikėtina, kad individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, padėjo valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kintamųjų kriminogeninių veiksnių įtaką. Tikėtina, kad nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą bei kitą prosocialų užimtumą skatino siekti tam tikrų teigiamų pokyčių. Komisija pripažino, kad T. R. yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, dirba, neturi finansinių įsiskolinimų, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, deklaruoja prosocialius tikslus, turi gerus savianalizės gebėjimus, deklaruoja pasikeitęs, supratęs ankstesnes klaidas. Tačiau šių aplinkybių Komisija nepagrįstai nelaikė reikšmingomis. Nuteistasis yra įvykdęs resocializacijos planą (R.A.K.T.A.S., „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“), o ankstesni nusikaltimai padaryti prieš 19 ir daugiau metų ir teistumai už juos yra seniai išnykę. Nutarime neteisingai nurodyta, kad T. R. bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, nes nuteistajam 2025 m. gegužės 29 d. buvo suteikta lengva grupė, kurioje tebėra iki šiol.

Dėl susikeitimo darbo vietomis T. R. paaiškino, jog dar 2025 m. vasario 3 d. Šiaulių kalėjimo pareigūnams paaiškino, kad vieną savaitę (ne dvi) nėjo į darbą, nes buvo ilgalaikiame pasimatyme, turėjo dvi išeigines dienas, vieną dieną kitas nuteistasis atidirbo už 2024 m. gruodžio 25 d., kai jis turėjo vykti į namus (apie šį susikeitimą resocializacijos specialistė žinojo) ir vieną dieną paprašė kito asmens už jį dirbti, nes laisvėje turėjo nesklandumų. Po tokių paaiškinimų Šiaulių kalėjime buvo priimtas sprendimas neskirti jokios drausminės nuobaudos, nebuvo surašytas ir tarnybinis pranešimas. Nuteistajam buvo duotas žodinis įspėjimas, jog negalima neišeiti į darbą be pateisinamos priežasties. Dėl 2025 m. vasario 18 d. neišėjimo į darbą T. R. Šiaulių kalėjimo pareigūnams nurodė, kad taip pasielgė dėl sveikatos problemų. Ir tąkart drausminė nuobauda nebuvo skirta, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu. Aiškinamos ir prevencinis pokalbis pravestas ne dėl to, kad nuteistasis neišėjo į darbą, o todėl, kad tinkamai neinformavo specialisto apie savo sveikatos būklę. Nutarime teigiama, jog kitų asmenų pagalba, parama nuteistajam T. R. suponuoja galimą kitų asmenų įtaką jam, tačiau nėra detalizuota, ar ta įtaka neigiama bei kuo ji kenksminga nuteistajam. Artimųjų ir pažįstamų asmenų parama laikytina teigiamu veiksniu, rodančiu, kad T. R. turi socialinį užnugarį – jis linkęs bendrauti, socializuotis ir įsilieti tiek į šeimyninį gyvenimą laisvėje, tiek ir į darbinę, ūkinę veiklą, reikalingą išgyvenimui. Nutarime taip pat nepagrįstai konstatuota, jog nuteistasis stokoja visapusiško problemų atpažinimo, jų sprendimų ir pasekmių sąsajų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad T. R. užsiėmimuose dalyvavo motyvuotai, užduotis atliko susikaupęs, linkęs į bendradarbiavimą, pagalbą kitiems, savianalizę. Nurodyta, kad pokalbių metu su socialine darbuotoja atsiskleidė nuteistojo geri problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, nuteistasis pasižymėjo tvirtu būdu, gebėjimu konstruktyviai išsakyti savo nuomonę. Resocializacijos specialistė tuomet konstatavo, kad individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas padėjo valdyti pakartotinio elgesio rizikos kintamųjų kriminogeninių veiksnių įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis T. R. dar nėra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, leidžiančios jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jo atlikta terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama, kad jis būtų paleistas lygtinai anksčiau, taikant jam intensyvią priežiūrą (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja baudžiamajame įstatyme nustatytas formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, klausimą.

Pažymėtina, kad iš BVK 82 straipsnio matyti, jog tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

T. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2025 m. gegužės 21 d. – vidutinė ir, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tokia elgesio rizika išliko nepakitus nuo bausmės atlikimo pradžios. Socialinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu fiksuojama akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad nuo pažangos fiksavimo praėjo vis dar sąlyginai nedaug laiko, todėl negalima daryti išvados, kad daroma pažanga nebus momentinė ir trumpalaikė. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai: visapusiškas problemų atpažinimas, jų sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka bei (ne)tiesioginis pasidavimas kitų įtakai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo 2 mėnesių trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje, adaptavosi nesunkiai, su nuteistaisiais bendrauja, nėra socialiai atsiskyręs, prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaikė, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. 2024 m. spalio - gruodžio mėnesiais dalyvavo grupinėje dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., kurios pagrindinis tikslas – skatinti pozityvius pokyčius mąstymo ir elgesio emocinės gerovės srityse. Dalyvavo motyvuotai, užduotis atliko susikaupęs. Nuteistajam būdingi stiprūs savianalizės įgūdžiai, atviras. 2024 m. gruodžio mėnesį išklausė 24 val. psichologijos kursą „Bendravimas kaip asmens socialinės aplinkos sąveikos procesas“. Nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. vasario 3 d. nuteistasis dalyvavo individualioje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) 2025-07-02 ir (duomenys neskelbtini) 2025-06-30 teigiamos T. R. charakteristikos. Visa tai, kas išvardinta leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis daro pažangą ir iš esmės tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, nes jis gilinasi į save, ieško būdų keisti savo elgesį, ieško savo netinkamo elgesio priežasčių.

Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma bei jų trukmė, kuri, teismo vertinimu, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir vis dar neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip ir minėta, visi aukščiau aptarti duomenys nuteistąjį apibūdina iš teigiamos pusės, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo pažanga nustatyta bei stebima dar tik keturis mėnesius, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri visą šį laiką nemažėja. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Kaip jau pastebėta aukščiau, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog T. R. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką: visapusiškas problemų atpažinimas, jų sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka bei (ne)tiesioginis pasidavimas kitų įtakai. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiems veiksniams išliekant bei nuteistajam jų neeliminuojant, teismas negali būti tikras, kad nuteistasis tikrai nėra pavojingas visuomenei, nes būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios ir kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinta ne tik nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri apima ne tik pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes, bet ir atsižvelgiama į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kaip pasikeitė nuteistojo gyvenimo būdas. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Ar nuteistojo elgesio koregavimo progresas yra pakankamas, neįmanoma įvertinti, neatsižvelgus į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teismas mano, jog Komisija, visų aplinkybių visumos kontekste įvertinusi ir šias aplinkybes, nepažeidė lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės normų.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. T. R. bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 28 d., t. y. atlikta bausmė vos viršija 1 metus, o liko dar beveik 3 metai. Teismo vertinimu, tokia likusi bausmės dalis, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, yra pakankamai ilga, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad, būdamas ne specialioje įstaigoje – probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastebėtina, kad bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, aptariant nuteistojo padarytus drausmės pažeidimus matyti, jog nuteistasis bausmės vykdymo metu net dvi savaites nėjo į darbą ir už jį dirbantiems mokėjo daiktais, maisto produktais. Nustačius šį pažeidimą nuteistasis atsiprašė, žadėjo daugiau, taip nebesielgti, tačiau 2025 m. vasario 18 d. vėl padarė drausmės pažeidimą, t. y. pagal nustatytą darbo grafiką neišėjo į darbą. Visa tai įrodo, kad nuteistasis vis dar nelabai sugeba paklūsti jam nustatytoms taisyklėms ir jų laikytis, todėl išlieka pagrįstų abejonių ar jis sugebės laikytis ir probacijos sąlygų, nebandys nustatyti savų taisyklių, menkinti savo kaltės ir pan. Be to, šie nuteistojo padaryti pažeidimai būtent ir atspindi nuteistajam nustatytą kriminogeninį veiksnį – pasekmių sąsajų suvokimo stoką.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, priešingai tai yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo asmens probaciją, o nuteistajam, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, šio instituto taikymas gali būti panaikintas. Be to, lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis T. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nustatyta vidutinė nusikalstamo rizika, be to, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką trunka labai trumpai. Pastebėtina, kad nuteistasis turi galimybes nusikalstamo elgesio riziką mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-485, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. R.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo T. R. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo T. R. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.