Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-22 · Byla Nr. N-62-2900-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
N-62-2900-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-2900/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 45.4.3.; 39.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarimo E. L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnysis patrulis 2008 m. rugsėjo 27 d. surašė E. L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad jis tą pačią dieną, 18.40 val., Biržuose, Respublikos g., vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso ir techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. Jo veika Protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

Biržų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. nutarime E. L. K. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir skyrė 20 litų baudą, kurias subendrinęs, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, skyrė galutinę 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad E. L. K. paaiškino, kad jis Protokole nurodytu laiku vairavo savo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tą dieną negėrė, tačiau buvo gėręs iš vakaro. Su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, nes juos buvo palikęs namuose. Automobilyje buvo draudimo polisas, tačiau jo parodyti policijos pareigūnai neprašė. Labai gailisi nusižengęs. Įvertinęs minėtą bei byloje sunktą medžiagą, teismas pažymėjo, kad E. L. K. kaltę dėl pažeidimų įrodo byloje surinkta medžiaga, kuri visumoje yra pakankama pažeidėjo kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti. Iš pažeidimo sudėties šalintina aplinkybė, kad pažeidėjas nepateikė draudimo poliso, kaip neįrodyta. Pažeidėjas teigia draudimo polisą buvus automobilyje, tik jo atskirai policijos pareigūnus neprašius. Priešingų šiems įrodymų byloje nėra. Teismas konstatavo, kad nors pažeidėjui įteiktame Protokolo nuoraše nėra nurodyta, kad atsakomybė už tai, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kitų Protokole nurodytų dokumentų, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, yra numatyta ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, Protokole šio pažeidimo esmė yra nurodyta, kaip nurodyta ir kokį KET punkto reikalavimą tokiais veiksmais pažeidė pažeidėjas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti traukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį. Teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidėjas yra neįgalus, į jo šeimyninę padėtį. Pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų pažeidėjo atsakomybę, todėl pagrindo švelninti nuobaudą vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra.

III.

Apeliantas E. L. K. (toliau – apeliantas) skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarimą ir už ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o kitą nutarimo dalį dėl subendrintos nuobaudos paskyrimo palikti nepakeistą. Apelianto manymu, teismo skirta nuobauda yra labai griežta, todėl jis prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti specialiosios teisės. Nurodė, kad važiuojant netoli namų ir parvežus kaimyną, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis alkoholio tą dieną nebuvo vartojęs, buvo gėręs iš vakaro. Su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, techninės pažiūros talono, automobilio registracijos liudijimo, nes juos buvo palikęs namuose, draudimo polisas buvo automobilyje. Pažymėjo, kad neblaivumas buvo nustatytas ligoninėje, jis su Protokolo surašymu sutiko,dėl pažeidimų gailisi. Atkreipė dėmesį į tai, kad Protokolo egzemplioriuje, kurį jis gavo, yra nurodyta, kad jis pažeidė tik ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, kad prisipažįsta, kad policijos pareigūnams pareikalavus, jis nepateikė visų dokumentų. Teismo posėdyje taip pat pripažino pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nurodė, kad dėl skirtos nuobaudos – baudos, pretenzijų jis neturi, ją sumokėjo ir atsiėmė automobilį iš saugojimo aikštelės. Tačiau teisė vairuoti jam yra reikalinga, nes jis serga dešinio ir kairio klubų sąnarių artroze, stuburo osteokondroze, turi disko išvaržą, serga radikulopatija, yra netekęs 50 procentų darbingumo, yra neįgalus, dažnai gydosi sanatorijose. Be to, turi dažnai lankyti 90 metų savo motiną, gyvenančią Rokiškyje, rūpintis 50 procentų darbingumo netekusia ir neįgalia sugyventine, vežti ją į gydymo įstaigas. Pažymėjo, kad teismo skirta bauda bus didelė pamoka jam, žada daugiau pažeidimų nebedaryti, už vairavimą neblaiviam jis baudžiamas pirmą kartą, nėra girtaujantis ar įrašytas į narkologinio ar psichoneurologinio kabineto įskaitą, dėl padidėjusio kraujospūdžio jis turi tikrintis sveikatą dėl vairavimo kas vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis numato, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, - užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Skundžiamu nutarimu E. L. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda, yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialios teisės atėmimo.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais ir kt.), kaip ir tai, kad apeliantas yra neįgalus, vadovaujantis ATPK 27 straipsnio 2 dalimis, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažeidimą E. L. K. padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 7), todėl turėjo suvokti, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jam gali būti skiriamas 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Apeliantas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo neblaivus. Esant tokiai situacijai negali būti teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas už pažeidimą, kuris buvo padarytas per neatsargumą ar dėl kažkokių ypatingai susiklosčiusių aplinkybių.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius