- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- I1-3496-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00066-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. Š.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN, ir pataisos įstaiga), priteisti 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN, atlyginti. A. Š. skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad sanitariniame mazge buvo pradėtas remontas, todėl, norėdamas pasinaudoti tualetu, turėdavo eiti į 8-ojo būrio tualetą. Tvirtino, kad visą šį laikotarpį naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes tualetai buvo be durų. Dėl jo turimų sveikatos susirgimų, neturėdamas sanitariniame mazge privatumo, buvo žeminamas kitų nuteistųjų. Teigė, kad 16-ajame ir 17-ajame būriuose buvo 47 nuteistieji, 8-ajame būryje – 35 nuteistieji, o sanitariniame mazge, kuriuo buvo priversti naudotis trijų būrių didelis skaičius nuteistųjų, buvo įrengti tik 3 klozetai ir 3 pisuarai, todėl susidarydavo nuteistųjų eilės, norit pasinaudoti tualetu ar nusiprausti kildavo sunkumų, nesusipratimų, pykčių. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, nepatogumus, pablogėjo sveikata (b. l. 2–4).
Teismo posėdyje A. Š. prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus. Pareiškėjas patikslino, kad neturtinės žalos atsiradimo laikotarpį ir prašė ją priteisti už 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpį. Papildomai paaiškino, kad dienos metu dėl didelių eilių prie sanitarinių įrenginių jais negalėjo pasinaudoti. Nurodė, kad turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ( (duomenys neskelbtini)problemų), todėl sanitariniame mazge jam buvo reikalingas privatumas, kuris per remontą nebuvo užtikrinamas. Norėdamas laikytis asmeninės higienos, nakties metu eidavo į tualetą, šildydavo vandenį, kad galėtų apsiprausti. Teigė, kad tai sukėlė didelių nepatogumų. Paaiškino, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas. Nurodė, kad šiuo metu Marijampolės PN 16-ojo būrio sanitarinį mazgą sutvarkė, tualetuose įrengė duris, į sanitariniame mazge esantį dušą tiekiamas šiltas vanduo. Papildomai paaiškino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirdamas dvasinius išgyvenimus, karantino metu negalėjo nueiti pas psichologą.
Lietuvos valstybės atstovui Marijampolės PN apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Marijampolės PN prašė bylą nagrinėji jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 7/07-179 „Dėl nuteistųjų pervedimo iš brigados į brigadą“, pareiškėjas buvo pervestas iš 19-ojo būrio į 16-ąjį būrį. Kadangi 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu vyko Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių patalpų remonto darbai, nuteistieji buvo vedami į 8-ojo būrio sanitarinį mazgą. Teigė, kad Marijampolės PN 16-ajame ir 17-ajame būriuose galėjo gyventi iki 82 nuteistųjų, o 8-ame būryje – iki 48 nuteistųjų, tačiau, koks konkretus nuteistųjų skaičiaus buvo būriuose ginčo laikotarpiu, negali nurodyti dėl nuteistųjų kaitos. Tvirtino, kad dėl nuteistųjų išvykimų, dalies nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas būriuose nuteistųjų būna mažiau, todėl pateikė didžiausią galimą nuteistųjų skaičių būriuose. Paaiškino, kad Marijampolės PN 8-ąjame būryje yra 4 sanitariniai įrenginiai, prie praustuvės, kurioje įrengti 5 čiaupai, vienu metu gali praustis 5 asmenys, sanitarinio mazgo patalpos ir įrenginių būklė yra gera. Paaiškino, kad Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių remontas prasidėjo 2020 m. lapkričio 17 d. ir baigėsi 2020 m. gruodžio 8 d., kai buvo surašytas Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-4354. Pažymėjo, kad remonto darbai buvo vykdomi gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jie vyko trumpai. Vertino, kad remonto darbai nesukėlė pasekmių, kurias būtų galima įvertinti pinigais. Pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo remonto darbų, kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė, Marijampolės PN administracijai skundų neteikė (b. l. 17–20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, patirtą pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekant netinkamomis sąlygomis.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas turi pareiga nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).
Pareiškėjas skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinamo sąlygų 2020 m. lapkričio 23 d. - 2020 m. gruodžio 14 d., atlyginimą (b. l. 4). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino ginčo laikotarpį, sprendžiama, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų 16-ajame būryje (b. l. 17, 21).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu dėl 16-ojo būrio sanitarinio mazgo remonto darbų naudojosi 8-ajame būryje esančiu sanitariniu mazgu. A. Š. teigė, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo susidarydavo nuteistųjų eilės, be to, jis turi sveikatos problemų, dėl kurių dienos metu negalėjo kitiems nuteistiesiems matant pasinaudoti tualetu ir apsiprausti, todėl buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis ir apsiprausti naktimis.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 16-ame būryje.
Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu, kai vyko Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrio patalpų remonto darbai, šių būrių ir 8-ojo būrio nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu, kuriame yra įrengti 4 sanitariniai įrenginiai, o praustuve, kurioje įrengti 5 čiaupai, vienu metu galėjo naudotis 5 asmenys. Atsakovės atstovas nepateikė tikslių duomenų, koks asmenų skaičius kartu su pareiškėju 16-ajame, 17-ajame ir 8-ajame būriuose ginčo laikotarpiu naudojosi sanitariniais įrenginiais ir kaip jis kito, tačiau nurodė, kad 16-ajame ir 17-ajame būriuose gali gyventi iki 82 nuteistųjų, o 8-ajame būryje – iki 48 nuteistųjų.
Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodytas sanitarinių įrenginių skaičius nesutampa su pareiškėjo nurodytų sanitarinių įrenginių skaičiumi. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės atstovo pateiktos sanitarinio mazgo fotonuotraukos patvirtina atsiliepime nurodytą 8-ojo būrio sanitariniame mazge įrengtų įrenginių skaičių, teismas remiasi Marijampolės PN pateiktais duomenimis apie 8-ojo būrio sanitariniame mazge įrengtus 4 sanitarinius įrenginius ir praustuvę su įrengtais 5 čiaupais (b. l. 5, 8–10, 18, 31–32) bei duomenimis apie didžiausią 16-ajame, 17-ajame ir 8-ajame būriuose galėjusių būti nuteistųjų skaičių.
Byloje pateikto 2020 m. lapkričio 17 d. defektinio akto ir 2020 m. gruodžio 8 d. Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų akto duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN 16-ojo ir 17-ojo būrių sanitarinių mazgų patalpose buvo atliekami remonto darbai, kurie buvo baigti 2020 m. gruodžio 8 d. (b. l. 23-24).
Įvertinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad 16-ojo būrio sanitarinio mazgo remonto darbų laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais 16-ojo, 17-ojo ir 8-ojo būrių nuteistaisiais, kurių didžiausias skaičius galėjo būti 130, naudojosi 4 sanitariniais įrenginiais, 5 vandens čiaupais (vienu čiaupu naudojosi 26 nuteistieji, t. y. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi daugiau nei 32 nuteistieji, o vienu vandens čiaupu teko naudotis 26 nuteistiesiems.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir į taikomą teisinį reglamentavimą, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas nevykdė Aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių ir praustuvių kiekiu pagal nurodyto teisės akto nuostatas. Įvertinus būriuose įrengtų sanitarinių įrenginių, vandens čiaupų skaičių ir būriuose galėjusių gyventi didžiausią nuteistųjų skaičių, konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo jausti nepatogumų dėl sanitarinių įrenginių ir vandens čiaupų trūkumo ir dėl šios priežasties susidarančių nuteistųjų eilių. Teismo vertinimu, tai, kad šie patogumai kilo dėl 16-ojo ir 17-ojo būrių sanitarinių mazgų remonto darbų, negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti Marijampolės PN pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktais nustatytą aprūpinimą sanitariniais įrenginiais.
Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualetai buvo be durų.
Aprūpinimo normų 7.6 punkte nustatyta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.
Teismas sprendžia, kad Marijampolės PN ir pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniame mazge įrengtos tik unitazus skiriančios sienelės (b. l. 5, 8–10, 31–32). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi sanitarinio mazgo patalpa, kuri įrengta atskirai nuo gyvenamųjų patalpų.
Sprendžiant, ar aukščiau apibūdintas sanitarinio mazgo įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą, atsižvelgiama į suformuotą administracinių teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 tr kt.), yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant, EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 , 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2020 m. lapkričio 23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1825-438/2020 ir kt.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu, esančiu specialioje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei atsižvelgus į suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Marijampolės PN įrengtų sanitarinių patalpų yra konstatavęs, kad, įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi nuteistasis, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, nuteistasis naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. kalinimui kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovas sanitariniame mazge, kuriuo naudojosi pareiškėjas, neužtikrino privatumo.
Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam teko naudotis nehigieniškais sanitarinio mazgo įrenginiais.
Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Be to, laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015) 12 punktu, laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Šios higienos normos 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 39 punkte įtvirtinta nuostata, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinių mazgų būklė yra gera, jas prižiūri pataisos įstaigos specialistas, paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, be to, Marijampolės PN patalpas nuolat tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centras. Teismas pažymi, kad už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, šlapių grindų prausyklose, yra atsakingi patys nuteistieji, kurie, rūpindamiesi patalpų, kuriomis patys ir naudojasi, švara ir sanitarija, turi pareigą rūpestingai ir atidžiai tvarkyti patalpas.
Įvertinus byloje pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sanitarinio mazgo vaizdas (b. l. 5, 8-10, 31-32), daroma išvada, kad šie įrodymai nepatvirtina išvados, kad sanitarinio mazgo įrenginiai būtų nešvarūs, kad jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamo sanitarinio mazgo būklės būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, teikęs skundus kompetentingoms institucijoms ir prašęs patikrinti ir įvertinti šios patalpos būklę. Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai laikytini kaip vieni iš objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bylos proceso dalyvių nurodytus teiginius. Teismas sprendžia, kad nesant rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota ginčo laikotarpiu buvusi nustatytų reikalavimų neatitinkanti sanitarinio mazgo įrenginių būklė, pareiškėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir dėl to atmetami.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybių bei įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuojama, jog pareiškėjas 16 dienų Marijampolės PN buvo kalinamas, tinkamai neaprūpinus sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas kaip neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė patirtą pažeminimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą ir patirtai žalai atlyginti prašė priteisti 500 Eur .
Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo pagalbos (b. l. 25). Pareiškėjas tvirtino, kad kreiptis psichologinės pagalbos trukdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantinas dėl Covid-19 infekcijos. Teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo nutraukusi psichologinės paramos nuteistiesiems teikimą.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, A. Š. 2020 m. lapkričio 24 d. konsultavo šeimos gydytojas ir nustatė vidinius (duomenys neskelbtini), centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinius ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškėją konsultavo gydytojas psichiatras dėl nemigos ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 8 d. konsultavo šeimos gydytojas dėl pilvo skausmų ir nustatė (duomenys neskelbtini), stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ligas ir paskyrė medikamentinį gydymą; 2020 m. gruodžio 15 d. konsultavo gydytojas psichiatras dėl nemigos ir paskyrė medikamentinį gydymą (b. l. 34). Pareiškėjo pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2016 metais buvo operuotas dėl galvos smegenų piktybinio naviko (b. l. 46–47).
Teismas vertina, kad duomenys apie pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. - 2020 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu nustatytus sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad juos nelėmė nustatytas sanitarinio mazgo įrenginių trūkumas. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų reikalavimų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pataisos įstaigos negalėjimas patalpų remonto metu nuteistiesiems suteikti kalinimo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A438-121/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, pagal susiformavusią teisminę praktiką, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Nr. TA-142-525/2021 ir kt.).
Įvertinus byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustačius, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.