- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- A-502-1425-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos Respublikos valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos Respublikos valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „VSGA“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. posėdyje (protokolo Nr. 2-20) priimtą sprendimą nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „VSGA“ naudai dėl šio Vilniaus miesto savivaldybės neteisėto akto patirtus nuostolius – iš viso 1 470 725,93 litų.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „VSGA“ yra Lietuvoje įsteigta ir veikianti bendrovė, kurios pagrindinė veikla – azartinių lošimų organizavimas ir yra atidariusi 3 lošimo namus (kazino). Pareiškėjas nusprendė atidaryti dar vienus lošimo namus (kazino) Vilniuje, adresu Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2 ir su prašymu dėl sutikimo steigti lošimo namus 2007 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė). 2007 m. birželio 11 d. ir 2007 m. liepos 4 d. pateikė papildomus dokumentus ir informaciją dėl sutikimo steigti naujus lošimo namus (kazino). Nesulaukusi jokio oficialaus Savivaldybės atsakymo, 2008 m. kovo 14 d. jis kreipėsi į Savivaldybę raštu su prašymu informuoti apie planuojamą Savivaldybės tarybos posėdį, kuriame bus nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino). 2008 m. balandžio 10 d. pareiškėjas gavo Savivaldybės raštą Nr. A51-8447, kuriame nurodoma, kad „nėra nustatyta, kada įvyks kitas <...>Savivaldybės tarybos posėdis“. 2008 m. gegužės 6 d. jis dar kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymu nurodyti, kada vyks Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus nagrinėjamas prašymas dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino). 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjas gavo Savivaldybės raštą Nr. A51-12330, kuriuo buvo informuota apie planuojamą Savivaldybės tarybos posėdį.
2008 m. gegužės 28 d. įvyko Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2“. Taigi Savivaldybė neteisėtai delsė metus (nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2008 m. gegužės 28 d.) priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo pareiškėjui steigti lošimo namus ir tuo pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Be to, 2008 m. gegužės 28 d. posėdyje priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2“ yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad savivaldybė, neduodama pareiškėjui sutikimo steigti lošimo namus, pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnį, Vyriausybės nutarimą Nr. 1551, patvirtinantį Azartinių lošimų licencijavimo taisykles, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimą Nr. 140, patvirtinantį Dokumentų, reikalingų licencijoms ir leidimams gauti bei lošimų organizavimo reglamentų pakeitimams ar papildymams tvirtinti, loterijų taisyklėms, jų pakeitimams ar papildymams suderinti pateikimo taisykles bei Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimą, patvirtinantį Dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
UAB „VSGA“ lošimo namams (kazino) steigti pasirinko visiškai tinkamas patalpas, o UAB „VSGA“ suplanuoti Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2, Vilniuje steigti lošimo namai visiškai atitiko visus lošimo namams keliamus kriterijus ir reikalavimus, įtvirtintus minėtuose norminiuose aktuose. UAB „VSGA“ pateikė visus reikalingus dokumentus, kadangi Savivaldybė neišreiškė jokių priekaištų dėl kokių nors reikalavimų neatitikimo. Be to, iš Savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad Savivaldybės taryba tokį sprendimą priėmė visiškai be jokių motyvų ir argumentų, o posėdžio metu svarstant pareiškėjos prašymą nebuvo iškelta jokių klausimų, nevyko diskusijos. Nebuvo atsižvelgta net į tai, kad klausimas jau yra suderintas ir sprendimo projektui pritarta kituose Savivaldybės padaliniuose (tarybos komitetuose). 2008 m. birželio 6 d. gautame posėdžio protokole, nurodoma, jog nuspręsta „nepritarti sprendimo projektui <...>“. Nėra pateikiama paaiškinimų ar motyvų, kodėl priimtas būtent toks sprendimas. Toks sprendimas priimtas pažeidžiant skaidrumo, nešališkumo bei objektyvumo reikalavimus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, Savivaldybės taryba apskritai nepriėmė nei sprendimo duoti sutikimą steigti lošimo namus, nei sprendimo neduoti sutikimo steigti lošimo namus. Mano, kad nepritarimas Savivaldybės tarybos sprendimo projektui nereiškia, kad Savivaldybės taryba išreiškė savo, kaip institucijos, valią priimti sprendimą neduoti sutikimo steigti lošimo namus. Savivaldybė pažeidė konkurenciją reguliuojančius įstatymus, kadangi (remiantis Valstybinės lošimų priežiūros komisijos tinklalapyje (www.vlpk.lt)) dviems UAB „VSGA“ konkurentėms buvo išduoti sutikimai steigti lošimo namus (kazino) Gedimino prospekte. Todėl Savivaldybės taryba neturėjo jokio teisėto pagrindo neduoti sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus. Savivaldybė, neduodama sutikimo steigti lošimus namus, viršijo savo kompetencijos ribas, neteisėtu būdu užkirsdama kelią UAB „VSGA“ užsiimti teisėta veikla (lošimo namų verslu), neabejotinai riboja UAB „VSGA“ galimybę konkuruoti. Savivaldybės neteisėti veiksmai (neteisėtas delsimas apskritai priimti kokį nors sprendimą bei galiausiai neteisėto sprendimo priėmimas) ne tik apribojo UAB „VSGA“ teisėto verslo plėtros galimybes, bet ir sukėlė nuostolius (CK 6.271 str.), susijusius su lošimo namų įrenginių įsigijimu ir UAB „VSGA“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Vadovaudamasi teisėtų lūkesčių principu, azartinių lošimų veiklą reguliuojančiais teisės aktais, UAB „VSGA“ pagrįstai tikėjosi, kad Savivaldybė nepažeidinės įstatymų ir nesielgs neteisėtai, t. y. sprendimą dėl prašymo duoti sutikimą steigti lošimus namus priims laiku, be nepagrįsto delsimo, ir priims teisėtą sprendimą – duos sutikimą steigti lošimo namus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 9 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdžio, vykusio 2008 m. gegužės 28 d. metu, nepritardama sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28/ A.Stulginskio g. 2“, ir priėmė sprendimą nesutikti dėl lošimo namų steigimo, o kartu, būdama gyventojų tiesiogiai išrinkta atstovaujamoji savivaldybės, institucija, šiuo klausimu išreiškė ir savo valią. Nepritardama (atmesdama) minėtą projektą, Vilniaus miesto savivaldybė veikė vadovaudamasi sprendimų priėmimo procedūrą reglamentuojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Vietos savivaldos įstatymu, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nepritarimas (nesutikimas) neturėjo būti išreikštas ar įformintas atskiru dokumentu, todėl pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo sutikti dėl lošimo namų steigimo adresu Gedimino pr. 28/ A.Stulginskio g. 2, yra nepagrįstas. Šiuo sprendimu, išanalizavus lošimo namų (kazino) objektų raidą Vilniaus mieste, buvo patvirtinta Lošimo namų (kazino išdėstymo schema (su aprašymu) ir principinės lošimo namų (kazino) išdėstymo nuostatos bei teritorijos Vilniau mieste, kuriose lošimo namai gali būti steigiami. Ginčo atveju matyti, kad pareiškėja siekė lošimo namus (kazino) įsteigti adresu Gedimino g. 28/ A.Stulginskio g. 2, o tai šiuo atveju prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tikslams neskatinti naujų objektų atsiradimo Vilniaus senamiestyje ir centre. Be to, sprendimo projektas „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28/ A.Stulginskio g. 2“, prieš teikiant svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, buvo svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Paslaugų ir miesto ūkio bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetuose, kurie nepritarė Tarybos sprendimo projektui. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 patvirtintu reglamentu, savivaldybės taryboje sprendimai priimami balsų dauguma, kai kiekvienas tarybos narys dėl balsavimo sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl aiškinant ALĮ 9 straipsnio nuostatą priešingai, būtų suvaržyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių teisė laisvai, vadovaujantis savo sąžine ir vidiniu įsitikinimu, balsuoti už pateiktą sprendimo projektą. Mano, kad sprendimų iniciatyvos ir priėmimo laisvė apima ir galimybę savarankiškai vertinti tokių sprendimų tikslingumą. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepagrįstai delsė priimti sprendimą dėl sutikimo steigti lošimo namus, kadangi UAB „VSGA“ 2007 m. birželio 11 d., 2007 m. liepos 4 d., 2007 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. rugsėjo 20 d. raštais dar teikė papildomus dokumentus. Pareiškėjo teiginys, kad 2007 m. birželio 11 d. buvo pateikti visi būtini dokumentai šio klausimo svarstymui yra nepagrįstas, nes visi dokumentai buvo pateikti tik 2007 m. rugsėjo 20 d. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 7 d. buvo parengtas sprendimo „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr.28/ A.Stulginskio g. 2“ projektas, 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėn. svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų, Paslaugų ir miesto ūkio bei socialinių reikalų komitetuose, o vėliau įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės taryboje svarstytinų klausimų sąrašą. Nesutiko su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ar kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte numatytu 20 darbo dienų terminu, kadangi ši teisės akto norma akivaizdžiai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų Tarybos posėdžių šaukimo terminų (posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius). Be to, jeigu pareiškėjas manė, kad yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai dėl vilkinimo priimti sprendimą, nėra aišku, kodėl UAB „VSGA“ negynė tarimai pažeistų jos teisių bei teisėtų interesų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas savo elgesiu, t. y. nesikreipdamas dėl tariamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neveikimo, rodo, kad jis nemanė, kad yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė konkurenciją reguliuojančių teisės aktų nuostatas, nes dviem UAB „VSGA“ konkurentėms buvo išduoti sutikimai steigti lošimo namus Gedimino prospekte, kadangi sutikimai steigti lošimo namus Gedimino prospekte buvo išduoti UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Savas kazino“ dar 2002 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 657 ir 2005 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-705, t. y. iki 2005 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 1-698 „Dėl lošimo namų (kazino) išdėstymo Vilniuje schemos su aprašymu tvirtinimo“ priėmimo. UAB „VSGA“ neįrodė nei vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl jos reikalavimas atlyginti turėtus nuostolius yra nepagrįstas. Pareiškėja neįrodė vienos iš privalomos žalai atsirasti sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybė, nagrinėdama UAB „VSGA“ 2007 m. birželio 6 d. prašymą bei vėliau pateiktus dokumentus, nesudarė jokių prielaidų UAB „VSGA“ manyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba sutiks arba nesutiks dėl lošimo namų steigimo, todėl UAB „VSGA“ nepagrįstai vadovavosi teisėtų lūkesčių principu. Kadangi UAB „VSGA“ į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino) kreipėsi 3 kartus, todėl mano kad su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 3 d. sprendimu 01A-41-150 patvirtintos Dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos 2 punktu (jog bendrovės gali pradėti įrengti lošimų organizavimo vietą, tik gavusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimą steigti lošimo namus), buvo susipažinusi ir gerai žinojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytas sąlygas, jas turėjo įvertinti ir privalėjo jų laikytis, o tariami UAB „VSGA“ nuostoliai dėl įrangos įsigijimo, patalpų subnuomos teisinių santykių, jų remonto susidarė ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, o dėl UAB „VSGA“ veiksmais prisiimtos rizikos. Nurodė, kad UAB „VSGA“, 2007 m. birželio 6 d., teikdama prašymą dėl sutikimo steigti lošimo namus Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su prašymu pateikė 2007 m. birželio 5 d. Negyvenamų patalpų subnuomos sutartį Nr. 7-6, sudarytą tarp UAB „Taxillus“, tačiau šios sutarties turinys iš esmės skiriasi nuo teismui pateiktos Subnuomos sutarties Nr. TAXS 06/01. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktos 2007 m. birželio 5 d. Subnuomos sutarties 3.1 p. UAB „Taxillus“ ir UAB „VSGA“ sulygo, kad subnuomos teisiniai santykiai prasideda tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos leidimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus dienos, 5.7 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti nuo UAB „VSGA“ faktinės veiklos pradžios patalpose, nustatytas skirtingas 5.1 punktuose subnuomos dydis. Taip pat šalys, Vilniaus miesto savivaldybei pateikta 2007 m. birželio 5 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi susitarė, kad tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybė UAB „VSGA“ suteiks leidimą steigti lošimo namus adresu Gedimino pr. 28/2, Vilniuje, UAB „Taxillus“ įsipareigoja atlikti rekonstrukcijos ir apdailos darbus ne ilgiau kaip per 120 dienų (5.5 punktas), o darbai atliekami UAB „Taxillus“ lėšomis (7.1 punktas). Todėl manė, kad pareiškėja buvo įvertinusi aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali nesutikti lošimo namų steigimui, be to 2007 m. birželio 22 d. Negyvenamų patalpų subnuomos sutartis Nr. TAXS 06/01, kuria remiasi pareiškėjas, nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl pareiškėjas, grįsdamas tariamai patirtus nuostolius, negali remtis šia 2007 m. birželio 22 d. Negyvenamų patalpų subnuomos sutartimi Nr. TAXS 06/01 trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 str. 2 d.). Be to, pareiškimo dieną UAB „VSGA“ nebuvo patyrusi jokių išlaidų, nurodomų skunde susijusių su negyvenamųjų patalpų nuoma, remonto darbais, lošimo automatų įsirengimu, t. y. UAB „VSGA“ į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kokių nors piniginių sumų sumokėjimą, savo išlaidas UAB „VSGA“ grindžia prielaidomis bei nepagrįstu teiginiu, kad yra įsipareigojusi padengti 213 850, 43 Lt UAB „Taxillus“, tačiau nepateikia nei vieno įrodymo, patvirtinančio UAB „VSGA“ turėtas išlaidas. Išanalizavus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nėra aiškūs darbai, kuriems buvo panaudotos perkamos statybinės medžiagos. Todėl UAB „VSGA“, nesant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo, atlikusi aukščiau nurodytus veiksmus, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir pati prisiėmė verslo riziką.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė lošimų priežiūros komisija prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad vietos savivaldybės tarybos sutikimas ar nesutikimas steigti lošimo namus (kazino) yra pagrindas Priežiūros komisijai spręsti dėl leidimo atidaryti lošimo namus (kazino) išdavimo ar neišdavimo. Mano, kad ginčas byloje kilo dėl klausimų, kurių sprendimas pagal galiojančius teisės aktus yra vietos savivaldos tarybos, o ne Priežiūros komisijos kompetencija.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba prašo pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama ALĮ 9 straipsnį, priimdama konkretų sprendimą, privalo laikytis ne tik Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, bet ir Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Mano, kad sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir ar buvo suteiktos privilegijos kitiems ūkio subjektams, būtina nustatyti, ar atsakovė kuriam nors ūkio subjektui išdavė leidimą steigti lošimo namus atitinkamoje rinkoje. Vieniems ūkio subjektams sudarius galimybę veikti atitinkamoje rinkoje, ribojimai įsteigti lošimo namus kitiems ūkio subjektams, nesant kitų objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinami tik tokiu atveju, jei jie būtų nustatyti įstatymu ar, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, skirtingos konkurencijos sąlygos būtų sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „VSGA“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2-20, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 8 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių teisinių santykių turinys. Aktuose turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jų apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės priimami sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus administraciniams aktams. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. viešame posėdyje svarstė dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus ir priėmė sprendimą Nr. 2-20, kuriuo nusprendė nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2“. Posėdžio protokole nurodyti balsavimo rezultatai: už-5, prieš-34, susilaikė-3, nebalsavo-1. Šį sprendimą atsakovė 2008 m. birželio 6 d. pareiškėjai išsiuntė lydraščiu Nr. A51-13396 (3.25-TR3). Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 28 d. posėdžio protokole yra minimas tik svarstytas klausimas ir pasakyta, kas nuspręsta, t. y. nepritarti dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus. Tad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių prašymui duoti sutikimą nebuvo pritarta ir kokios aplinkybės ar kriterijai lėmė tokį Tarybos apsisprendimą. Prie ginčijamo sprendimo nebuvo pridėti paaiškinimai ar priedai, kuriais remiantis pareiškėjai būtų konkrečiai nurodyta, dėl kokių priežasčių Taryba atsisakė pritarti šiam projektui. Posėdžio protokole neužfiksuoti duomenys apie tai, kas buvo analizuojama ir svarstoma, kokius pasiūlymus iki prašymo svarstymo posėdyje pateikė komitetai. Atsakovės pozicija dėl nepritarimo šiam projektui yra nepagrįsta nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas nei dokumentais, nei įrodymais, yra nemotyvuotas, teismas negali patikrinti šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat teismas nurodė, kad šis atsakovės priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, todėl jis yra nagrinėjimo dalyku Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, ir todėl toks atsakovės sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, jog kadangi Vilniaus miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, priimdama skundžiamą 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą, ji turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytais reikalavimais.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, tiek valstybė, tiek savivaldybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą bei paisyti Konstitucijos normų ir principų. Jis taip pat reiškia ne tik valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų (taip pat ir savivaldybės), pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, bet ir įgytų teisių apsaugą, t. y. asmens teisę pagrįstai tikėtis, kad jo įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Todėl pareiškėjas turi įstatyminę teisę gauti pilną, motyvuotą informaciją jam rūpimu klausimu, o Vilniaus miesto savivaldybės priimami sprendimai turi būti motyvuoti, suprantami, aiškūs ir pagrįsti įstatymų nuostatomis. Be to, pagal Konstitucijos 5 straipsnį, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o savivaldybė yra atstovaujamoji vietos savivaldos institucija, kuri visų pirma turi atstovauti piliečių interesus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d., 4 str.).
Be to, kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, Taryba, svarstydama pareiškėjos prašymą, nepasisakė, kodėl esant paruoštam teigiamam sprendimo projektui leisti steigti lošimo namus (kazino) ir toks sprendimo projektas buvo suderintas daugumoje Tarybos komitetų, dėl kokių priežasčių jam nepritarė. Prie paties posėdžio protokolo nebuvo pridėti papildomi dokumentai (aiškinamasis raštas, nuomonė ir pan.), kuriuose būtų paaiškinta kodėl priimtas būtent toks sprendimas. Taigi atsakovė, savo veikloje vadovaudamasi Savivaldybės tarybos reglamentu, turi priimti sprendimus, atitinkančius aukštesnės galios teisės aktams. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad pareiškėjai atsakovės pozicija dėl atmesto prašymo yra žinoma tik iš atsakovės atsiliepime ir posėdžio metu išdėstytų argumentų. Tačiau tam, kad asmuo galėtų ginti jo manymu pažeistas teises ir teisėtus interesus yra būtina, jog sprendimą priimanti institucija atsisakymo tenkinti prašymą motyvus išdėstytų pačiame sprendime ir tokį atsisakymą pagrįstų teisės aktų reikalavimais. Asmuo, kurio prašymas yra svarstomas, turi teisę žinoti, dėl kokių priežasčių jo prašymas buvo atmestas. Kadangi skundžiamas atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyti teisiniai pagrindai ir neatitinka Viešo administravimo įstatymo 8 straipsnio administraciniams teisės aktams taikomų reikalavimų, teismas negali spręsti, ar toks atsakovės veiksmas laikytinas pagrįstu ir teisėtu ar ne. Teismui negalint nustatyti, ar atsakovės veiksmai, atsisakant duoti sutikimą įsteigti lošimo namus (kazino), buvo teisėti ir ar dėl šių atsakovės veiksmų pareiškėjai buvo padaryta žala, teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo UAB „VSGA“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino ALĮ 9 straipsnio nuostatos, nenumatančios Savivaldybės tarybos pareigos motyvuoti nesutikimą dėl lošimo namų steigimo, kad lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės sutikimu, kaip absoliučios Savivaldybės tarybos teisės priimti sprendimą nepritarti (pritarti) lošimo namų steigimui konkrečios Savivaldybės teritorijoje. Atsakovė pažymi, kad absoliučios teisės realizavimas negali būti siejamas su pareiga motyvuoti (pagrįsti) tokios teisės įgyvendinimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė laikėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamente įtvirtintos balsavimo procedūros, kurios metu nariai neprivalo pagrįsti savo balsavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir, neišanalizavęs kitų teisės aktų nuostatų, išplėtė Savivaldybės tarybos narių pareigą pateikti paaiškinimus ir motyvus dėl balsavimo. Toks išplėtimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir neteisingas, prieštaraujantis laisvo mandato turiniui ir pažeidžiantis Tarybos narių nepriklausomumą. Atkreipia dėmesį, kad ALĮ 9 straipsnis numato, kad vietos savivaldybės taryba įgyvendina ne rekomendacinio pobūdžio funkciją, o būdama atstovaujamoji vietos savivaldos institucija, geriausiai žinodama ir atsižvelgdama į vietos poreikius, priima sprendimą ne/pritarti naujų lošimo namų (kazino) steigimui.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „VSGA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjo UAB „VSGA“ skundą visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, taip pat apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ginčijamas Savivaldybės sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir panaikintinas. Tačiau UAB „VSGA“ nesutinka, kad teismas negalėjo spręsti ginčijamo Savivaldybės sprendimo turinio neteisėtumo klausimo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bylos medžiagos pagrindu galėjo ir turėjo pasisakyti bei nuspręsti, kad ginčijamas Savivaldybės sprendimas yra panaikintinas ir dėl sprendimo turinio neteisėtumo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Nespręsdamas vieno iš skundo reikalavimų, teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nurodo, kad visi reikiami ginčijamo Savivaldybės sprendimo turinio neteisėtumo motyvai buvo išdėstyti pareiškėjo skunde, kartu su visa medžiaga.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į UAB „VSGA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė lošimų priežiūros komisija nurodo, kad byloje sprendžiamas ginčas nepriklauso Priežiūros komisijos kompetencijai. Priežiūros komisija turi teisę tik išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino), kai yra gautas savivaldybės tarybos sutikimas leisti steigti lošimo namus (kazino). Todėl dėl pateikto skundo Priežiūros komisija nepareiškė jokių esminių pastabų.
Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „VSGA“ apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia savo apeliacinio skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei iš to kildinamos žalos, todėl byloje turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2-20, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28 / A. Stulginskio g. 2, teigia, jog dėl šio neteisėto akto atsirado žala.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, siekdamas tinkamai įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Tokius reikalavimus turi atitikti visi viešojo administravimo funkcijas vykdančių subjektų sprendimai. Tačiau administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje vertinant individualų administracinį aktą privalu atsižvelgti į konkretaus jį priėmusio viešojo administravimo subjekto veiklą, sprendimų priėmimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus.
Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus (2 straipsnis) yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis savivaldybės tarybos veiklą (11 straipsnio 3 dalis), jo pagrindu savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (16 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 11, 12 straipsniai). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (12, 13 straipsniai), o tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose draudžiama (22 straipsnis). Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtintas savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo Konstitucijos ir įstatymų ribose principas. Atsižvelgiant į paminėtą reguliavimą bei Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtas savivaldybės tarybos nario teises ir pareigas (23, 24 straipsniai) darytina išvada, kad savivaldybės tarybos narys yra laisvas apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos. Dėl to savivaldybės tarybos priimtas sprendimas laikytinas specifiniu administraciniu aktu, kurio nemotyvuotumas negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti.
Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad sprendimo projektas „Dėl sutikimo UAB „VSGA“ steigti lošimo namus Gedimino pr. 28/ A.Stulginskio g. 2“, prieš teikiant svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, buvo svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Paslaugų ir miesto ūkio bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetuose, kurie nepritarė Tarybos sprendimo projektui.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-698 (t.2, b.l. 77-81), išanalizavus lošimo namų (kazino) objektų raidą Vilniaus mieste, buvo patvirtinta Lošimo namų (kazino išdėstymo schema (su aprašymu) ir principinės lošimo namų (kazino) išdėstymo nuostatos bei teritorijos Vilniau mieste, kuriose lošimo namai gali būti steigiami. Nagrinėjamu atveju matyti, kad yra siekiama lošimo namus (kazino) įsteigti adresu Gedimino g. 28/ A.Stulginskio g. 2, kas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tikslams neskatinti naujų objektų atsiradimo Vilniaus senamiestyje ir centre. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad administracinės bylos medžiaga atskleidžia ginčijamo atsakovo sprendimo motyvus ir leidžia spręsti, jog jis atitiko anksčiau savivaldybės tarybos suformuotus siekius.
Vertinant atsakovo sprendimo teisėtumą svarbi Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio formuluotė. Įstatymo nuostata apie lošimo namų (kazino) steigimo vietas tvirtina, jog lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu. Taigi, vietas, kuriose gali būti steigiami lošimo namai (kazino) įstatymų leidėjas pavedė nustatyti vietos savivaldybės taryboms. Todėl atsakovas kompetentingas priimti ginčijamą sprendimą. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja ar neatitinka kitų įstatymų reikalavimams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nenurodė bei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2-20 buvo pažeistos procedūrinės Vietos savivaldos įstatymo ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos.
Konstatuojama, kad byloje nėra surinkta įrodymų, duodančių pagrindą pripažinti ginčijamą atsakovo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas atmetant ir šį pareiškėjo reikalavimą.
Kaip žinia, civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos – neteisėti veiksmai, žalos faktas, priežastinis ryšys tarp dviejų pirmųjų ir kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjant bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais kaltės klausimas praranda aktualumą (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamu atveju nepasitvirtino neteisėtų atsakovo veiksmų faktas, o nesant nors vienai civilinės atsakomybės sąlygai reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Todėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas ir analizė ginčo sprendimui būtų teisiškai nereikšminga, dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 2-20, ir Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, panaikinti ir pareiškėjo UAB „VSGA“ skundą šioje dalyje atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.