Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 86), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl A. R. pareiškimo nepateikė. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui D. B. nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjos A. R. atstovė advokatė R. M. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iš namų knygos išrašo matyti, kad pareiškėjos motinos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo registruotas ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nekilnojamąjį turtą sudaro gyvenamasis namas, kuris VĮ Registrų centre neįregistruotas. Faktą, kad pareiškėja A. R. paveldėjo motinos turtą faktiškai pradėdama turtą valdyti, patvirtina rašytiniai įrodymai, kad O. B. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota esančio palikimo adresu – (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pareiškėjos gyvenamoji vieta ilgą laiką ir iki šiol taip pat deklaruota šiuo adresu. Pareiškėja kartu su motina dviese gyveno dar iki jos mirties ir po mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, jai liko visi motinos O. B. asmeniniai ir kiti užgyventi bei įsigyti daiktai ir jais pareiškėja pradėjo naudotis. Pareiškėja motiną palaidojo, kol leido sveikata prižiūrėjo kapavietę, šiai dienai kapavietę padeda tvarkyti dukra. Ginčo dėl palikimo nėra, mirusio brolio sūnūs, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, name nėra lankęsi. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu. Per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl žinių stokos, ji suprato, kad gyvenant tame name palikimo priimti nereikia.

Liudytoja V. B. parodė, kad pareiškėja yra jos motina, O. B. močiutė, kuri gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Kartu su močiute gyveno A. R., V. R., ji su vyru ir dviem dukterim. Po močiutės mirties liko jos turtas – gyvenamasis namas, tvartas, klojimas. Močiutę laidojo pareiškėja, rūpinosi visomis laidotuvėmis. Po močiutės mirties mama liko gyventi tuose pačiuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo, už žemę mokėjo mokesčius, naudojosi ir perėmė močiutės paliktus daiktus. Visu turtu pradėjo rūpintis iš karto po močiutės mirties, jais rūpinosi nepertraukiamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja A. R. yra O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 9). O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 8). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad O. B. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – netekėjusi, vaikai: A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) ir S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). S. B. vaikai R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (b.l. 10), šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis ir dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prieštaravimų nereiškė.

Po pareiškėjo motinos O. B. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b.l. 12). VĮ Registrų centras minėtas nekilnojamasis turtas O. B. vardu neįregistruotas (b.l. 13), tačiau iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažymos matyti, kad pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus, O. B. vardu, gimusios (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b.l. 12).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja per tuo metu 6 mėnesių įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po motinos O. B. mirties pareiškėja A. R. priėmė mirusiosios palikimą, jį prižiūrėjo, rūpinosi namu kaip savo, jame gyveno, rūpinosi namo šildymu, naudojosi visais O. B. likusiais asmeniniais ir buitiniais daiktais, baldais, motiną laidojo, prižiūrėjo kapavietę. Bylos duomenims pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėja po motinos O. B. mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu atstovės nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.