Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-28 · Administracinė byla Nr. I-2823-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
I-2823-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00785-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2823-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00785-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3.; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. R. pateikė skundą prašydama panaikinti 2017-03-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko sprendimą „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ Nr. (23.31- 08) 467-62216 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir atleisti pareiškėją, nuo likusios nekilnojamojo turto mokesčio dalies 230,48 Eur sumoje (b. 1. 26–27).

Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. gegužės 26 d. pateikė VMI prie FM savo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją. Mokesčių administratorius formuodamas mokestines prievoles ir spręsdamas nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimą pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis apskaičiavo 595,68 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2013-2015 metus. Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu atleisti ją nuo šio mokesčio mokėjimo, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėja 2016 m. spalio 17 d. sumokėjo 367,58 Eur, t. y. dalį privalomojo nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau likusios sumos ji sumokėti negali dėl sunkios materialinės padėties, kadangi šiuo metu ir prašymo pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos dienai su vyru yra bedarbiai, taip pat augina sūnų, kuris mokosi dieniniame skyriuje, taip pat nepilnametę dukrą, kuri mokosi Antano Smetonos gimnazijoje III klasėje.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 48–50).

Atsakovė nurodo, kad VMI prie FM 2017 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Prie sprendimo pateikta prievolių ataskaita, su kurios duomenimis pareiškėja yra susipažinusi. Atkreipia teismo dėmesį, jog Skundžiamu sprendimu yra išieškomas pačios pareiškėjos deklaruotas nekilnojamojo turto mokestis už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. mokestinį laikotarpį, taip pat laiku nesumokėti šio mokesčio delspinigiai ir 1,98 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) delspinigiai už 2015 m. Pareiškėja šios sumos išieškojimo pagrįstumo neginčija. VMI prie FM Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prie sprendimo pridėta prievolių ataskaita yra išsami ir detalizuota, joje nurodyti prievolių tipai, mokestiniai laikotarpiai, deklaracijų pateikimo datos bei išieškomos prievolės ir delspinigių sumos. Pažymi, kad tai, jog priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas sukelia pareiškėjai nepatogumų, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Taip pat pažymi, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. gegužės 3 d. duomenimis pareiškėja skolinga valstybės biudžetui 230,48 Eur, todėl naikinti Skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos prašymu atleisti ją nuo likusios 230,48 Eur nesumokėtos nekilnojamojo turto mokesčio dalies. VMI prie FM nėra įgaliota spręsti nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2017-03-01 VMI prie FM viršininko sprendimo Nr. (23.31-08) 467-62216, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą 230,48 Eur iš nurodyto mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI prie FM, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos, 2016-08-18 priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-144314 nurašyti 585,18 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), pagal kurį 2016 m. spalio 17 d. nurašyta 367,58 Eur suma (b. 1. 54).

Pareiškėja 2016-08-22 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrių, prašydama atleisti ją nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2016-10-04 raštu Nr. 09-2-1230 nurodė, kad pareiškėja turėjo pateikti VMI prie FM išduotą pažymą apie atsiskaitymą su Savivaldybės biudžetu ir 2015 m. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos kopiją. Pareiškėja prašomos reikalingos informacijos nepateikė, todėl prašymas dėl lengvatos suteikimo nebuvo svarstomas (b. 1. 11).

Pareiškėja 2016-10-21 pateikė pakartotinai prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog ji neteko ilgalaikio bedarbio statuso, todėl neatitinka nustatytų mokesčių lengvatų teikimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo Kauno miesto savivaldybės tarybai nebus teikiamas (b. 1. 12).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-01 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. Nr. (23.31- 08) 467-62216, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti į biudžetą 230,48 Eur (b. 1. 5).

Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą reglamentuoja MAĮ 105 str., kurio 1 d. įtvirtinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 d. teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas 2017-03-01 VMI prie FM viršininko sprendimas Nr. (23.31- 08) 467-62216 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuriuo iš pareiškėjos turto buvo nuspręsta išieškoti 230,48 Eur. Skundžiamas sprendimas priimtas Nekilnojamojo turto deklaracijos pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde neginčija paties išieškojimo pagrįstumo. Skunde ji nurodo, kad ji neturi piniginių lėšų, su vyru yra bedarbiai, išlaiko vaikus. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyti argumentai neturi įtakos atsakovės priimto sprendimo teisėtumui. Atsakovė priimdama Skundžiamą sprendimą nepažeidė MAĮ reikalavimų. Prie Skundžiamo sprendimo pridėta prievolių ataskaita, nurodyti mokestiniai laikotarpiai, deklaracijų pateikimo datos, prievolių sumos, delspinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir atsakovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos.

Pareiškėja skunde prašo ją atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio prievolės.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius (toliau – Skyrius) 2016-10-31 raštu Nr. 09-2-1257 nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog ji neteko ilgalaikio bedarbio statuso, todėl neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-11-15 sprendimu Nr. T-575, patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), nustatytų mokesčių lengvatų teikimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo Kauno miesto savivaldybės tarybai nebus teikiamas. Skyrius taip pat nurodė, kad jei pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, gali ji apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. 1. 12). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė 2016-10-31 sprendimo Nr. 09-2-1257, todėl darytina išvada, kad su minėtu sprendimu sutiko. 2016-10-31 sprendime Nr. 09-2-1257 nurodyta, kad pareiškėja neatitinka Taisyklėse nustatytų mokesčių lengvatų teikimo kriterijų, kadangi pareiškėja nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti „Kesko Senukai Lithuania“ ir neteko ilgalaikio bedarbio statuso. Atsakovė pagrįstai teigia, kad ji nėra įgaliota spręsti nekilnojamojo turto mokesčių sumažinimo arba atleidimo nuo jo klausimų.

Pareiškėja siekdama, kad ji būtų atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, susipažinusi su Taisyklėse nustatytais kriterijais, gali pakartotinai teikti prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, o nesutikdama su priimtu sprendimu, jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VMI prie FM 2017-03-01 viršininko sprendimą Nr. (23.31-08) 467-62216 ir atleisti pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio prievolės, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba 2017-06-27 pateikė pažymą Nr. NTP 7-7765 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. R. valstybės naudai priteistina 120,73 Eur (b. 1. 66).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska