Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, registruotas (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, o būtent: jis, 2008 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val., sporto aikštelėje, esančioje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto su neblaivia savo sugyventine S. K. metu, sudavė pastarajai ne mažiau kaip 8 smūgius kumščiais į veidą, ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę, ne mažiau kaip 8 smūgius į rankas, padarydamas nukentėjusiajai muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas veide, krūtinėje ir rankose, dėl ko nuo galvos sumušimo, kraujagyslės jungiančios galvos smegenų paviršiu su kietuoju galvos smegenų dangalu sužalojimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo, ūmaus kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumo S. K. įvykio vietoje mirė, taip veikdamas neapibrėžta tyčia nužudė savo sugyventinę.

Kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. neprisipažino ir parodė, kad su S. K. kartu gyveno virš 8 metų, tačiau santuoka įregistruota nebuvo, jiems gimė sūnus, kuri augina S. motina. Jis su S. niekur nedirbdavo, rinkdavo butelius, juos parduodavo ir taip gyveno, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, gyvendavo kur papuola, paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini) parke, kur buvo įsirengę guolį. Už parduotus butelius nusipirkdavo valgio, iš alkoholinių gėrimų įstengdavo nusipirkti tik odekolono ir jį gerdavo dviese. Gerdavo kiekvieną dieną, begeriant susipykdavo ir jis S. sumušdavo, nes ji būdama girta tapdavo agresyvi, o pasigerdavo labai greitai, girta griuvinėdavo. 2008-09-18 prie šiukšlių konteinerių surado daug išmestų prožektorių, juos surinko ir rugsėjo 19 d. ryte (duomenys neskelbtini) turguje pardavė, gavo už juos 60 litų. Už tuos pinigus norėjo nusipirkti palapinę, kurią norėjo pasistatyti (duomenys neskelbtini) parke, tačiau pasibaigus sezonui palapinės nenusipirko, todėl tą dieną pirko odekoloną ir gėrė. Rugsėjo 19 d. jis su savo sugyventine S. K. visą dieną buvo kartu, kartu vaikščiojo ir kartu gėrė odekoloną. Vakare S. rankoje turėjo grybų kepimo formą ir šia forma norėjo jam suduoti per galvą, bet nepataikė, jis išvengė smūgio, supykęs dešinės rankos kumščiu sudavė jai smūgį į kairę akį. Nuo smūgio S. nenugriuvo, nuėjo kiek toliau ir atsisėdo. Jis parūkė ir nuėjo prie jos, dar išgėrė vieną flakoną odekolono. Begeriant vėl ginčijosi, S. atsistojusi ėjo atbula, užkliuvo už asfalto gabalo ir nugriuvo ant nugaros. Taip ji gulėjo. Apie 1 val. nakties jis prabudo, atitempė S. į krūmus ir ją paguldė ant kartono, pats gulėjo šalia, galvojo, kad ji girta, išsiblaiviusi atsikels. Ryte apie 7.30 val. jis prabudo, S. gulėjo šalia, jis nuėjo surinkti tuščių butelių, juos pardavęs nusipirkti cigarečių. Grįžęs rado S. gulinčią toje pačioje vietoje, lūpos buvo mėlynos, suprato, kad ji buvo negyva. Paprašė praeivio, kuris vaikščiojo su šuniuku, iškviesti greitąją pagalbą arba policiją, ką tas vyriškis ir padarė (tyrimo metu nustatyta, kad tai E. Č., kuris paskambino telefonu 112). Nužudyti jis S. nenorėjo, sudavė kumščiu tik vieną smūgį ir pataikė į kairę akį. Įsitikinęs, kad S. mirė dėl to, kad nugriuvo aukštielninka ir susižalojo pakaušį, nes griuvo ant nugaros, plaukai buvo kruvini. Kad plaukai kraujuoti jis pastebėjo tik ryte. Kadangi jis su S. niekur nedirbdavo, girtaudavo pastoviai, jo ir S. tėvai jų abiejų pas save gyventi nepriimdavo, vaikams padėti jie neturėjo galimybės, nes buvo bedarbiai. S. buvo atimtos motinystės teisės į 3 vaikus, tame tarpe ir į jų bendrą sūnų. Visus 3 vaikus augino S. motina. Sumušdavo S. jis dažnai, tačiau ji atsipeikėdavo, po to vėl kartu rinkdavo butelius, juos parduodavo, o gautus pinigus dviese pragerdavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo įtariamuoju J. J. davė iš esmės analogiškus parodymus, tvirtino, kad nužudyti S. K. nenorėjo, jis jos nenužudė, mirė pati pargriuvusi aukštielninka ir atsitrenkusi galva į asfaltą. Tačiau, kad jos viršugalvis buvo kruvinas nesakė, atvirkščiai, jokio kraujo nematęs (1 t. 146-151, 155-156, 157-158 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. J. parodė, kad apie 20.00 val. jis su S. K. pasuko prie šiukšlių konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini) garažų, ieškojo konteineriuose ką nors vertingo, po to praėjo pro garažus, ėjo link aikštelės. Praėjus aikštelę abudu atsisėdo ant betono luito, esančio prie krepšinio, kur gėrė odekoloną. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes J. J. teigė, kad S. K. jau girta, pastaroji tai neigė. Tada S. K. paėmusi vieną dalį geležinės grybukų kepimo formos trenkė ja per galvą. Po gauto smūgio jis dešinės rankos kumščiu sudavė S. K. vieną smūgį į akį. Tada S. K. supykusi nuėjo prie kitoje aikštelės pusėje esančio krepšinio. Jis nuėjo prie jos, jie susitaikė ir grįžo į tą vietą, kur jie sėdėjo anksčiau, toliau gėrė odekoloną. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. S. K. atsistojusi atbula ėjo link aikštelės, keikdamasi ir mosikuodama rankomis. Parodė, kaip atbulomis eidama užkliuvo ir nugriuvo. Nugriuvusi gulėjo aukštielninka. Jis priėjo prie jos ir pasakė eiti į krūmus, esančius šalia aikštelės, o pats nuėjo į krūmus ir ten atsigulė miegoti, S. K. liko gulėti toje vietoje kur nukrito. Apie 1.00 val. jis prabudo, S. K. gulėjo toje pačioje vietoje, knarkė, nes būdama girta ji visada knarkdavo. Jis liepė jai keltis, bet ji į tai nereagavo, jis ją nutempė į krūmus, kuriuose prieš tai pats miegojo. Nuėjęs prie šiukšlių konteinerių surado kartono lapą ir pakėlęs S. K. ją paguldė ant to kartono. Pats atsigulė šalia jos. S. K. su juo nekalbėjo, į jį nereagavo, tik knarkė. Prabudęs ryte nuėjo į „Maximos“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur nusipirko cigarečių. Grįžęs pasiūlė S. K. parūkyti, bet ji nieko neatsakė ir neknarkė. Jis ją pradėjo purtyti bei delnais sudavė pastarajai per skruostus 5-6 kartus, ji nereagavo, pamatė, kad S. K. lūpos ir panagės pamėlynavusios. Tuo metu pro šalį ėjo vyriškis su šuniuku, kuris visa tai pamatė. Jis paprašė to vyriškio pakviesti policiją ir medikus (1 t. 160-181 b.l.).

Iš 2008-09-20 lavono apžiūros protokolo matyti, kad moters lavonas guli (duomenys neskelbtini) namo kieme. Užvažiavus iš (duomenys neskelbtini) namo yra garažai, už jų krepšinio aikštelė. Už krepšinio aikštelės yra krūmai. Krūmuose guli moters lavonas ant nugaros. Šalia guli popieriaus lapai. Moteris be batų, batai guli šalia, moters veidas nubrozdintas (1 t. 13 b.l.). Papildomos apžiūros metu pažymėta, kad krūmuose mėtosi purvini rūbai: kelnės, palaidinė, megztukas. Šalia jų ant žolės guli didelis kartono gabalas, kraujo dėmių nepastebėta (1 t. 14-22 b.l.).

Liudytojas E. Č. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad įvykio vieta yra šalia (duomenys neskelbtini) sandėliukų, nurodė šalia sandėliukų esančią asfaltuotą sporto aikštelę bei už šios aikštelės esantį žolyną ir krūmus. Paaiškino, kad 2008-09-20, ryte apie 9.00 val., vedžiojo savo šuniuką, kuris nubėgęs į krūmus pradėjo loti. Šalia krūmų buvo vyriškis, panašus į valkatą. Šis vyriškis nieko jam nepasakęs nuo krūmų nuėjo, tada E. Č. priėjęs arčiau pamatė šalia krūmų gulinčią moterį, prie krūmų iš rūbų ir popieriaus buvo padarytas gultas. Vėliau pastebėjo, kad moteris nejuda. Grįžus vyriškiui jis paklausė kas nutiko ir ar kviesti greitąją. Vyriškis rusiškai pasakė: „Kviesk“. Jis paskambino telefono numeriu 112 ir iškvietė policiją ir medikus (1 t. 121-124 b.l.). Iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo matyti, kad 2008-09-20 9.53 val. paskambino vyriškis ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo guli moteris, gal negyva, ... nu bomžai kažkokie. Antrą kartą skambino 10.00 val. (1 t. 11-12 b.l.).

Liudytojas O. K. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulinės rinktinės vyr. patruliu, 2008-09-20 patruliuojant kartu su D. B., apie 10.00 val. iš VPK gavo pranešimą, kad kieme prie namo (duomenys neskelbtini), guli moteris. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko E. Č., kuris nurodė tikslią gulinčios moters vietą. Už minėto namo, šalia sporto aikštelės, krūmuose, sumuštu veidu gulėjo apie 40 metų amžiaus moters lavonas. E. Č. paaiškino, kad su šia moterimi buvo ir apie 40 metų amžiaus vyras panašus į valkatą. Tačiau šio vyro to metu nebuvo, vėliau atvažiavusi operatyvinė grupė surado kaltinamąjį ir pristatė į Vilniaus miesto VPK 2PK. Jis pats tyrimo neatlikinėjo.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M1785/08(01) matyti, kad S. K., gimusios (duomenys neskelbtini) m., mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, tai rodo minkštųjų audinių kraujosruvos veide, kraujagyslės jungiančios galvos smegenų paviršių su kietuoju galvos smegenų dangalu sužalojimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (110 g). Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis veide, kraujagyslės jungiančios galvos smegenų paviršių su kietuoju galvos smegenų dangalu nutraukimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, - padarytas kietu buku daiktu (kietais bukais daiktais), iki keturių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai morfologiniai ypatumai. Šie sužalojimai nėra būdingi sužalojimams padaromiems nugriuvus ar nukritus, o būdingi sužalojimams padaromiems suduodant smūgius, šiuo atveju į veidą, kurių buvo ne mažiau kaip aštuoni. Po bet kurio trauminio poveikio į veidą galėjo įvykti gavos smegenų sukamasis judesys, kurio metu nutrūko galvos smegenų kraujagyslė ir prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam suspaudus galvos smegenis tiriamoji mirė. Šiuo atveju išdiferencijuoti po kurio smūgio tai įvyko negalima, todėl šio papunkčio sužalojimai vertinami tik visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos smegenų suspaudimo privedusio prie mirties. Poodinės kraujosruvos krūtinėje ir rankose padarytos kietais bukais daiktais, būdingi smūgių sudavimui, iki keturių valandų laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos nukentėjusiajai ginantis nuo smūgių. Kiti nustatyti sužalojimai padaryti keletos dienų laikotarpyje iki mirties, galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius ir pačiai nukentėjusiajai užsigaunant. S. K. lavono kraujyje rasta 1,08% etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t. 35-45).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas Juris Plenta parodė, kad S. K. mirtis įvyko nuo smegenų suspaudimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šis kraujas išsiliejo trūkus kraujagyslei jungiančiai smegenų paviršių su kietuoju dangalu, bet smegenys atliko rotacinį judesį apie šoninę ašį, t.y. judėjo iš priekio atgal. Toks judesys susidarė esant trauminiam poveikiui į veidą. Šis trauminis poveikis turi turėti pakankamai energijos, kuri atsiranda paprastai nuo smūgio į veidą. Šiuo atveju ant S. K. veido rastos net kelios kraujosruvos, kurių lokalizacija būdinga tokiam sužalojimų mechanizmui. Į galvą buvo suduota ne mažiau 8 smūgių, nuo kurio smūgio įvyko mirtis nustatyti neįmanoma, todėl daroma išvada, kad mirtis įvyko nuo suduotų smūgių visumos, bet mirtį galėjo sukelti ir vienas smūgis į veidą. Kaltinamojo aiškinimu, kad jis sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, galėjo būti padaryti S. K. mirtį sukėlę sužalojimai, tačiau smūgių į nukentėjusiosios veidą buvo daugiau – 8, kas patvirtinama kraujosruvų kiekiu, jų lokalizacija ir veido spalva. S. K. mirtį sukėlę sužalojimai negalėjo būti padaryti J. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad S. K. griuvo ir pakaušiu atsitrenkė aukštielninka į asfaltą. Sužalojimų pakaušyje ir galvos plaukuotosios dalies nugarinėje pusėje nėra. Kritimo metu atsiranda daugiau sužalojimų, nubrozdinimų, žaizdų, vidaus organų sukrėtimo požymių, kurių šiuo atveju nebuvo. S. K. keturių valandų laikotarpyje suduota 8 smūgiai į veidą, 8 smūgiai į rankas ir 3 smūgiai į krūtinę. Suduoti smūgiai į veidą visumoje sukėlė nukentėjusiosios mirtį ir padaryti sužalojimai buvo pavojingi gyvybei, o suduoti smūgiai į rankas būdingi gynybai ir patvirtina, kad nukentėjusioji ginėsi užsidengdama veidą rankomis. Tarp suduotų smūgių į veidą ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialistas kategoriškai neigia sužalojimų galvoje padarymą nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į asfaltą.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad jos dukra S. K. gyveno kartu su kaltinamuoju apie 8 metus. Jie abudu valkatavo, niekur nedirbo. S. K. įsidarbindavo, padirbdavo iki pirmos algos, gavusi pinigus mesdavo darbą ir toliau valkataudavo su J. J., kuris niekur nedirbdavo. Kaltinamasis ją (S.) pastoviai mušdavo. S. pareidavo pas motiną į namus visa sumušta, būdavo grįždavo su sulaužytais šonkauliais, nosimi, veide ir kūne daugybė mėlynių, sakydavo, kad ją mušdavo J.. 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje S. atėjo pas ją į namus, jai buvo sumušta visa galva ir veidas, paaiškino, kad ją taip sumušė su pagaliu J.. Motina jai siūlė kviesti policiją ir kreiptis į medikus, tačiau S. pasakė, kad ji su J. J. nutraukė santykius, kad dabar ji gyvens pas ją ir įsidarbins, į policiją atsisakė kreiptis. Mėnesį laiko S. išbuvo pas ją, gydėsi sužalojimus. Per tą laiką J. J. pas ją nebuvo atėjęs. Pasveikusi S. įsidarbino valytoja „(duomenys neskelbtini)“, kur išdirbo apie du mėnesius. 2008 m. rugpjūčio 20 d. S. išvažiavo į Trakų policijos komisariatą ir po tos dienos ji jos daugiau nebematė, neieškojo, nes tai buvo S. įprastas dingimas. Motina suprato, kad S. vėl susirado kaltinamąjį, metė darbą ir abudu valkatauja. Ji J. J. blaivo nėra mačiusi, o girtas jis yra agresyvus, S. girta būdavo taip pat agresyvi, todėl jie girti ir mušdavosi, J. ją žiauriai sumušdavo. S. iš viso turėjo 3 vaikus, visų 3 vaikų atžvilgiu jai buvo atimtos motinystės teisės, vaikų globėja paskirta ji. 2002 metais pas S. gimė sūnus R., tai kaltinamojo sūnus. Kaltinamasis R. pripažino savo sūnumi, ateidavo jį aplankyti, bet ji jo neįsileisdavo, nes ateidavo tik girtas. Nei S., nei J. vaikais visiškai nesirūpindavo, jų neaugino ir neprižiūrėjo, jokios materialinės pagalbos neteikė. Apie dukters mirtį kaltinamasis jai net nepranešė, lavonas šaldytuve išgulėjo apie 4 savaites, ji palaidojo savo dukrą, kaltinamasis laidotuvėse nebuvo.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad iš jo motinos S. K. buvo atimtos motinystės teisės, jis su seserimi ir broliu gyveno pas močiutę J. K., kuri juos augino ir prižiūrėjo, dabar jau apie 5 metus gyvena su mergina atskirai, bet močiutę ir broliuką aplanko pastoviai, sesuo gyvena ir dirba Anglijoje. Kaltinamąjį jis pažįsta tik iš matymo, žino, kad jis buvo motinos sugyventinis ir jo brolio R. tėvas. Mama su kaltinamuoju valkataudavo, kur jie gyvendavo nežino. Mama pas močiutę atsirasdavo visa sumušta, apsigydydavo ir vėl ilgam dingdavo, sakydavo, kad ją sumušė sugyventinis. 2008 m. gegužės pabaigoje mama atsirado pas močiutę, buvo visa sumušta, sakė, kad ją vėl sumušė J. ir pažadėjo su juo nebendrauti, namuose pas močiutę gydėsi apie mėnesį laiko, po to įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ naktine valytoja, kur dirbo apie du mėnesius, jis galvojo, kad mama pasitaisė, tačiau rugpjūčio mėnesio antroje pusėje dingo ir daugiau nepasirodė. Jie jos neieškojo, nes suprato, kad ji kažkur valkatauja su J. J.. Apie mamos mirtį sužinojo iš močiutės, ją palaidojo močiutė, jis močiutei davė pinigų laidotuvėms. Mano, kad J. J. yra žiaurus žmogus, jeigu muša moterį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. J. veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė S. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šio nutarimo 6 p. išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje nustatyta, kad J. J. begerdamas odekoloną su savo sugyventine S. K. eilinį kartą susipyko dėl to, kad ji jau girta ir jai užtenka gerti ir ją eilinį kartą sumušė, suduodamas ne mažiau 8 smūgių į veidą, 3 smūgių į krūtinę ir 8 smūgių į rankas. Šie smūgiai suduoti vienodu būdu – kumščiais ir tuo pačiu laiku – keturių valandų laikotarpyje iki mirties. Dėl galvos sumušimo, kraujagyslės jungiančios galvos smegenų paviršiu su kietuoju galvos smegenų dangalu sužalojimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo, ūmaus kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumo S. K. įvykio vietoje mirė. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad po bet kurio trauminio poveikio į veidą galėjo įvykti galvos smegenų sukamasis judesys, kurio metu nutruko galvos smegenų kraujagyslė ir prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam suspaudus galvos smegenis S. K. mirė. Galvos sužalojimai teismo medicinos specialisto vertinami tik visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos smegenų kraujagyslė ir prasidėjo kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam suspaudus galvos smegenis S. K. mirė. Galvos sužalojimai teismo medicinos specialisto vertinami tik visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos smegenų suspaudimo privedusio prie mirties. Mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno suduoto smūgio į veidą, tačiau jų buvo 8. Kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį kumščiu į kairę akį, tačiau tai paneigta lavono skrodimo metu. Paneigiamas ir kaltinamojo aiškinimas, kad S. K. mirė nugriuvus aukštielninka ir atsitrenkus pakaušiu į asfaltą. Nei lavono apžiūros metu, nei lavono tyrimo metu tokių sužalojimų nenustatyta. Žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kūno dalis, todėl normalus žmogus suvokia, kad suduodamas ne tik kokiu nors daiktu, bet ir suduodamas smūgį kumščiu kitam žmogui į galvą, taip pat ir į veido sritį, jis daro veiką, keliančią pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir jo gyvybei. Smūgiai į veidą arba net vienas smūgis į kairės akies sritį turėjo būti pakankamai stiprus, nes sukėlė galvos smegenų rotacinį judesį, dėl jo plyšo smegenų arterija ir tai tapo S. K. mirties priežastimi. Tarp kaltinamojo suduotų smūgių į veido sritį ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smūgius į veidą kaltinamasis sudavė sąmoningai ir numatydamas visas galimas tų smūgių sudavimo pasekmes. Teismas daro išvadą, kad suduodamas kumščiais smūgius S. K. į veidą kaltinamasis suprato, kad jis savo veika kėsinosi į S. K. gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokiu būdu jis nužudė S. K. veikdamas netiesiogine tyčia ir kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.

Nuo 2008-06-27 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. redakcija, kur nužudymo kvalifikuojančiu požymiu laikomas šeimos nario nužudymas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. S. K. gyveno kartu su kaltinamuoju virš 8 metų, buvo apsigyvenę pas kaltinamojo tėvus, vėliau, neturėdami pastovios gyvenamosios vietos, visada būdavo kartu, rinkdavo iš šiukšlių konteinerių butelius, juos realizuodavo ir iš to gyveno, tokiu būdu vesdami bendrą ūkį. Jie turėjo bendrą sūnų, nors įregistruotą ir ne kaltinamojo vardu, tačiau kaltinamasis jį pripažįsta savo sūnumi. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad J. J. nužudė šeimos narį – savo sugyventinę S. K. ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis J. J. aiškina, kad tarp jų prasidėjus ginčui, peraugusiam į tarpusavio konfliktą, S. K. pirma jam kėsinosi smogti kepimo formos dalimi į galvą, tačiau jam pavyko išsisukti ir ji jam nepataikė, todėl jis jai vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į kairę akį, daugiau jos nemušė. Kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 28 str. kaip būtinoji gintis arba būtinosios ginties ribų peržengimas, nes J. J. nebuvo būtinosios ginties situacijos. Net iš jo parodymų matosi, kad eilinį kartą žodinį konfliktą pradėjo jis, nenorėdamas jai duoti išgerti odekolono, aiškindamas, kad ji jau ir taip yra girta, dėl ko ji visada įsižeisdavo ir prasidėdavo konfliktai ne tik šį kartą, bet ir anksčiau, o tokie konfliktai būdavo dažni, nes jie gerdavo kiekvieną dieną. Ir ši situacija kaltinamajam nebuvo netikėta ir nelaukta. Suduota daug smūgių – ne mažiau 21.

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis pastoviai mušdavo savo sugyventinę S. K.. S. K. motina J. K. ir sūnus S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. J. žiauriai sumušdavo S. K., pareidavo pas savo motiną ir sužalojimus gydydavosi net po mėnesį laiko, aiškindavo, kad ją muša J. J., to neneigia ir pats kaltinamasis. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. K. lavone rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 50 trauminių poveikių, iš kurių 21 padarytas keturių valandų laikotarpyje iki mirties, o kiti sužalojimai padaryti anksčiau, kelių dienų laikotarpyje iki jos mirties. Odos randai veide, dilbiuose susidarė sugijus žaizdoms daugiau nei prieš metus. Visi sužalojimai, išskyrus padarytus 8 smūgiais į galvą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad S. K. buvo nužudyta kaltinamojo J. J. eilinio konflikto metu, tik šį kartą smūgių sudavimas baigėsi nukentėjusiosios mirtimi.

Negali būti kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami ir pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, apie tai pasisakyta anksčiau. Suduodamas tyčinis smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą kaltinamasis buvo abejingas savo veiksmų pasekmėms, paliko nukentėjusiąją gulėti ant žemės, apie pirmą valandą nakties ją atitempė į krūmus ir paguldė ant kartono lapo, ryte nuėjo rinkti tuščių butelių, juos pardavęs pirko cigarečių, dėl medicinos pagalbos suteikimo nesikreipė, praeiviui E. Č. pasakė paskambinti policijai ir pranešti medikams apie 10 valandą ryto, kai S. K. jau buvo mirusi. Apie S. K. mirtį motinai nepranešė, policijos pareigūnams pirmos apklausos metu melavo, kad ją pažįsta tik iš matymo ir žino jos vardą Svetlaną, todėl S. K. lavonas buvo laikomas morgo šaldytuve apie 4 savaites laiko. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes, šiuo atveju – pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apsvaigus nuo išgerto odekolono, tarp girtų sugyventinių įvyko konfliktas dėl odekolono, kuris pasibaigė tragiškai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nėra pagrindo pripažinti, kad nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo arba veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Kartu gėrė, eilinį kartą begeriant susipyko, konfliktą pradėjo kaltinamasis.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-02-28 teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir kt. Nustatyta, kad J. J. panaudotas prieš S. K. smurtas buvo intensyvus, jis keturių valandų laikotarpyje sudavė smūgius ne mažiau 21, iš jų 8 smūgius į veidą, kurie tapo nukentėjusiosios mirties priežastimi. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvu buvo asmeninio tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Atsižvelgiama ir į pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį. Nors pačios S. K. elgesį vertinti provokuojančiu ar rizikingu, o taip pat nustatyti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., pagrindo nėra, vis dėl to yra pagrindas manyti, kad pati nukentėjusioji irgi buvo aktyvi konflikto dalyvė. Abudu sugyventiniai pastoviai girtaudavo, valkataudavo, nukentėjusiajai atimtos motinystės teisės jos trijų vaikų atžvilgiu, vaikais visiškai nesirūpino, apsigydžiusi nuo sugyventinio patirtus kūno sužalojimus vėl sugrįždavo pas jį ir toliau tęsė antisocialinį gyvenimo būdą, girtaudavo ir tarpusavyje mušdavosi. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas baigtas, S. K. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes. Matydamas nukentėjusiosios sunkią būseną kaltinamasis nesiėmė priemonių suteikti skubią medicinos pagalbą, nukentėjusiosios gyvybei buvo visiškai abejingas. Atsižvelgiama ir į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai: niekur nedirbo, girtavo, valkatavo, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje, neatlikęs paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiąja iki nusikaltimo padarymo ir elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo, J. J. skirtina artima sankcijos vidurkiui, tačiau kiek mažesnė už vidurkį bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. prie paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009 m. vasario 27 d.

Daiktiniai įrodymai sunaikinami kaip beverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 4073,97 Lt. P. C. kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civilinė ieškovė nurodė, kad patirtos išlaidos sudaro apmokėjimas už visus reikiamus daiktus ir paslaugas dukters laidotuvėms: rūbus, batus, karstą, kryžių, gėles, vainikus, krepšelius, maistą gedulingiems pietums, viso 4073,97 Lt. Išlaidos patvirtintos išlaidų apmokėjimo kvitais (1 t. 106-108 b.l.). Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Priteistina turtinė žala mažinama šiai sumai (4073,97-1040=3033,97 Lt) ir iš kaltinamojo J. J. priteistina J. K. 3033,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. K. ir nukentėjusysis civilinis ieškovas S. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius ir dėl neturtinės žalos atlyginimo po 50000 litų kiekvienam.

Nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi BPK 109 str., CK 6.250 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 Teisės normų reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadomis. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio ir dvasinio pobūdžio vertybes. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas (minėtos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 Apžvalgos išvadų 11 p. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimą, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo. Būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Nustatyta, kad civilinių ieškovų su nužudytąją S. K. nesiejo itin artimi ryšiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. S. K. nei su motina, nei su sūnumi S. K. nesiejo artimi, glaudūs santykiai. Teismo 2001-10-30 ir 2004-10-28 sprendimais S. K. apribota tėvų valdžia vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bei R. K., gimusio 2002-08-23, atžvilgiu. Vaikų globėja paskirta vaikų močiutė J. K., nustatant nepilnamečių gyvenamąją vietą kartu su globėja J. K. (1 t. 78-80 b.l.). S. K. vaikais visiškai nesirūpino, jokios pagalbos vaikų išlaikymui neteikė, pas motiną pasirodydavo sumušta, o išsigydžiusi dingdavo nežinia kur ir jos niekas nematydavo pusmetį ir daugiau laiko. Jos dingimai būdavo įprasti, jokių dvasinių sukrėtimų artimiesiems nesukeldavo. Negyvos S. K. lavonas išgulėjo morgo šaldytuve 4 savaites, tačiau jos artimieji net nepasigedo, neieškojo, galvojo, kad ji valkatauja su kaltinamuoju ir jos dingimą nuo 2008 m. rugpjūčio 20 dienos, kada ji paskutinį kartą išėjo iš savo motinos buto, vertino šaltakraujiškai, į tai nekreipdami dėmesio. Motinai dukters nužudymas sukėlė dvasinių pergyvenimu, padarė moralinės skriaudos, tačiau atsižvelgiant į visas motinos ir dukters tarpusavio bendravimo aplinkybes pareikštas civilinis ieškinys sumoje 50000 Lt yra aiškiai per didelis ir mažintinas. J. K. išlaiko ir prižiūri nužudytosios dukters mažametį sūnų R., gimusį 2002 metais, ir neturi net vilties, kad dukra pasitaisys ir pradės rūpintis savo sūnumi. J. K. palaidojo savo dukrą, bet patirtos laidojimo išlaidos sudaro turtinę žalą ir priteisiamos iš kaltininko.

Nukentėjusiosios sūnus S. K. nuo pat vaikystės buvo prižiūrimas ir auklėjamas močiutės, kuri jam atstojo tėvus, juo rūpinosi, leido į mokyklą, šiuo metu jis iki šiol palaiko glaudžiausius ryšius su močiute J. K., jai padeda morališkai ir materialiai, ko negalima pasakyti apie santykius su motina S. K.. S. K. jau 5 metus gyvena atskirai, su drauge, bet močiutę pastoviai lanko, su motina santykių nepalaikydavo, ją retkarčiais sutikdavo pas močiutę, kai motina sumušta sugyventinio J. J. sugrįždavo pas močiutę ir gydydavosi, o pasveikusi vėl dingdavo. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas neranda pagrindo priteisti S. K. neturtinę žalą, nes jis tokios žalos nepatyrė.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pačios nukentėjusiosios elgesį iki mirties, kad kaltinamasis niekur nedirbo, jokio uždarbio ir turto neturi. Tačiau kaltinamasis yra darbingas, jo turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti. Teismas atsižvelgia į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nustato J. K. 20000 Lt neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo redakcija), ir paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2009-02-27 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009-02-27 dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą J. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Priteisti iš J. J. 3033,97 Lt (trys tūkstančius trisdešimt trys litus 97 centus) turtinės ir 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo J. K..

S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus: S. K. džinsines kelnes, pilką džemperį, margą maikutę, rausvą megztinį, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (1 t. 48-56 b.l.), sunaikinti kaip menkaverčius.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.