Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-375-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, šeimyninė padėtis - nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistumas išnykęs (1994-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 47¹ straipsnį vykdymas atidėtas 2 metams),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2019 m. gegužės 3 d. apie 22 val. prie įėjimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastūmė A. G., dėl ko nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo laiptų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam gulint ant žemės, tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė šiam į nugaros sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė A. G. muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam perskaitytas, išverstas, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2019-05-03 apie 22 val. prie įėjimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., konflikto metu A. G. sugriebė jam už striukės, gindamasis nuo A. G. ir nusiimdamas savo striukę, jis nustūmė nuo savęs A. G., kuris stovėjo šonu į laiptus, dešine ranka jis laikėsi už įėjimo durų rankenos, gavosi taip, kad A. G. nukrito nuo laiptų, nors stovėjo šalia durų; jis negali paaiškinti, nematė, nes jam tuo metu ant galvos buvo jo striukė. Kai jis sutvarkė ją, A. G. jau gulėjo ant žemės. Priėjęs prie A. G., jis, kadangi buvo ant jo piktas, nes A. G. jį įžeidė, 2 kartus koja, neatsimena dešine ar kaire, spyrė A. G., kur tiksliai pataikė nežino, nematė, nes buvo jau tamsu, gali būti, kad pataikė į nugaros ir galvos sritį, gal į ranką. Tada jis išėjo, o A. G. liko gulėti. Daugiau nieko pasakyti negali. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, nereikėjo jam taip daryti, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, būtų paskirtas laisvės apribojimas (b. l. 136-137).

Papildomai apklausiamas įtariamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam žodžiu išverstas į rusų kalbą, jo esmę suprato, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų 2020-01-06 apklausos metu, nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 142, 148-149).

Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

2019 m. gegužės 5 d. apklausto kaip liudytojo ir pripažinto nukentėjusiuoju A. G. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vienas iš buto kambarių išnuomotas baltarusiams G. ir A., kurių pavardžių nežino. Kambarį jiems nuomoja jo dukra J. G. (nurodytas telefono numeris). 2019-05-03 apie 22 val. į namus pas juos atėjo kartu su jais dirbantis jo buvusio svainio brolis V. K.. Jam apie 40 metų, Nemečinėje nuomojasi butą, kitų duomenų nežino. Į namus jis užėjo nepasibeldęs ir nepranešęs, todėl supyko ir šiam papriekaištavo. Buvo truputį išgėręs, mano, V. taip pat. Pradėjo jį varyti iš namų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Paprašė jo išeiti iš jo namų. Stovint prie lauko durų, šis pagriebė jį už marškinėlių atlapų ir stipriai stumtelėjo į duris. Neišlaikė pusiausvyros, trenkėsi į duris, kurios nuo smūgio iššoko iš vyrių ir kartu su jomis išlėkė į lauką ant laiptų. Stipriai susitrenkė galvą ir nugarą, akimirkai prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pajuto, kad yra spardomas, pamatė, kad tai V. jį spardo į nugarą. Matė, kad V. nuėjo, tuomet priėjo G. ir padėjo jam atsikelti, įstatė duris. Jam buvo prakirsta galva, iš žaizdos bėgo kraujas. Kitą dieną pasijuto labai prastai, todėl dukra iškvietė medikus. Buvo nuvežtas i RVUL, kur nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, galvos kirstinė žaizda, nugaros ir stuburo sumušimas. Dukra jam sakė, kad jai skambino Viktoras ir teigė, kad jis jam (V.) pagriebė už drabužių, o jis tik gynėsi. Konflikto metu virtuvėje buvo G., prieš V. atėjimą jie bendravo. Jo sukruvinti drabužiai likę namie. Ar šiuo metu namuose yra kas nors, nežino. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju dėl padarytos fizinės žalos. Ar reikš civilinį ieškinį, praneš tyrimo eigoje (b. l. 21-23, 24).

2019 m. birželio 17 d. akistatos tarp nukentėjusiojo A. G. ir įtariamojo V. K. metu duomenimis, kur A. G. parodė, kad 2019-05-03 apie 22 val. V. K. numetė jį nuo 1 aukšto laiptų, esančių name, kur jis gyvena, jis trumpam prarado sąmonę, kai atsipeikėjo, pamatė, kad V. K. spardo kojomis jo nugarą, V. K. įspyrė jam ne mažiau kaip 2 kartus. V. K. parodė, kad su A. G. atsakymu nesutinka, nes jis nestūmė A. G. nuo laiptų, jį pastūmė nuo savęs, nes šis griebė jam už kaklo. Į klausimą dėl ko tarp jų kilo konfliktas, A. G. atsakė, kad 2019-05-03 V. K. atėjo į butą, kur jis gyvena, pas gyvenusius taip pat tame bute baltarusius, nepasibeldęs. Jis pasakė V. K. pastabą, paprašė išeiti, V. K. nuėjo link įėjimo durų, jis ėjo paskui jį uždaryti durų. Durys buvo atidarytos, V. K. sugriebė jam už krūtinės ir nustūmė nuo laiptų. V. K. nurodė, kad su atsakymu nesutinka, nes nebuvo sugriebęs A. G. už krūtinės. Jis užėjo į butą, kur gyvena A. G. pas savo pažįstamus baltarusius, kurie taip pat ten gyveno, A. G. stovėjo koridoriuje su degtinės buteliu rankoje, paskui A. G. nuėjo į virtuvę ir pradėjo moralizuoti, kad kai užeini į butą, reikia pasisveikinti. Jis pasakė, kad ne pas jį atėjo ir tuoj jau išeina, apsisuko ir nuėjo link įėjimo durų, išėjo pro duris, A. G. pradėjo kažką jam sakyti – ką jis sakė, jau neatsimena, tuomet A. G. sugriebė jam už striukės ir prispaudė prie durų. Jis per galvą nusiėmė striukę, kad išsilaisvintų nuo jo – kai striukę nuėmė, A. G. jau gulėjo laiptinės apačioje. Striukė buvo likusi jo rankose. Jis apsirengė ir nuėjo į viršų pas savo dukterėčią B. K., papasakojo, kas atsitiko. Jam ant kaklo buvo likusi kraujosruva nuo A. G. veiksmų, bet jis dėl to niekur nesikreipė. Į advokato S. G. klausimą ar konflikto metu jis buvo blaivus ar išgėręs, A. G. atsakė, kad jis buvo blaivus, išgėrė po šito konflikto. Advokatui S. G. paprašius paaiškinti kaip jį numetė nuo laiptų, A. G. parodė, kad V. K. sugriebė jam už drabužių krūtinės srityje ir pastūmė, jis spėjo sugriebti už įėjimo durų rankenos ir nukrito kartu su durimis. Į advokato S. G. klausimą ar buvo sugriebęs V. K. už striukės ir už gerklės, A. G. atsakė, kad nebuvo sugriebęs (b. l. 122-124).

2019 m. gruodžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kurių metu nukentėjusysis A. G. patvirtino apklausos bei akistatos metu duotus parodymus; pridėtomis fotonuotraukomis (b.l. 26-31).

2020 m. sausio 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiojo A. G. parodymais, kad jis lieka prie ankstesnių savo parodymų, bet nori papildomai paaiškinti, kad jis apie 30 metų galvos traumų, kiek atsimena, neturėjo, niekas jo nemušė. Tyrėja jam perskaitė 2019-12-03 specialisto išvadą, bet jis nežino, kaip gavosi taip, kad subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžis kairėje pusėje atsirado anksčiau, nei 2019-05-03. Jis anksčiau užsiiminėjo boksu, ledo rituliu, dėl to tekdavo kartais patirti galvos traumas, turėjo smegenų sukrėtimus, taigi galėjo būti, kad jam buvo lūžusi kaukolė, tačiau tai nebuvo niekur užfiksuota. Kito paaiškinimo dėl minėtų traumų jis neturi. Daugiau nieko pasakyti negali. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio V. K. jis nereikš (b. l. 33-34).

2019 m. gegužės 5 d. apklaustos kaip liudytojos J. G. parodymais, kad jai priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini) . Butai yra sujungti. Bute gyvena jos tėvas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kadangi bute yra keli laisvi kambariai, pažįstamo, jos tetos vyro brolio, V. K. (nurodytas asmens kodas ir telefonas) paprašyta, viename iš kambarių leido pagyventi jo draugams ar pažįstamiems iš Baltarusijos. Jų vardai G. ir A., kitų duomenų nežino. 2019-05-03 apie 22.30 val. paskambino tėvas, bet supratęs, kad ji jau miega, nieko nepasakojo ir nutraukė ryšį. Iš balso buvo ramus, todėl jokių įtarimų nekilo. 2019-05-04 apie 8 val. paskambinęs tėvas paprašė atvažiuoti ir nuvežti jį į ligoninę. Paaiškino, kad išvakarėse buvo atėjęs V. Dėl jo elgesio tėvas išsakė pastabas, todėl kilo konfliktas, ir V. jį su durimis išmetė į lauką ant laiptų ir spardė kojomis. V. elgėsi labai nemandagiai, o į pastabas reagavo agresyviai ir pareiškė, kad šiame bute yra deklaruotas, todėl dabar bus šeimininkas. Iš tikrųjų, 2019-04-07 V. deklaravo savo bute, nes jis prašė pagalbos, sakė, kad įmonės steigimui reikalinga deklaracija. Kadangi santykiai buvo geri, dažnai bendrauja, nusprendė padėti. Taigi, pakalbėjusi su tėvu, iškvietė medikus, kurie jį pristatė į RVUL. Pati atvažiavusi į ligoninę pamatė, kad praskelta tėvo galva, sumušta nugara. Sužinojo, kad nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, nugaros ir stuburo sumušimai. Būnant ligoninėje jai paskambino V., kuris išsigandusiu balsu, be jos raginimų, papasakojo, kad su jos tėvu buvo incidentas, kad jis jos tėvo nemušė ir jo nuo laiptų nenustūmė, kad tėvas pats jį tampė už drabužių ir pats nukrito. Teigė, kad buvo nuėję pažiūrėti, kaip jis jaučiasi, bet neva tėvui pradėjus rėkti, išėjo. Ji pareiškė, kad dabar nieko aiškintis nenori. Buvo supykusi ir paklausė kaip galima palikti žmogų su žaizda galvoje. Daugiau nebendravo. Atvažiavusi minėtu adresu, tėvo kambaryje pamatė iškruvintą pagalvę, krauju išteptą rankšluostį ir marškinėlius. G. papasakojo, kad jis su tėvu sėdėjo virtuvėje, žiūrėjo televizorių, kai atėjo V. ir tarp jo ir tėvo kilo konfliktas. Pasak G. į konfliktą jis nesivėlė, tik po to, išgirdęs, kad kažkas krenta, išėjo į lauką ir pamatė, kad išvirtusios buto durys, šalia jų su praskelta galva guli jos tėvas, o V. nebebuvo. A. tuo metu miegojo. Jos tėvas yra neįgalus, sunkiai valdo rankas, aukštai negali jų pakelti, todėl ji yra įsitikinusi, kad jis V. nepuolė, be to jam tai nebūdinga. V., kiek žino, išgėręs būna agresyvus, ūmus, linkęs smurtauti. V. gyvena Nemenčinėje, nuomojasi butą, bet adreso, o ir vizualiai buto nežino. Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) , kurie taip pat sujungti, gyvena V. mama V. K.. Konflikto metu buvo nuo vyrių nukritusios durys, bet jos grąžintos į vietą ir turtinė žala jai nepadaryta (b. l. 75-76).

2019 m. gegužės 5 d. apklausto kaip liudytojo H. Y. parodymais, kad su draugu A. N. iš Baltarusijos, kurios piliečiai yra, atvažiavo pasisvečiuoti į Lietuvą. Draugai supažindino su savo pažįstamu Lietuvoje, vardu V. Jis juos apgyvendino (duomenys neskelbtini) . Lietuvoje ieško darbo. Minėtame bute gyvena kartu su šeimininku A. 2019-05-03 apie 21-22 val. virtuvėje žiūrėjo televizorių ir bendravo su A. A tuo metu išėjo miegoti. Po kelių minučių atėjo minėtas V. A. pasipiktino, kad V. atėjo kaip į savo namus, nesibeldęs. Tarp jų kilo barnis. Jie išėjo į koridorių, o jis liko virtuvėje žiūrėti televizorių. Girdėjo, kad jie barėsi, bet apie ką kalbėjo, nesigilino. Po to išgirdo kažkokį bildesį, griuvimo garsą ir išėjo į koridorių. Pamatė, kad nėra lauko durų – jos buvo nukritusios nuo vyrių ir gulėjo ant verandos grindų. A. pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo prie laiptų ant žemės. V. nebebuvo. Paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė, kad pats nesuprato, kas atsitiko. Jam iš galvos bėgo kraujas. Tuo metu jau buvo pakvietęs ir A. Jie A. davė rankšluostį, paklausė, gal iškviesti medikus, bet jis atsisakė. Po to padėjo jam nueiti į kambarį ir atsigulti. 2019-05-04 su A. išvažiavo iš pat ryto. Išvažiuojant buvo užėjęs pas A., jis skundėsi galvos skausmu, tuo metu telefonu kalbėjo su savo dukra ir pagalbos neprašė. Grįžę A. nerado. Vėliau sužinojo, kad jis guli ligoninėje. Ar V. su A. mušėsi, nematė, A. jam neminėjo, kad V. jį mušė. A. įvykio metu buvo išgėręs. Ar V. buvo išgėręs, nežino. Daugiau paaiškinti nieko negali (b. l. 80-82).

2019 m. gegužės 5 d. apklaustos kaip liudytojos B. K. parodymais, kad 2019-05-03 apie 21 val. po darbo atvažiavo pas ją į svečius V. K., kuris yra jos tėvo brolis, taip pat V. K. buvo užėjęs pas savo motiną, jos močiutę – ji gyvena tame pačiame name kaip ir ji, tame pačiame aukšte (antrame). V. K. taip pat buvo užėjęs į to pačio namo, kur gyvena ji, pirmamne aukšte esantį butą, kur gyvena kaimynas A. G., kurio buvusi sutuoktinė yra jos teta. Prieš 2-3 savaites pas A. G. apsigyveno kažkokie 2 vyrai, tačiau ji jų nepažįsta, jų beveik ir nematė, jų vardų nežino. Gali pasakyti, kad minėti jai nepažįstami vyrai gyvena tyliai, netriukšmauja, nebuvo pastebėjusi, kad jie girtautų. V. K. po 22 val. nuėjo pas minėtus vyrus, jis su jais bendrauja, dėl ko bendrauja - nežino, kiek matė, V. K. šiems vyrams nunešė kažkokius statybinius įrankius. Kažkur po 10 min. ji išgirdo kažkokį trenkimą, panašų į trenkimą durimis – iš karto V. K. įbėgo pas ją visas išbalęs, ant jo kaklo buvo raudona dėmė. V. K. pasakė, kad A. G. sugriebė jį už striukės ir prispaudė prie sienos pirmo aukšto terasoje, prie įėjimo durų, o V. K. jį nuo savęs nustūmė – A. G., kadangi buvo girtas, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Tuomet ji kartu su V. K. nuėjo į lauką pažiūrėti ar A. G. ten guli, kas jam atsitiko, gal reikia iškviesti greitąją pagalbą. Nusileidę į apačią pamatė, kad A. G. lauke nėra, ant plytelių prie laiptų buvo 2 nedidelės kraujo dėmelės, pro pirmame aukšte esančios A. G. buto virtuvės langą pamatė, kad A. G. yra virtuvėje, sėdi už stalo, prie jo stovi pradėtas degtinės butelis, prie galvos laikė prispaustą rankšluostį. Taip jie kelis kartus buvo nuėję pažiūrėti ką veikia A. G., nes buvo neramu dėl jo sveikatos. Tačiau pas jį į butą užėję nebuvo, nes jis, kai girtas, būna agresyvus. Tuomet apie 1 val. nakties ji nuėjo miegoti. V. K. taip pat nuėjo miegoti į jos virtuvę. Ryte pamatė, kad pas A. G. atvažiavo greitoji medicinos pagalba, A. G. su jais išvažiavo. Daugiau ji šio nematė (b. l. 84-86).

2019 m. gegužės 5 d. protokolu – pareiškimu, kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyta, kad pareiškėjas A. G. pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2019-05-03 apie 22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniaus r., konflikto metu pažįstamas V. K., apie 40 metų amžiaus, tyčia jį nustūmė nuo laiptų – nukritęs trumpam prarado sąmonę, o šis tuo metu jį spardė kojomis. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti galvos ir stuburo sužalojimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4).

2019 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriomis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – gyvenamojo namo aukščiau minėtu adresu kiemas ir butas. Nurodyta, kad namas yra dviejų aukštų. Apžiūrimas pirmame aukšte esantis iš dviejų butų Nr. 2 ir 3 padarytas vienas butas. Namas aptvertas. Įvažiavimas į vidinį kiemą atviras. Iš vidinio kiemo yra laiptai į pirmame aukšte esantį minėtą butą. Laiptai betoniniai, devynių pakopų. Laiptai uždengti dirbtinės žolės taku. Kairėje laiptų pusėje yra iš akmenų padarytas atitvaras. Dešinėje – metaliniai turėklai su grandine. Ant pirmo turėklo viršutinės dalies matoma raudonos spalvos dėmė. Pakilus laiptais yra veranda. Sienoje yra medinės viena vidine spyna rakinamos durys. Durys atsidaro į išorę, į kairę pusę. Durys prie staktos pritvirtintos trimis užmaunamais vyriais. Už šių durų yra antros durys, atsidarančios į vidų. Patekus į butą, yra koridorius. Koridoriaus dešinėje, prie lauko durų yra įėjimas į virtuvę. Bute yra keturi kambariai. Koridoriaus gale yra durys į kambarį Nr. 1. Jame kairėje nuo durų stovi lova, užklota patalyne. Ant lovos galvūgalio yra dvi pagalvės. Kairės pagalvės užvalkalas išteptas rudos spalvos dėmėmis. Ant lovos guli dryžuoti marškinėliai, kurių priekinė dalis krūtinės srityje ištepta rudos spalvos dėmėmis. Šalia guli rudos spalvos dėmėmis išteptas rankšluostis. Bute bendra tvarka nepažeista, daugiau nusikaltimo pėdsakų ar pažeidimų nematyti. Įvykio vietos apžiūros metu paimti ir į paketą Nr. 1 supakuoti dryžuoti marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują (b. l. 12-13).

2019 m. rugpjūčio 21 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriais užfiksuota dryžuotų marškinėlių, paimtų 2019-05-05 įvykio vietos apžiūros metu apžiūra. Protokole nurodyta, kad atidarius gelsvai rudos spalvos paketą Nr. 1, išimamas baltos spalvos vokas be užrašų. Atidarius voką matomi dryžuoti marškinėliai (tamsiai mėlynos, melsvai žalsvos, šviesiai žydros ir balkšvai kreminės spalvų dryžai). Priekinėje dalyje kairėje ir dešinėje pusėse yra išsiuvinėti ženkliukai ir užrašai. Priekinės dalies kairėje pusėje prie iškirptės ir per vidurį žemiau iškirptės yra apie 20 įvairaus dydžio rudos spalvos dėmelių. Nugarinės dalies dešinėje pusėje prie iškirptės yra kelios įvairaus dydžio rudos spalvos dėmelės. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta. Marškinėliai supakuoti į baltos spalvos voką ir gelsvai rudos spalvos paketą Nr. 1 (b. l. 54-58).

2019 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1510/2019 (01), kuria nurodyta: 1. A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste. 2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai nepasižymi požymiais, nurodančiais, kokiu konkrečiu daiktu ar būdu jie galėjo būti padaryti. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tiriamojo nurodytoms sužalojimų padarymo aplinkybėms. 3. Muštinė žaizda viršugalvyje bei poodines kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Dėl subdurinės hematomos virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžio padarymo laiko kilo abejonių, kadangi ligoninės radiologai nurodo, kad subdurinė hematoma yra poūmė, o poūmės hematomos radiologiniuose vaizduose matomos praėjus maždaug 1-2 savaitėms po kraujo išsiliejimo. Apie pakauškaulio lūžio padarymo laiką ligoninės radiologai nieko nepasisako, todėl reikalinga VTMT radiologo konsultacija, kuri šiuo metu negalima dėl radiologinės įrangos gedimo. Taip pat reikalinga radiologo konsultacija dėl lūžio pradžios vietos patikslinimo, kadangi žaizda yra dešiniau nuo viršugalvio vidurio linijos, o lūžis tęsiasi kairiąja pakauškaulio puse – reikalinga radiologiškai sugretinti lūžio pradžios ir žaizdos taškus, kad būtų galima patvirtinti, jog abu sužalojimai padaryti to paties trauminio poveikio metu. Taip pat būtų tikslinga išsiaiškinti, ar yra duomenų, kad A. G. gydėsi ar kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl galvos traumos, bent 1-3 savaičių laikotarpyje iki užduotyje nurodyto įvykio. 4. Muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžis kairėje pusėje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdyrno mastą. 5. Žaizdos sugyja odos randais. Kiti nustatyti kūno sužalojimai sugyja be matomų pasekmių. Sužalojimų pobūdis nenurodo, kokiu būtent būdu jie galėjo būti padaryti, t. y. ar pačiam krentant nuo laiptų, ar kitam asmeniui pastumiant nuo laiptų. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti abiem atvejais (b. l. 42-43).?

2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 4315/2019 (01), kuria nurodyta, kad: 1. A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste. Muštinė žaizda viršugalvyje bei poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Gydytojo radiologo išvados duomenimis, A. G. 2019-05-04 galvos KT tyrimo metu nustatyta subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžis kairėje pusėje yra poūmiai, t.y. pažengusio gijimo stadijoje esantys sužalojimai, kurie negalėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu 2019-05-03, todėl su šiuo įvykiu nesiejami. 2. Sveikatos sutrikdymo mastas, nurodytas specialisto išvadoje G 1510/2019 (01), nesikeičia, t.y. su nurodytu įvykiu siejami sužalojimai – muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, o su nurodytu įvykiu nesiejami sužalojimai – subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 52).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 5); tarnybiniu pranešimu (b.l. 10); ieškiniu dėl žalos atlyginimo (b.l. 66-68) ir ieškinio atsisakymu (b.l. 73); asmens duomenimis (b.l. 60-61, 87-89, 94); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b.l. 91-93); administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 89-90) ir kt.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje yra teistas (teistumas išnykęs) ir baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokurorės pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė bei suderinti draudimai ir įpareigojimai. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dryžuoti marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, paimti įvykio vietos apžiūros metu, supakuoti į paketą Nr. 1 (2019-08-27 nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį naudoti, įgyti, saugoti pačiam alkoholinius gėrimus bei juos vartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį naudoti, įgyti, saugoti pačiam alkoholinius gėrimus bei juos vartoti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dryžuotus marškinėlius su raudonos spalvos dėmėmis, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, supakuotus į paketą Nr. 1 (2019-08-27 nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam V. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.