Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai Irenai K., pareiškėjos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Redvitai Četkauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei LITGRID dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013-12-06 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai teismo posėdžio metu ir skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė prašo skundo netenkinti.

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl Servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“, kuriuo nustatytas kompensacijos, mokėtinos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydis, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nustatyta, jog skundu ginčijamas įsakymas priimtas, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013, kuriuo buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.2. punktas ir atsakovė įpareigota iš naujo nustatyti žemės savininkei I. K. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokėtinos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

Vykdydama aukščiau nurodytą teismo sprendimą, atsakovė priėmė skundu ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo nustatytas vienkartinės kompensacijos dydis – 4152,34 Lt už nuostolius, patirtus dėl servituto nustatymo.

Servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarka ir atvejai reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 8 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) patvirtinimo“.

Skundu ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia 2010-10-08, t.y. administracinio akto, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai, priėmimo dieną. Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad atsakovė turėjo priimti naują administracinį aktą, o ne pakeisti teismo sprendimu panaikinto administracinio akto dalį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013 buvo panaikintas ne visas administracinis aktas, o tik jo dalis - 2.2. punktas, todėl darytina išvada, kad vykdant teismo įpareigojimą, atsakovė pagrįstai neteisėta pripažintą administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija. Tokia išvada darytina, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktą, kuris kaip sprendimo, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nustato žemės servitutą, sudėtinę dalį įvardija nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus) (16.6 punktas). Kadangi tiek pats servitutas, tiek kompensacija turi būti nustatomi tuo pačiu sprendimu, pareiškėjos argumentas dėl būtinybės priimti naują administracinį aktą laikytinas nepagrįstu.

Ginčijamu įsakymu nustatytą kompensacijos dydį – 4152,34 Lt, atsakovė grindžia 2013-12-10 raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-3688, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 1.4516 ha ploto servitutas, kuris patenka į miško naudmenas.

Metodikos 8 punktas numato, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte.

Analizuojant 2013-12-10 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3688 turinį matyti, jog nuostolių miško naudmenose dydis buvo apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos - Valstybinės miškų tarnybos 2013-07-25 rašte Nr. R2-2123 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytomis žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) miško žemės ir medynų tūrio kainomis, kaip to reikalauja aukščiau minėtas Metodikos 8 punktas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (administracinė byla Nr. I-32-243/2013, t.I, b.l.116) matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 3.2500 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- miškų ūkio. Apskrities viršininko 2009 03 12 įsakymu Nr. 4-1618-(1.3) žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos- miško naudojimo apribojimai.

Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį visame žemės sklype buvo apribota dar iki servituto nustatymo, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad pareiškėjai užkertama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, nes yra pakeista žemės paskirtis, žemės dalis užstatyta aukštos įtampos elektros energijos perdavimo stulpais, po kuriais jokia veikla negalima.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendindamos joms suteiktas teises, valdžios institucijos turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog apskaičiuodamas pareiškėjos patirtus nuostolius, NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius negalėjo veikti kitaip, nei numatyta Metodikoje ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjų vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal formules, kurios nurodytos teisės akte.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėja, šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Pabrėžtina, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnyje.

Vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, teismas tikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, yra išsaugoma asmens teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo.

Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuota, iškirsto miško rinkos vertę įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nenumato, kad kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, priešingai – nukreipia į Metodiką, kurios 3 punkte nurodyta, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesdamas parengti Metodiką, įstatymų leidėjas pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis, atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Esant nustatytai aplinkybei, jog kompensacijos dydis apskaičiuotas griežtai laikantis Metodikos, pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl Servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“ pripažinti neteisėtu nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.