Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visą šį laiką turėjo leidimą laikinai gyventi. Šiuo metu pareiškėjas taip pat turi leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2015 m. balandžio 22 d. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas, apskaičiuodamas pareiškėjo buvimo Lietuvoje ir išvykimo laikotarpius, turėjo pareigą įvertinti ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 10 dalimi, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metus nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas viršijo 10 mėnesių buvimo už Lietuvos Respublikos ribų per 5 metus laikotarpį, dėl to jam leidimas nuolat gyventi negali būti išduodamas. Pareiškėjas remiasi Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Aprašas), jo 37 punktu ir aiškina, kad apskaičiuodamas užsieniečio nepertraukiamą buvimą Lietuvos Respublikoje bei išvykimo iš jos laikotarpius sprendimą priimantis Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir kitas aplinkybes, įrodančias prašymą padavusio užsieniečio ryšį su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas tik nurodė, kad iš išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų buvo atimti laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo komandiruotas į kitas valstybes, tačiau nepateikė informacijos, kiek tiksliai dienų pareiškėjas, Migracijos departamento skaičiavimu, buvo tarnybinėse komandiruotėse užsienyje. Todėl vertinti, ar Migracijos departamentas teisingai apskaičiavo komandiruočių dienų skaičių, nėra įmanoma. Apie kitų aplinkybių vertinimą (pvz. darbo Lietuvoje laikotarpis, sutuoktinės gyvenimo Lietuvoje laikotarpiai ir tai patvirtinantys dokumentai) skundžiamame sprendime nėra užsimenama. Todėl svarstant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo nebuvo įvertintos kitos aplinkybės, susijusios su pareiškėju, jo profesine veikla. Taip pat nebuvo įvertinta, ar pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. Pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja nuolatinis ryšys, Lietuvoje yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras. Pareiškėjas leidimų laikinai gyventi pagrindu Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2009 m. ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimas iš vieno adreso į kitą tame pačiame mieste neturi jokios teisinės reikšmės jo ryšiui su Lietuvos Respublika. Gyvenamųjų patalpų adreso keitimas Lietuvos Respublikoje, o tuo labiau tame pačiame mieste, neturi įtakos nustatant, ar asmenį su konkrečia valstybe sieja nuolatinis teisinis ryšys. Pareiškėjo sutuoktinė L. S. taip pat gyvena Lietuvos Respublikoje kartu su pareiškėju leidimų laikinai gyventi pagrindu nuo 2009 m. Tai įrodo, jog pareiškėjas yra perkėlęs į Lietuvą ne tik verslo, bet ir asmeninius (šeimos) interesus. Taip pat pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja verslo ryšiai, t. y. jo ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. Nuo 2007 m. pareiškėjas yra „GLASSBEL BALTIC“, UAB, kodas 300630728, generalinis direktorius, tai patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro apie „GLASSBEL BALTIC“, UAB. „GLASSBEL BALTIC“, UAB yra Lietuvos Respublikoje veikianti bendrovė, priklausanti „Glassbel“ įmonių grupei, kuri yra viena didžiausių architektūrinio stiklo gamintojų pasaulyje, turinti gamyklas ir modernias laboratorijas Baltarusijoje ir Klaipėdoje bei biurus Rusijoje ir Ukrainoje. „Glassbel“ grupėje dirba 2 800 žmonių, iš kurių daugelis yra itin aukštos kvalifikacijos specialistai. „GLASSBEL BALTIC“, UAB veikia nuo 2007 m. „GLASSBEL BALTIC“, UAB įstatinis kapitalas yra lygus 8 788 900 Lt. Greta to, pareiškėjas yra ne tik „GLASSBEL BALTIC“, UAB vadovas, bet ir akcininkas. „GLASSBEL BALTIC“, UAB vienintelis akcininkas yra Glastech Industries Ltd. Co, juridinio asmens kodas 07053726-22, registracijos adresas 3262 Westheimer Road 116, Houston, Texas 77098, Jungtinės Amerikos valstijos. Įmonės Glastech Industries Ltd. Co vienintelis akcininkas yra pareiškėjas. Remiantis SODROS duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 183 darbuotojai. Pareiškėjas sukūrė šias darbo vietas, o užtikrinti darbą jas užimantiems asmenims bei plėtoti verslą yra pagrindinis pareiškėjo – vadovo ir galutinio akcininko – uždavinys. Verslo vystymas yra daug pastangų reikalaujantis darbas. Verslo vystymas reikalauja susitikimų su klientais ir partneriais, dėl to pareiškėjas yra priverstas nuolat keliauti darbo reikalais ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Pareiškėjas toliau ketina stiprinti ekonominius ryšius su Lietuva. Jau dabar jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį sudaro 15 901 Lt bruto, kas reiškia, kad SODROS ir valstybinio socialinio draudimo įmokos yra didelės, palyginus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Pareiškėjas turi planų perkelti dar didesnę dalį verslo į Lietuvą, taip pat mokėti visus mokesčius, įskaitant pajamų mokestį, išimtinai tik Lietuvoje. Pareiškėjas deda pastangas, kad ryšys su Lietuvos Respublika taptų dar stipresnis, t. y. mokosi lietuvių kalbos. Pareiškėjas yra išlaikęs valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Pareiškėjo, kaip didelės įmonės vadovo, statusas yra ypatingas, jo darbas yra neatsiejamas nuo verslo kelionių. Įsakymai dėl pareiškėjo komandiruočių patvirtina, kad pareiškėjas per 5 metus buvo komandiruotas 287 dienas. Pareiškėjas vyko į įvairias valstybes, tarp jų į Vokietiją, Italiją, Didžiąją Britaniją ir kt., t. y. ne vien į savo kilmės valstybę Baltarusiją. Dalis pareiškėjo kelionių nebuvo įformintos kaip tarnybinės komandiruotės, nors vykdamas į Baltarusiją jis taip pat tvarkė verslo reikalus. Tai įrodo pareiškėjo pasų kopijos su įvažiavimo ir išvykimo iš Šengeno erdvės žymomis. Įmonės vadovo ir kartu akcininko statusas yra apskritai ypatingas. Jo darbo laikas praktikoje nėra ribojamas nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatose, nei kituose teisės aktuose. Tai yra pagrindinis asmuo, atsakingas už įmonės verslo vystymą ir visus įmonėje vykstančius procesus. Vadovo asmeninis laikas yra praktiškai neatsiejamas nuo darbo laiko. Kadangi pareiškėjo darbas yra susijęs su nuolatinėmis verslo kelionėmis, jis negalėjo tenkinti formalaus reikalavimo neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 10 mėnesių, nes, priešingu atveju, „GLASSBEL BALTIC“, UAB verslas nebūtų sėkmingai vystomas. Asmeniui, kuris daug keliauja darbo tikslais, šis Įstatymo reikalavimas užkerta kelią gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, net jei Lietuvoje ir yra užsieniečio asmeninių ir ekonominių interesų centras. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas, skaičiuodamas išvykimo laikotarpius, turėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, t. y. prašymą padavusio asmens darbinę veiklą, statusą, jo šeimos narius, gyvenančius kartu su juo Lietuvoje ir kitas aplinkybes, įrodančias nuolatinį ryšį su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas yra ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas remiantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, nuostatomis. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso preambulės 6 punktas nustato, kad ,,pagrindinis kriterijus, kad būtų suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas, turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė. Gyvenama turi būti teisėtai ir nuolat, kad būtų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje šalyje. Reikėtų numatyti prielaidas tam tikram lankstumui, kas leistų atsižvelgti į tokias aplinkybes, dėl kurių asmeniui gali tekti laikinai išvykti iš tos teritorijos“. Nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika. Laikini išvykimai iš teritorijos, kurioje yra asmeninių ir ekonominių interesų centras, negali tapti priežastis neišduoti leidimo nuolat gyventi.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, skundžia Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15/5-7)-31U-24 (t. I, b. l. 13–15).

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. Be kitų būtinų dokumentų, pareiškėjas pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7342820, galiojantį iki 2015 m. balandžio 22 d., pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Sprendime nurodomos faktinės aplinkybės: pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 22 d. turėjo leidimus laikinai gyventi, gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 15 d. – (duomenys neskelbtini). Sprendimas grindžiamas Civilinio kodekso 2.12 straipsniu ir daroma išvada, kad pareiškėjas neįkūrė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2007 m. sausio 18 d. dirba UAB „GLASSBEL BALTIC“.

Sprendime įvertinami duomenys iš VSAT informacinės sistemos, pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. datos. Pagal šiuos duomenis, pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2014 m. liepos 17 d., t. y., per pastaruosius 5 metus iki prašymo pateikimo, buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, atėmus laiką, kai pareiškėjas buvo komandiruotas į užsienio valstybes, daugiau kaip 700 dienų, t. y. daugiau kaip dvejus metus. Sprendime daroma išvada, kad pareiškėjas buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje. Pagal Aprašo 38.2 papunktį, užsieniečio pragyventas Lietuvos Respublikoje laikotarpis skaičiuojamas nuo paskutinio atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dienos. Daroma išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Todėl nusprendžiama neišduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje.

Iš esmės pareiškėjas neginčija sprendime išvardijamų faktinių aplinkybių, pats nurodo, kad per pastaruosius 5 metus buvo komandiruotas 287 dienas, taip pat nurodo, kad kita išvykų dalis nebuvo įforminta kaip komandiruotės, taip pat ir pareiškėjo išvykos į Baltarusiją. T. y. neneigia sprendime nurodytos išvykimų trukmės – daugiau kaip 700 dienų. Tačiau pareiškėjas teigia, kad turi būti atsižvelgiama į visas kitas aplinkybes, kurios įrodo jo ryšį su Lietuvos Respublika, t. y. tai, kad jo asmeninių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Įstatymo 53 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, 2014 m. liepos 17 d. paduodamas prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (t. II, b. l. 20–23), iš esmės atitiko vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų sąlygų – jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2009 m. balandžio 22 d., leidimai buvo keičiami ir paduodamas prašymą pareiškėjas turėjo tokį leidimą, galiojantį iki 2015 m. balandžio 22 d.

Vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 patvirtintas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Bendrijoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Iš esmės šiame Apraše nustatomos ne leidimų nuolat gyventi išdavimo ar neišdavimo sąlygos, o tik nustatoma, kokiais dokumentais remiantis gali būti priimami atitinkami sprendimai, kurių priėmimą numato Įstatymo nuostatos.

Pareiškėjas teigia, kad jis yra ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas remiantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso. Visų pirma, direktyvos valstybėse narėse nėra taikomos tiesiogiai, jeigu jų nuostatos yra perkeltos į valstybės narės teisę. Nagrinėjamu atveju Įstatymo priede yra nurodyta, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, 12 dalyje nurodyta, kad Įstatymu įgyvendinama 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – Direktyva).