- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-509-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo M. R. (toliau – M. R.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. vasario 29 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. 2007 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2006 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 24 d..
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. vasario 29 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. R., tačiau 2016 m. kovo 18 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, M. R. skundu apygardos teismui prašo panaikinti 2016 m. kovo 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. vasario 29 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis jau yra atlikęs privalomą bausmės dalį, ankščiau teistas nebuvo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o bausmės atlikimo metu net 11 kartą buvo skatinamas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje. Be to, pataisos namuose jis dirba nuo 2009 metų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, kas, nuteistojo įsitikinimu, parodo teigiamą jo požiūrį tiek į darbą, tiek ir į išsilavinimą. Pasak M. R., iš gaunamo darbo užmokesčio jis dengia priteistą civilinį ieškinį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įvykdė visas jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei visuomeninėje būrio veikloje. Visos šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu jis jau atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, viena iš lygtinio paleidimo taikymui būtinų sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. vasario 15 d., atlikus nuteistojo M. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. R. pataisos plane buvo numatytos šios nuteistojo elgesį koreguosiančios priemonės: nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir priežiūros reikalavimų, dengti priteistą civilinį ieškinį, keisti nuostatas į psichotropinių medžiagų vartojimą, dirbti arba mokytis, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tuo, jog analizuojamu atveju M. R. jo atžvilgiu sudarytą individualaus darbo planą vykdė, aukštesniajam teismui nekyla. Bylos duomenimis, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, buvo paskatintas 11 kartų. Iš jo priteistą civilinį ieškinį pagal gautus vykdomuosius raštus nuteistasis dengia iš gaunamo atlyginimo, pataisos namuose lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, o nuo 2009 metų pataisos namuose M. R. dirba, yra įgijęs net dvi specialybes – baldžiaus bei staliaus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats M. R., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei, dėl ko, kaip minėta, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos.
Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pažymėtina, jog, sutinkamai su 2016 m. vasario 15 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, vienas kurių – jo gyvenimo stilius, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Vertinant šio kriminogeninio veiksnio įtaką tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai, pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, už kuriuos M. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. R. požiūris į alkoholio vartojimą pataisos namuose pasikeitė teigiama linkme, tačiau, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog su šia priklausomybe susijusios problemos neturės neigiamos įtakos M. R. elgesiui ir lygtinio paleidimo atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, jog pataisos namuose M. R., 2015-03-27 drausmine tvarka buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia žalos, kurią alkoholis galėjo turėti jo asmeniniam gyvenimui, nesuvokia ir poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą bei jį sumažinti, o jo dalyvavimą įžanginės grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, lėmė ne nuoširdus nuteistojo pasiryžimas mesti ypatingai neigiamai jo elgesį veikiantį įprotį – alkoholio vartojimą, bet privalomas jam nustatytų rekomendacijų vykdymas, nuo ko tiesiogiai priklauso nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė.
Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo draugai, kurių netinkamas pasirinkimas, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, neabejotinai gali paskatinti M. R. nusikalsti ir ateityje. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad analizuojamu atveju jam inkriminuojamus nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. R. neformalios nuteistųjų bendrijos taisyklės šiuo metu nėra svarbios, tačiau, įvertinus tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs ir geba bendrauti su kitais asmenimis, pagrįstai abejotina, jog laisvėje M. R. gebės pasirinkti išimtinai socialų draugų ratą bei nebendrauti su kriminalinės orientacijos asmenimis. Juo labiau įvertinus tai, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė kartu su savo broliu, tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju M. R. ketina grįžti į savo daugiavaikių tėvų namus, su kuriais socialiniai ryšiai yra silpni, pataisos namuose jis nėra jų lankomas.
Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymo bei elgesio ypatumus. Sutinkamai su apygardos teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis nors ir atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamą veiką, tačiau praeityje atsidurdavo rizikingose situacijose, kurios galėjo ir privesti nuteistąjį prie nusikaltimų darymo. Nei jo nusikaltimuose, nei gyvenimo stiliuje, nuolatinių agresijos požymių neįžvelgiama, tačiau, bylos duomenimis, teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų yra naudojęs smurtą ar grasino juo, siekdamas kitų asmenų paklusimo, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, apie savo ateities planus kalba labai nekonkrečiai. Analizuojant nuteistojo asmenines savybes bei jų įtaką jo nusikalstamumui, pažymėtina ir tai, kad nors M. R. savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme pripažįsta visiškai, tačiau yra linkęs kaltinti aplinką, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis iki šiol nesuvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmių, negeba prisiimti atsakomybės už jas.
Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuo 2006 m. lapkričio 17 d. M. R. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 5 kartus, įskaitant ir itin šiukščius drausmės pažeidimus – alkoholio vartojimą pataisos namuose, uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, iš jų 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu M. R. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad paskutinis M. R. drausmės pažeidimas užfiksuotas 2015 m. kovo 27 d., po šio pažeidimo jis buvo paskatintas tik vieną kartą – 2015 m. lapkričio 2 d.. Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2015 m. kovo 27 d. (paskutinysis drausmės pažeidimas), kas įvertinus jo atliekamos bausmės laiką, leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotoms išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (48 balai). Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.