Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Proceso Nr. 3-61-3-02222-2009-2) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 13.2; 13.3.3; 59; 74

2011 m. spalio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai R. S., atsakovės atstovei Dovilei Pociūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., A. S. ir O. Z. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. K., A. S., O. Z., UAB „Sitas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. S. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas); 2) panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąlygų sąvadas, Sąvadas); 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjai žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.

Skunde ir patikslintuose skunduose (t. 1, b. l. 1-4, 46-50, 66-70, 75-79) (toliau tekste skundui ir patikslintiems skundams įvardinti vartojama skundo sąvoka) paaiškino, kad Administracija 2009 m. lapkričio 25 d. išdavė Statybos leidimą, pagal kurį V. K., A. S., O. Z. ir pareiškėjai buvo leista statyti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su Statybos leidimu, projektu bei kitais dokumentais 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškėja gavo ir projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Teigė, jog apie tai, kad Sąvadas yra patvirtintas ir išduotas 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. UAB „Sitas“ pranešimo Nr. l gavimo pareiškėja nežinojo. Atkreipė dėmesį, kad leidime nurodyta, jog statybos paskirtis yra nauja statyba. Mano, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų normas bei jos, kaip žemės sklypo, kuriame gali būti statomas garažas, savininkės interesus. Teigė, kad pareiškėja 2009 m. balandžio 2 d. kartu su kitais žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkais A. S., O. Z. ir V. K. (toliau – ir Savininkai) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Sitas“, kuria ši bendrovė įsipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektą bei gauti statybos leidimą. Šios sutarties pagrindu 2009 m. balandžio 8 d. buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo pareiškėja ir Savininkai įgaliojo UAB „Sitas“ architektę atstovauti jų interesus Administracijoje priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti Nuolatinėje statybos komisijoje, pasirašant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu statybos leidimo gavimui. Remiantis sutartimi ir įgaliojimu, 2009 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui buvo įteiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Pateiktų duomenų tikrumas buvo patvirtintas pareiškėjos ir Savininkų parašais. Remiantis minėtu prašymu, 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtas Sąvadas. 2009 m. lapkričio 18 d. Nuolatinės statybos komisijos protokole buvo nurodyta, kad ši komisija priėmė sprendimą išduoti Statybos leidimą. Pabrėžė, kad dar iki sudarant sutartį žemės sklype jau buvo pastatytas garažas, kurio statyba nebuvo vykdoma laikantis Statybos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d., garažas laikytinas pastatytu savavališkai. Kadangi garažas buvo pastatytas savavališkai, 2009 m. spalio 17 d. pareiškėja Administracijai pateikė nesutikimą dėl nelegalių garažų ir aukštos mūrinės tvoros įteisinimo. 2009 m. sausio 12 d. taip pat buvo pateiktas V. G. prašymas, kuriame buvo prašoma išaiškinti ir ištirti, ar garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausančio A. S., statyba nėra savavališka, tačiau atsakymas nebuvo gautas, atitinkami institucijų sprendimai nebuvo priimti. Nurodė, kad Nuolatinei statybos komisijai priimant sprendimą išduoti Statybos leidimą į minėtą nesutikimą atsižvelgta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad minėtas įgaliojimas nebuvo patvirtintas notarine tvarka. Darė išvadą, kad pateikiant prašymą architektė jį pasirašė neturėdama teisės atstovauti trečiųjų asmenų santykiuose su juridiniais asmenimis, be to, prašyme taip pat buvo suklastotas ir pareiškėjos parašas. Paaiškino, kad dėl šios nusikalstamos veikos 2009 m. gruodžio 8 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 1- ąjį policijos komisariatą, pateikdama prašymą išaiškinti ir ištirti dokumentų klastojimą. Pareiškėjos manymu, Statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. išduotas naujo statinio garažo statybai, nors pagal Statybos leidimą toje vietoje jau stovi savavališkai pastatytas statinys, o Sąvadas išduotas remiantis prašymu, kuris surašytas suklastojus pareiškėjos parašą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. 1, b. l. 136-141) paaiškino, kad pareiškėja nenurodė jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Atkreipė dėmesį į ABTĮ 5 str. 1 d. ir pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė, kaip konkrečiai ginčijami viešojo administravimo subjekto aktai pažeidžia jos teises. Paaiškino, kad 2009 m. balandžio 2 d. pareiškėja kartu su kitais žemės sklypo savininkais sudarė sutartį su UAB „Sitas“, pagal kurią įsipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektą bei gauti statybos leidimą. Sutarties pagrindu buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo pareiškėja ir kiti savininkai įgaliojo UAB „Sitas“ architektę M. M. atstovauti jų vardu priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti Nuolatinėje statybos komisijoje pasirašant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu ir statybos leidimo gavimu. Akcentavo, kad pareiškėjos argumentai, jog įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, yra nepagrįsti, nes įstatymai nenustato tokiam sandoriui notarinės formos. Pažymėjo, kad, kreipiantis dėl Sąvado ir Statybos leidimo išdavimo, Administracijai buvo pateiktas įgaliojimas, kuriame buvo nustatyta, kokius asmenis architektė turi teisę atstovauti. Įgaliojimas galiojo iki 2010 m. balandžio 4 d., todėl darė išvadą, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti veiksmus, susijusius su Statybos leidimo išdavimu, taip pat neturėjo pagrindo abejoti pateikto įgaliojimo teisėtumu bei jame išreikšta įgaliotojų valia. Nurodė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 p., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 9 d. ir pažymėjo, kad Nuolatinei statybos komisijai nustačius, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Statybos leidimą. Pabrėžė, kad šios komisijos sprendimas Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas, todėl šio komisijos sprendimo pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas. Darė išvadą, kad atsakovei nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisę. Atkreipė dėmesį, kad, panaikinus Statybos leidimą, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, priimtas posėdžio metu, liks galiojantis, jis yra privalomas Administracijos direktoriui, tačiau pareiškėja neprašė jo panaikinti, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų dėl šio sprendimo neteisėtumo. Pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neišduoti statybos leidimo. Pabrėžė, kad Nuolatinė statybos komisija privalėjo užtikrinti tik tai, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Nurodė, kad neteisėtai statybai konstatuoti ir jos padariniams pašalinti turi būti inicijuojama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. numatyta procedūra, t. y. konstatuotas savavališkos statybos faktas. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas turėjo pareigą organizuoti patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant nustatyti galimai savavališkos statybos faktą ir apie tai informuoti Administraciją, prašant neišduoti statybos leidimo. Kadangi Administracijoje nebuvo gauta jokių duomenų apie savavališkas statybas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darė išvadą, kad nebuvo pagrindo neišduoti Statybos leidimo. Nurodė, jei teismas nuspręstų panaikinti prašomus administracinius aktus, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes nėra Administracijos kaltės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sitas“ atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 88-91) nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir statybos reglamentų nustatyta tvarka atliko garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninį projektą ir gavo Statybos leidimą. Tvirtino, kad pastato projektas atliktas iš dalies atliktam statiniui su Administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybės priežiūros departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio leidimu.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir O. Z. prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. 1, b. l. 118-120) paaiškino, kad statinių buvimas žemės sklype, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, nėra kliūtis naujiems statiniams statyti. Be to, jei ir būtų konstatuotas faktas, kad statybų žemės sklype yra savavališkų statybų ar statinių, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tai savaime nebūtų kliūtis gauti statybos leidimą, kuriuo sprendžiami tų statinių pertvarkymo/nugriovimo klausimai. Tvirtino, kad dėl faktinių aplinkybių pareiškėja yra teisi tik iš dalies, t. y. statybų žemės sklype iš tikrųjų yra (buvo) nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių, savavališkų statybų, tačiau jos arba nesusiję su Statybos leidimu arba būtent juo šalinamos. Pažymėjo, kad sklypo dalis už gyvenamojo namo yra iš dalies užstatyta statiniais, tačiau Nekilnojamojo turto registre jie nėra registruoti. Kadangi dalis jų buvo nusidėvėję, o kita dalis neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pradėti statyti, tai visi sklypo bendraturčiai nutarė jų užimamoje teritorijoje pasistatyti garažų pastatą – nugriauti visus esamus statinius ir užstatyti sklypo vieną kraštinę pagal Statybos leidimą leidžiamais naujais statiniais. Su tuo visi bendraturčiai sutiko, todėl, turint šį tikslą, buvo baigtas rengti ir įregistruotas žemės sklypo planas, kuriame ir numatė kiekvieno iš jų naudojimosi ribas tos žemės sklypo dalies, kurioje pagal Statybos leidimą numatyta statyti garažų statinį. Šis planas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal jį pareiškėja įsigijo tiek butą to žemės sklypo statinyje, tiek žemės sklypo dalį, t. y. ji perėmė buvusios savininkės teises ir pareigas. Paaiškino, kad pareiškėjai atiteko teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“. Tame pačiame žemės sklypo plane yra pažymėti ir žemės sklype buvę statiniai (jie nurodyti dalyse, pažymėtose raidėmis „C“ ir „D“). Kad būtų realizuotos statytojo teisės, bendraturčiai pasirašė su UAB „Sitas“ sutartį dėl garažo statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo darbų bei įgaliojimu suteikė bendrovės architektei M. M. įgalinimus veikti visų vardu. Nurodė, kad kiekvienas jų turėjo teisę pareikšti pageidavimus dėl statybų techninio projekto, domėtis projektavimo ir statybos leidimo gavimo eiga. Pareiškėja šiais procesais nesidomėjo, nemokėjo už atliktas paslaugas, argumentuodama, kad jai garažas nereikalingas, nes neturinti galimybių jį statyti, rekonstruoja butą. Dėl šios priežasties už pareiškėją kai kuriuose dokumentuose pasirašė architektė, kaip jos atstovė. Architektei atlikus darbą, pareiškėja atsisakė jį priimti, sumokėti. Visą dokumentaciją reikėjo siųsti paštu. Akcentavo, jog aplinkybė, kad architektė nebuvo pilnai identifikuota kaip atstovė, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos parašas buvo suklastotas prašyme dėl Sąvado, kad tą prašymą turėjo pasirašyti pareiškėja asmeniškai ar kad dėl to atliktas koks nors kitas neteisėtas veiksmas. Pažymėjo, kad skunde pateiktas CK 2.138 str. aiškinimas nėra pagrįstas, kadangi veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis, reiškia ne bet kokius veiksmus, kurie atliekami kokio nors juridinio asmens atžvilgiu, o tuos, kurie fiziniam asmeniui to juridinio asmens atžvilgiu sukuria civilines teises ir pareigas. Teigė, kad ginčo atveju tokių santykių nebuvo – prašymas Sąvadui gauti yra tik pareiškimas gauti sąlygas, pagal kurias išsiaiškinama, kokio pobūdžio statinius galima statyti ir kokių charakteristikų. Nurodė, kad architektės įgalinimais nebuvo pagrindo abejoti ir dėl sutarties, kuria UAB „Sitas“ įpareigota parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą, dėl 2009 m. balandžio 27 d. protokolo Nr. 1, pagal kurį pareiškėja iš esmės pritarė statyboms. Pabrėžė, kad Statybos leidimas sukuria pareiškėjai tik teises, o ne pareigas statyti statinį. Paaiškino, kad kiti bendraturčiai pradėjo savo dalių statybą ir tai nėra pagrindas panaikinti tiek Statybos leidimą, tiek Sąvadą ar jau atliktus statybos darbus (kol jie nebaigti) laikyti savavališkomis statybomis. Atkreipė dėmesį, kad iš prie skundo pridėto pareiškėjos 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo Vilniaus miesto 1 - jam policijos komisariatui matyti, jog jai jau tada buvo žinoma tiek apie Sąvadą, tiek apie Statybos leidimą, tiek apie Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Pažymėjo, kad skundas teismui per vieną mėnesį nuo šių aktų (išskyrus Statybos leidimą) priėmimo dienos nebuvo paduotas, o Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kurio pagrindu ir buvo išduotas Statybos leidimas, nebuvo ginčijamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bylą pagal pareiškėjos skundą prašė išnagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 43-44) nurodė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18, 16 p. ir pažymėjo, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus duomenimis garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkos statybos aktas teisės aktų nustatyta tvarka ir forma nėra surašytas ir Administracijai pranešimas dėl vykdomos savavališkos statybos ir statybos leidimo neišdavimo nėra išsiųstas. Darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti Statybos leidimą prašomiems statybos darbams atlikti pareiškėjos nurodytu motyvu, kad garažai turėjo būti laikomi pastatytais savavališkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėja R. S. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., A. S. ir O. Z. atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Sitas“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37, abi lapo pusės) bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtinto ir išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-33). Taigi ginčo dalykas šioje byloje yra Statybos leidimo ir Sąlygų sąvado teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. S. ir O. Z. 2009 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Sitas“ dėl garažo ir tvoros techninio projekto parengimo (t. 1, b. l. 7-8). Pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektą bei gauti statybos leidimą.

Minėtos sutarties pagrindu, 2009 m. balandžio 8 d. buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo pareiškėja ir Savininkai įgaliojo UAB „Sitas“ architektę M. M. atstovauti jų interesus Administracijoje priduodant, atsiimant projektinę dokumentaciją, atstovauti Nuolatinėje statybos komisijoje, pasirašant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu statybos leidimo gavimui (t. 1, b. l. 9).

Administracijai 2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo pateiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti garažui (blokuotiems garažams) ir tvorai, neypatingiems statiniams statyti (naujai statybai) (t. 1, b. l. 10). Pateiktų duomenų tikrumas buvo patvirtintas pareiškėjos ir Savininkų parašais. Remdamasi šiuo prašymu, Administracija 2009 m. rugsėjo 30 d. parengė Sąlygų sąvadą (t. 1, b. l. 11-33).

UAB „Sitas“ architektė M. M. 2009 m. spalio 12 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą (t. 1, b. l. 144, abi lapo pusės). Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009 m. lapkričio 18 d. – 2009 m. lapkričio 19 d. protokole Nr. 1-46-32 nurodė, kad pritaria statybos leidimo išdavimui (t. 1, b. l. 36, abi lapo pusės). 2009 m. lapkričio 25 d. Administracija pareiškėjai ir Savininkams išdavė Statybos leidimą naujai statybai (garažams, esantiems (duomenys neskelbtini) Vilniuje) (t. 1, b. l. 37, abi lapo pusės).

Statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjos ir Savininkų įgaliota atstovė M. M. Administracijai pateikė visus minėtos teisės normos reikalaujamus dokumentus - statytojų prašymą, VĮ Registrų centro pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės sklypo planą, duomenis apie statinį, žemės sklypo bendraturčių sutikimus, projektinius pasiūlymus.

Skunde pareiškėja nurodė, kad, kaip žemės sklypo ir statinio bendraturtė, nedavė sutikimo statybai, pabrėžė, kad informavo atsakovę, jog atsisako savo sutikimo ir prieštarauja statinių įteisinimui, akcentavo, kad jos parašas įgaliojime, kuriuo pareiškėja ir Savininkai įgaliojo M. M. atstovauti jų interesus, susijusius su projektinės dokumentacijos pridavimu, atsiėmimu ir atstovavimu Nuolatinėje statybos komisijoje, atitinkamų dokumentų, susijusių su projektinės dokumentacijos tvarkymu statybos leidimo gavimui, prašymu yra suklastotas. Nurodė, kad įgaliojimo turinyje jos valia buvo išreikšta nepilnai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-111/2011 M. M. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti grafoje „Pateikti duomenys tikri“ įrašė asmenų: O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardų pirmąsias raides, pavardes bei pasirašė už minėtus asmenis. Šiais kaltinamosios veiksmais neabejotinai buvo pakeistas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, t. y. dalis prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, kaip žemės ir statinio bendratutė, nedavė sutikimo (nebuvo išreikšta tikroji R. S. valia), kuris yra būtinas siekiant gauti Sąlygų sąvadą. Nesant įvykdytai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo sąlygai – statytojui negavus žemės sklypo ir statinio bendraturtės sutikimo – Sąlygų sąvadas išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Jo išdavimas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Pažymėtina, R. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2009 m. spalio 17 d. pateikė nesutikimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su esančiais architektūriniais sprendiniais, nes jie neatitinka realios situacijos dėl nelegalių garažų ir aukštos mūrinės tvoros (t. 1, b. l. 34). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. A631945(40145)-(3.2.1-BR4) informavo pareiškėją, kad jos nesutikimas išsiųstas į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą nagrinėti pagal kompetenciją (t. 1, b. l. 35), tačiau išduodant Statybos leidimą, į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.

Su statybos leidimu susijusius teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 ir 23¹ str., kurių nuostatos yra detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.1:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 18 d. 2 p. nustatyta, kad statybos leidimas netenka galios teismo sprendimu. Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.) (2004 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11–807/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m., p. 212–224).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 9 d. numatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 d. nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju statybos leidimas buvo išduotas 2009 m. lapkričio 25 d., Nuolatinei statybos komisijai, inter alia, patikrinus, ar statinio projektas atitinka 2009 m. rugsėjo 30 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus. Panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą, naikintinas ir 2009 m. lapkričio 25 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi leidimas išduodamas įvertinus statinio projektą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 6 d. 4 p.), o projektas rengiamas, vadovaujantis galiojančiu projektavimo sąlygų sąvadu. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-235/2007, 2009 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja skunde nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., nepateikė (teismui pateiktos tik PVM sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai, tačiau nėra detalizuota, kokia konkreti atstovo suteikta paslauga įvertinta konkrečia suma), todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties R. S. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 2, 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos R. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.