- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-21
- Bylos Nr.
- 2K-579/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Josifas Tomaševičius, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. rugsėjo 30 d. apie 2 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sunkiai sužalojo žmogų – du kartus durdamas peiliu nukentėjusiajai I. J. padarė sunkų jos sveikatos sutrikdymą, nes kiekviena žaizda sukėlė nukentėjusiosios gyvybei pavojingą būseną.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos visų proceso dalyvių teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Prokuroras teigia, kad surašydamas nuosprendį teismas pažeidė BPK 305, 306 straipsnių reikalavimus – surašė sutrumpintą nuosprendį, nedėstydamas jo aprašomojoje dalyje BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, 5 dalyje numatytų aplinkybių, nors iš BPK 306 straipsnio 1 dalies turinio seka, kad byloje, kurioje asmuo teisiamas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, negali būti surašyta sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis. Kasatorius teigia, kad tokio nuosprendžio surašymas šioje byloje nepadėjo įgyvendinti teisingumo bei baudžiamojo proceso uždavinių, nes liko visiškai neaiškūs motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas A. K. už nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė žymiai mažesnę už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Iš BPK 383 ir 369 straipsnių turinio seka, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti panaikintas ne dėl bet kurių, o tik dėl esminių BPK pažeidimų. Kasatoriaus teiginys, kad surašydamas sutrumpintą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus, 306 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinka bylos medžiagą. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tie pažeidimai šiuo atveju nelaikytini esminiais. Esminių BPK pažeidimų sąvoką apibrėžia BPK 369 straipsnio 3 dalis. Galima išskirti dvi tokių pažeidimų grupes: pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės; pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatorius tvirtina, kad šioje byloje padaryti pažeidimai priskirtini abiems grupėms. Tačiau šis teiginys prieštarauja tiek aptariamų BPK normų turiniui, tiek bylos medžiagai. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorui nekelia abejonių faktinių aplinkybių nustatymo, kaltinamojo nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo teisingumas. Kasatorius abejoja tik tuo ar už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam A. K. bausmė yra paskirta teisingai, t. y. ar ji nėra per švelni. Nemotyvuotas per švelnios bausmės paskyrimas kaltinamojo teisių nepažeistų, o BPK 369 straipsnio 3 dalyje kalbama tik apie kaltinamojo teises. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamų BPK pažeidimų nėra pagrindo priskirti pirmai esminių pažeidimų grupei. Jų nėra pagrindo priskirti ir antrai esminių pažeidimų grupei, nes: 1) pats kasatorius pripažįsta, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai; 2) šio nuosprendžio teisingumu nesuabejojo nė vienas proceso dalyvis, t. y. ir prokuroras, dalyvavęs nagrinėjant bylą teisme, nes apeliacine tvarka nė vienas proceso dalyvis jo neapskundė. Kasacine tvarka prokuroras nuosprendį skundžia iš esmės tik dėl to, kad, kasatoriaus nuomone, nuteistajam A. K. neteisingai paskirta bausmė. Tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bet kuriais pagrindais nuosprendis gali būti apskųstas tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka prokuroras aptariamo teismo nuosprendžio neskundė, o kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti skundžiamą teismo nuosprendį dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.