Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą trisdešimt septynis kartus paskatintas. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo - dirba. Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, taip pat nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo galimybes galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis laisvu, nuo darbo metu įsitraukia į organizuojamus pozityvaus užimtumo renginius ir išlieka motyvuotas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, pristatė pažymas dėl gyvenamosios vietos po galimo lygtinio paleidimo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

A. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 16 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 26 d.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtintinas.

Pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

BVK 164 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo klausimas, 2022 m. gruodžio 8 d. protokolu nustatyta, kad Komisijos posėdis buvo teisėtas, jame dalyvavo keturi Komisijos nariai, už lygtinio paleidimo taikymą balsavo vienbalsiai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra pagrįstas, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistojo A. R. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti jį charakterizuojantys duomenys Komisijos nutarime įvertinti tinkamai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Pažymėtina, jog nuteistasis pateikė dokumentus patvirtinančius gyvenamosios vietos pastovumą lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuteistasis būdamas laisvėje nestokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas į darbą, pataisos įstaigoje dirba nuo atvykimo į ją. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje yra gebantis išlaikyti pastovų darbą, gebėjo ir geba save išlaikyti iš gaunamų pajamų. Teismo sprendimu priteista turtinė, neturtinė, gydymo išlaidos, advokato atstovavimo išlaidos. Nuteistasis nurodo finansinius įsipareigojimus padengęs. Nuteistasis palaiko artimus santykius tiek su mama, bei seserimi ir broliu, tiek su vaikų mama su sūnumis. Nuteistasis laisvėje nestokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas neblaivus kartu su kitu asmeniu. Nuteistasis vertinimo metu teigia suprantantis, kad prie nusikalstamos veikos prisidėjo alkoholio vartojimas, tačiau pabrėžia, jog tai buvo vienkartinis atvejis (byloje nėra duomenų apie kitus teistumus). Šiuo metu nuteistasis teigia draugus pasirenkantis atsargiai ir vengia bendravimo su destruktyviais asmenimis bei grupėmis. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje. Šiuo metu teisės pažeidėjas atpažįsta socialinius veiksnius ir vengia situacijų kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, šiuo metu stengiasi koreguoti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog alkoholį iki laisvės atėmimo vartodavo nebent savaitgaliais. Teigia vartodavęs alkoholį siekdamas atsipalaiduoti. Pokalbio metu stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą neigia. Teisės pažeidėjas nemano, jog piktnaudžiauja alkoholiu ar vartoja jį nesaikingai. Šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad neblaivus su draugu sumušė du žmones, iš kurių vienas, dėl sunkių sužalojimų mirė. Teisės pažeidėjas suvokia alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas už alkoholio vartojimą, taip pat dėl dviejų alkoholio vartojimo epizodų (2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.) iš atvirosios kolonijos buvo grąžintas atlikti likusią bausmę į pataisos namus. Nuteistasis nemano turintis priklausomybę. Motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius laisvėje vidutinė. Teisės pažeidėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo Įžanginės grupės užsiėmimuose, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, taip pat kursus pakartotinai sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taip pat dalyvavo Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies. Emocijos adekvačios. Asmens savivertė aukšta, jo savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, tačiau labiau linkęs pabrėžti savo gerąsias savybes, sunku įvardinti neigiamus bruožus. Emocinis fonas tolygus, nerimo dėl bausmės atlikimo nejaučia. Asmuo nurodo, kad yra linkęs pirma elgtis, po to pagalvoja apie pasekmes. Nėra duomenų, kad teisės pažeidėjas nuolatos naudotų smurtą, siekdamas kitų paklusnumo, yra tik vienas, oficialiai patvirtintas, savikontrolės praradimo epizodas, t. y. dabartinis smurtinis nusikaltimas, ir bausmės atlikimo metu neužfiksuota jokių kitų. Nuteistasis įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, ypač alkoholio vartojimo, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Asmuo teigia, kad gali susitvarkyti su šia problema, tačiau kartoja tas pačias klaidas, turi nuobaudų už alkoholio vartojimą pataisos namuose, vadinasi nesugeba surasti jokių alternatyvų. Pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, nors objektyviai vertinant, pasekmės buvo visiškai nuspėjamos. Nuteistasis yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, tačiau dažniau yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Atsižvelgiant į nuteistojo sistemingą įsitraukimą į psichologų vedamus grupinius be individualius užsiėmimus, galima daryti prielaidą, jog nuteistasis įgijo tvirtą pasiryžimą keisti savo elgesį bausmės atlikimo metu, neneigia savo atsakomybių. Galima teigti, jog mąstymo sferos ypatumai kinta pozityvia linkme, tačiau pažymėtina, jog esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti. Tiek laisvės atėmimo bausmės pradžioje, tiek eigoje, nuteistasis nesivadovauja neformaliomis nuteistųjų tradicijomis. Vertinimo metu pastebima, jog nuteistasis jaučia poreikį save realizuoti visuomeniniame gyvenime, nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios reguliariai įsitraukęs į darbinę veiklą, siekia susikurti socialiai palankią aplinką laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Teisės pažeidėjas suvokia, jog ateityje turi laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei elgesio normų, nors praeityje ne visuomet gebėjo tai padaryti. Nuteistasis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, su pareigūnais stengiasi nekonfliktuoti. Teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, šiuo metu stengiasi koreguoti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo prosocialus elgesys, t. y. pataisos įstaigoje dirba, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, laisvės atėmimo metu šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykle, keturis kartus baustas drausmine tvarka, trisdešimt septynis kartus skatintas. Šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės bei paties nuteistojo veiksmai per visą bausmės atlikimo laiką pagrindžia, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Iš pažymos apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Iš pažymos apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse nustatyta, kad nuteistasis dalyvauja tik sportinėse veiklose, viktorinoje, kino peržiūroje ar paskaitoje kuriose nereikia lavinti bendravimo kalbant įgūdžių. Todėl nieko negali pasakyti apie žmogaus asmenybę ar motyvaciją siekti pokyčių mažinančių nusikalstamo elgesio riziką. Pažyma dėl nuteistojo nustatyta, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savanoriškai kreipėsi ir lankėsi individualiose konsultacijose ir baigė 5-ių individualių užsiėmimų „Racionalaus-emocinio elgesio keitimo terapijos“ kursą, kuris yra paremtas kognityvinės terapijos principais. Konsultacijų metu atsiskleidžia asmens vertybinis brandumas, komunikabilumas, mandagumas, pozityvus nusiteikimas, nuoširdumas, empatiškas požiūris į kitus, noras gyvenime ne tik imti, bet ir duoti, aukšti savianalizės ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas ir noras išlikti teisingų prieš save ir kitus, kuomet yra patiriamas negatyvus aplinkos poveikis. Pastebima, jog asmuo yra disciplinuotas, geba ne tik kelti tikslus, bet ir kryptingai jų siekti, atsakingai žiūrėti į atliekamą veiklą ir motyvuoti save (sporte, kt. veiklos susijusios su savęs tobulinimu, darbinė veikla, buities veiklos ir kt. veiklos). Nestebima diskriminacinių ar kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Agresijos ir pykčio požymių nestebima. Asmuo yra šeimyniškas, nori palaikyti kiek įmanoma dažnesnį ryšį su jam brangiais asmenimis, tėvystė suteikia prasmės jausmą, atsiskleidžia pozityvaus tėvystės įgūdžiai ir brandus požiūris į auklėjimą. Individualių konsultacijų metu buvo lavinami savianalizės gebėjimai, gebėjimas sustoti ir pagalvoti apie pasekmes ir elgesio priežastis prieš pradedant naują veiklą, gilintasi į jausmų ir emocijų atpažinimą ir įvardijimą. Asmuo motyvuotai atliko skiriamas užduotis, įsitraukė į asmeninę ir situacijų analizę, noriai dalinosi asmeninėmis patirtimis ir savyje ieškojo neadaptyvaus elgesio apraiškų. Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau trisdešimt septynis kartus skatintas.

Iš asmens byloje esačių duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį – smurtinio elgesio istorija; piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai, tačiau nustatomi ir apsauginiai veiksniai mažinantys nusikalstamo elgesio riziką – darbas pataisos įstaigoje; patvirtinta darbo bei gyvenamoji vieta po laisvės atėmimo bausmės atlikimo; šilti bei palaikantys santykiai su artimaisiais; šiuo metu išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko tokia pati (žema) ir ji nepadidėjo.

Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Teismo nuomone, nusikalstamo elgesio rizikos nepadidėjimas, t. y. išliekant žemai rizikai, bei stebint rizikos mažėjimą atitinkamose vertinimo srityse, yra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nors pažeidė vidaus tvarkos taisykles šešis kartus, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas 2020 m. kovo 18 d., taip pat nuteistasis trisdešimt septynis kartus buvo skatintas, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo teigiamas.

Vertinant likusią neatliktą bausmės dalį, teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Įvertinus išdėstytus duomenis, nuteistojo nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. R. yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.