Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00703-14 medžiagą, kurioje

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis, teistas 2005-01-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2014 metais, laikotarpyje nuo kovo mėnesio iki liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš A. A. priklausančios lentpjūvės kiemo, pavogė svetimą turtą – 5 m³ pušinės medienos, priklausančios L. Z., kurios 1 m³ vertė yra 144.81 eurai, visų - 724,05 eurai, tuo padarė nukentėjusiai L. Z. 724,05 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. V., pareiškus jam įtarimą dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2014 m. pavasarį, kas galėjo būti balandžio-gegužės mėnesių laikotarpiu, paėmė ne daugiau 5 kūbinius metrus pušinės medienos, kuri buvo supjauta į diles ir bruselius. Tą padarė visiškai neatsiklausęs šios medienos savininkų, t. y. A. bei L. Z.. Dabartiniu metu jis atlygino Z. padarytą turtinę žalą natūra, t. y. išpjovė tokios pat pušinės medienos diles, kurių dalis netgi yra ne tik viengubo, bet ir dvigubo pjovimo, o taip pat ir atstatė paimtus bruselius. Atsiprašė L. Z.. L. Z. atleido, susitaikė (b. l. 102; 113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji L. Z., apklausta liudytoja, parodė, kad vyras A. Z. iš jam priklausančio miško išsipjovė pušinės medienos. Ją laikė pas savo giminaičius A., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nes A. A. turėjo lentpjūvę, kurioje mediena buvo supjauta. Pasakyti tiksliai kiek buvo tos supjautos medienos negali. Vėliau dalį tos medienos vyras naudojo namo statybai, dalį kažkam pardavė, tarpininkaujant A. A., o dalis medienos liko prie A. A. lentpjūvės, kad ji išdžiūtų. Grįžęs iš užsienio vyras medienos nerado. Vyras sakė, kad tos supjautos pušinės medienos prie A. A. lentpjūvės buvo palikta 30 m³. V. atlygino žalą. Pretenzijų jam neturi ir neturės. Prašo tyrimą nutraukti (b. l. 58-63),

Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu B. A. parodė, kad 2014 m. pavasarį, galimai balandžio mėnesi, t. y. jau buvo po Šv. Velykų, matė, kaip K. V. kartu su jam medieną pjauti padėjusiu asmeniu ar dviem asmenimis, ėmė iš S. Z. priklausančios medienos krūvos medieną ir nešėsi link lentpjūvės. Būtent tuomet ji K. V. sakė, kad ši mediena priklauso pusbroliui A. Z. ir kad jis tos medienos neliestų. K. V. pasakė: „tu čia nesikišk, mes viską susitvarkysime“. Ta medienos krūva buvo maždaug 2,5 m. aukščio, apie 6 m. ilgio ir apie 1,3-1,5 m. pločio. K. V. paėmė tik dalį ten buvusios medienos (b. l. 70-73).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad prie jo lentpjūvės A. Z. buvo palikęs savo medieną. Visų šių pušinių dilių kiekis buvo apie 4 m³. Virš tų dilių buvo bruseliai, kurie sudarė 0,72 m³. K. V. viso A. Z. medienos paėmė apie 3 m³. K. V. pritrūko medienos, tačiau jis jam neleido imti A. Z. medienos. Dar prieš K. V. imant A. Z. medieną jam sakė, kad „tik nejudink A. Z. medienos“, o jis atsakė, kad jeigu ir paims, tai viską susitvarkys. Jis suprato, kad susitars su A. Z., kurį pažįsta per savo draugus, ir jam sumokės arba naujai išpjaus tokią medieną (b. l. 65, 66, 67-69).

Protokolu-pareiškimu A. Z. pranešė Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad 2014-06-15 atvykęs pas giminaitį A. A., pamatė, kad pavogta prie lentpjūvės buvusi jam priklausanti mediena (b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta teritorija, esanti prie lentpjūvės adresu (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje užfiksuota, kad prie pastato matyti sukrauta mediena (b. 1. 9-12).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo K. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia, neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 724,05 eurų turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai, įvertinus pagrobto turto vertę, kuri viršija 5 MGL dydžio sumą, atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (BK 3 str. 2 d., 190 str. 1 d.).

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą natūra, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau kaltinamasis nusikalto būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 118-127), praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, viena nuobauda yra galiojanti (b. l. 128-136). Kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 139), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 138). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 141). Nors BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinus tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat tai, kad nukentėjusioji L. Z. susitaikė su kaltinamuoju (b. l. 140), teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kartu paskiriant įpareigojimus būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, o taip pat per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti nuteistu 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti K. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įteikti K. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.