Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1016/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2A-1016/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Atsakovas
A. M.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir A. M. personalinės įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui A. M. personalinei įmonei dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2001 m. vasario 6 d. ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (tuo metu – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas) ir atsakovas A. M. personalinė įmonė konkurso tvarka sudarė valstybei priklausančių 341,49 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; nuomos terminas – iki 2026 m. sausio 1 d. Pradinėje sutartyje buvo numatytas 275 JAV dolerių mėnesinis nuomos mokestis; vėliau mokestis kelis kartus didintas ir nuo 2005 m. sausio 1 d. siekė 1 100 Lt per mėnesį. 2004 m. kovo 19 d. šalys sudarė nuomos sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas sutarties 6.5 punktas. Po šio pakeitimo nurodytame sutarties punkte buvo įtvirtinta, kad nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka. 2007 m. spalio 1 d. ieškovo direktoriaus įsakymu atsakovui buvo nustatytas 9 437,86 Lt dydžio mėnesinis nuomos mokestis, mokėtinas nuo įsakymo priėmimo dienos. Šis įsakymas grįstas nuomos sutarties 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintomis Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomos skaičiavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Nuomos mokestis paskaičiuotas pagal Taisyklėse įtvirtintą formulę N = V x Kv x Ki/T, kur N – metinis nekilnojamojo turto vieno kubinio/kvadratinio metro nuompinigių dydis, V – nekilnojamojo turto vieno kubinio/kvadratinio metro vidutinė statybos vertė, Kv – vietovės pataisos koeficientas, Ki – turto valdytojo (nuomotojo) motyvuotai parinktas nuompinigių dydžio koeficientas priklausomai nuo turto būklės (Ki = 1 - 1,3 (labai geros ir geros būklės turtui, kurio nusidėvėjimas neviršija 30 proc.); Ki = 1 - 0,7 (vidutinės būklės turtui, kurio nusidėvėjimas nuo 30 iki 60 proc.); Ki = 0.7 - 0,5 (patenkinamos ir blogos būklės turtas, kurio nusidėvėjimas daugiau kaip 60 proc.)), T – ilgalaikio materialiojo turto maksimalus nusidėvėjimo normatyvas. Ieškovas formulėje panaudojo tokius dydžius: V – 444, Kv – 2,08, Ki – 1,3 ir T – 15; gautą sumą ieškovas padaugino iš negyvenamųjų patalpų tūrio – 1 415 kub. m. bei padalino iš 12; taip ieškovas gavo 9 437,86 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį.

Šalies argumentai

2008 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad nuo pat 2007 m. spalio 1 d.atsakovas nemokėjo padidinto nuomos mokesčio (toliau mokėjo 1 100 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį) ir už keturis ketvirčius liko skolingas 100 054,32 Lt mokesčio, taip pat 29 717,85 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, todėl sutartis turi būti nutraukta ir atsakovas iškeldintas iš užimamų patalpų. Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė: 1) priteisti iš atsakovo 129 772,17 Lt dydžio įsiskolinimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės perskaičiuoti nuomos mokestį remdamasis Taisyklėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę perskaičiuoti nuomos mokestį ir pagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, bei nurodė, jog bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turėtų įvertinti perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio teisingumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 30 952,20 Lt nuomos mokesčio, 8 821,20 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat nutraukė nuomos sutartį ir įpareigojo atsakovą per nustatytą terminą atlaisvinti išsinuomotas patalpas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl dviejų Taisyklėse įtvirtintoje formulėje naudojamų dėmenų: nuompinigių dydžio koregavimo koeficiento (Ki) ir patalpų dydžio išraiškos – kvadratinių ar kubinių metrų. Teismas nesutiko su ieškovu, kad Ki lygus 1,3, nes patalpų būklė yra labai gera. Teismas, tirdamas ieškovo pateiktą 2006 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, nurodė, kad vertinimo tikslas buvo turto rinkos vertės nustatymas turto mainų tikslu, tačiau pagal Taisykles vertinamas turto nusidėvėjimas, o ne turto rinkos kaina. Ieškovas neįrodė, kad, išnuomojant patalpas, turto nusidėvėjimo procentas buvo mažesnis nei nurodytas Nekilnojamojo turto registre – 67 proc., todėl, teismo nuomone, reikia taikyti 0,7 koeficientą, tuo labiau, kad pastato rekonstrukciją atliko ir jo būklę pagerino pats atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad nuomos sutartyje išnuomotų patalpų dydis buvo nustatytas kvadratiniais metrais, todėl ir nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas pagal išnuomotą plotą, o ne tūrį. Remdamasis Taisyklėse įtvirtinta formule ir nurodytomis išvadomis, teismas apskaičiavo, kad nuomojamų patalpų mėnesinis mokestis siekia 3 679,35 Lt, o atsakovo įsiskolinimas už vienerius metus – 30 952,20 Lt. Atsižvelgdamas į nuomos mokesčio įsiskolinimą, teismas sumažino delspinigius iki 8 821,20 Lt dydžio, nes prašomi yra neprotingai dideli; pagrindo taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui, teismo manymu, nėra. Teismas taip pat sprendė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl tenkino reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo iškeldinimo. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus atsakovo įrodymus šioje byloje negalima nustatyti, kokio dydžio išlaidas ieškovas privalo atlyginti už atsakovo padarytas investicijas į išsinuomotas patalpas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad susiklosčiusioje situacijose turėtų būti laikoma, jog Ki yra lygus 0,7, o ne 1,3. Turto įvertinimo ataskaita buvo remtasi tik tiek, kiek joje nustatyta patalpų būklė, todėl aplinkybė, kokiu tikslu ataskaita buvo parengta, jos (būklės) nepaneigia. Kita vertus, atsakovas niekada neginčijo, kad šis turtas yra labai geros būklės. Tai, kad atsakovas pagerino patalpas, nėra priežastis netaikyti koeficiento 1,3, nes pagal nuomos sutartį, ją nutraukus, atsakovui turi būti išmokėta kompensacija už į turtą padarytas investicijas; taigi atsakovas dėl atlikto patalpų pagerinimo nepatirs jokio nuostolio. Perskaičiuojant nuomos mokestį pagal Taisyklėse įtvirtintą formulę, reikia vadovautis faktine turto būkle, o ne Nekilnojamojo turto registre nurodytu teoriniu jo nusidėvėjimo procentu. Pažymėtina, kad pagal nuomos sutartį atsakovas, atlikęs rekonstrukciją, turėjo patalpas inventorizuoti ir įregistruoti viešame registre, tačiau to nepadarė, todėl registre ir liko tikrovės neatitinkantys įrašai; taigi atsakovas neturėtų gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

2. Teismas, skaičiuodamas bendrą nuomos mokestį, nepagrįstai rėmėsi patalpų plotu, o ne tūriu. Ieškovo skaičiavimas vadovaujantis tūriu buvo grįstas tuo, kad vienas iš formulės dėmenų – nekilnojamojo turto vidutinė statybos vertė (V) – atitinkamame poįstatyminiame akte buvo išreikštas būtent kubiniais metrais. Tuo tarpu teismo skaičiavimas, kai vienas dydis imamas kvadratiniais metrais, kitas – kubiniais metrais, prasilenkia su matematine logika. Kita vertus, nei konkurso sąlygose, nei nuomos sutartyje nebuvo jokių nuostatų, kad nuomos mokesčio dydis nurodytas kvadratiniais metrais. Be to, vadovaujantis matematine logika, ar skaičiuojant nuomos mokestį remiantis kvadratiniais metrais, ar kubiniais metrais, galutinis rezultatas turi gautis toks pat.

Atsakovas A. M. personalinė įmonė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo vienašalis nuomos sutarties pakeitimas – nuomos mokesčio perskaičiavimas – įpareigoja atsakovą. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis neleidžia daryti išvados, kad ieškovo teisė perskaičiuoti nuomos mokestį reiškia teisę vienašališkai keisti sutartį. Spręstina, kad, ieškovui perskaičiavus mokestį, nuomos sutartis turėjo būti pakeista joje numatyta tvarka, t. y. rašytiniu šalių sutarimu (kaip buvo daroma anksčiau), arba ieškovui su atitinkamu reikalavimu kreipiantis į teismą.

2. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną nuomos mokestį ir delspinigius. Pirma, teismas priteisė nesumokėtą mokestį už vienerius metus, nors ieškovas jo prašė už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Tokiu būdu teismas peržengė ieškinio ribas. Antra, nuomos mokestis negalėjo būti skaičiuojamas nuo 2007 m. spalio 1 d., nes pagal nuomos sutartį mokestis perskaičiuojamas kalendorinių metų pradžioje. Tai nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartyje. Trečia, 2004 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pakeitime nebuvo konkretizuotas aktas, kuriuo remiantis perskaičiuojamas nuomos mokestis, todėl teismas privalėjo motyvuoti, kodėl remiasi būtent 2007 m. Taisyklių redakcija, taip pat, kodėl taiko šias Taisykles, kai jos reguliuoja tik pradinio nuomos mokesčio nustatymą, o ne jo perskaičiavimą. Ketvirta, teismas, skaičiuodamas nuomos mokestį pagal patalpų plotų, nepagrįstai rėmėsi didžiausiu patalpų aukščiu – 3 m. Turėjo būti imamas aukščio vidurkis – 2,8 m. Skaičiuojant pagal jį, mėnesinis nuomos mokestis siekia 3 438,18 Lt. Įvertinus išdėstytą, nuomos mokesčio įsiskolinimas galėtų būti 14 029,08 Lt. Neteisingai apskaičiavęs nuomos mokestį, teismas neteisingai apskaičiavo ir delspinigius. Pastarieji galėtų siekti 3 535,33 Lt.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas susiklosčiusioje situacijoje reiškė esminį nuomos sutarties pažeidimą. Neįvertinta, kad ieškovas reikalavo mokėti beveik dešimt kartų didesnį nei pradinis nuomos mokestį, kad tenkinta tik maža dalis ieškinio reikalavimo dėl mokesčio priteisimo, kad šalys pagrįstai nesutarė dėl padidinto nuomos mokesčio, tačiau atsakovas visą laiko mokėjo sutartyje numatytą mokestį, taip pat sutiko jį didinti, tačiau ne taip drastiškai; kad sutartis sudaryta 25 m., kad atsakovas atliko išsinuomotų patalpų pagerinimus. Nuomos sutarties nutraukimas yra neadekvatus ieškovo teisių gynimo būdas.

4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai motyvavo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepagrįstai išėjo už ieškinių ribų, tinkamai nemotyvavo išvadų dėl nuomos mokesčio ir esminio sutarties pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. personalinė įmonė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsakovas pastebi, kad Taisyklės turto būklę tiesiogiai sieja su jo nusidėvėjimu, o pastarąjį gali nustatyti tik specialistai. Turto įvertinimo ataskaita nepaneigia Nekilnojamojo turto registre užfiksuoto patalpų nusidėvėjimo procento, nes joje vertinta patalpų vertė pinigine išraiška, o ne nusidėvėjimas procentais. Turto būklė pagerėjo ne ieškovo sąskaita, todėl jis negali remtis pagerinimais; priešingu atveju tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą, būtų pažeisti bendrieji teisės principai. Atsakovo teigimu, nuomos sutartyje šalys numatė, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal patalpų plotą, todėl toks susitarimas ir turi būti įvertinamas. Ieškovas nenurodė nei sutartinio pagrindo, nei iš teisės aktų kylančio imperatyvo, kuris leistų nuomos mokestį apskaičiuoti pagal patalpų tūrį.

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Ieškovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartyje pripažino ieškovo teisę kiekvienais metais perskaičiuoti nuomos mokestį ir šios teisės nesiejo su atskiro šalių susitarimo sudarymu; ši nutartis turi res judicata galią. Tokią teisę patvirtina ir 2004 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pakeitimo lingvistinis, teleologinis ir loginis aiškinimas. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl netinkamo nuomos mokesčio ir delspinigių paskaičiavimo yra nepagrįsti. Pirma, tai, kad nuomos mokestis buvo perskaičiuotas nuo 2007 m. spalio 1 d., o ne nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo naudingas atsakovui, ir toks formalus pažeidimas nereiškia šio perskaičiavimo negalimumo. Antra, atsakovas nenurodo, kokia Taisyklių redakcija turėtų būti vadovaujamasi, pats visada rėmėsi skundžiamame sprendime taikyta redakcija. Trečia, ieškiniu buvo prašoma priteisti nuomos mokestį už keturis metų ketvirčius, o ne devynis mėnesius. Ieškovas taip pat teigia, kad nuomos mokesčio nemokėjimas buvo esminis sutarties pažeidimas: tinkamas mokestis nemokėtas 12 mėn., o jo įsiskolinimas sudarė 100 054,32 Lt sumą; atsakovas vengė tartis dėl jo pakeitimo, mokėjo ir toliau moka visiškai rinkos realijų neatitinkantį mokestį, dėl ko valstybės turtas naudojamas neefektyviai ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo teisės perskaičiuoti nuomos mokestį remiantis Taisyklėmis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas klausimas buvo nagrinėtas pirmą kartą šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartyje. Apeliacinis teismas tuomet nurodė, kad ieškovas turi teisę perskaičiuoti nuomos mokestį remdamasis Taisyklėmis (buvo vertinta 2007 m. Taisyklių redakcija), ir tokią teisę visų pirma kildino iš abiejų šalių pasirašyto 2004 m. kovo 19 d. nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas sutarties 6.5 punktas, taip pat valstybės turto efektyvaus ir racionalaus naudojimo principo. Byla buvo grąžinti nagrinėti iš naujo tam, kad būtų įvertintas perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio teisingumas, taip pat, atsižvelgiant į jį, nustatyta, ar yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš išsinuomotų patalpų. Nurodytas išvadas aiškiai patvirtina pirmojo apeliacinio proceso dalykas (t. 1, b. l. 123-127, 130-140, 144-146). Teisėjų kolegija sutinka su nurodytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Remiantis tuo, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties vienašalio pakeitimo, negalimumo taikyti Taisykles, neaiškumo, kokia Taisyklių redakcija reikėtų vadovautis, atmetami.

Dėl nuomos mokesčio dydžio teisingumo

Šalys iš esmės nesutaria dėl dviejų taikytinos Taisyklių formulės dėmenų: nuomos mokesčio dydžio koregavimo koeficiento (Ki) ir patalpų dydžio išraiškos, t. y. mokestis turėtų būti apskaičiuojamas pagal patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ar tūrį (kubiniais metrais).

Sprendžiant, koks nuomos mokesčio koregavimo koeficientas turi būti taikomas, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad išvada apie ieškovo teisę remtis Taisyklėmis perskaičiuojant šį mokestį savaime nereiškia, jog Taisyklės turi būti taikomos neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių ypatumus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. 1, 5 d.). Kitaip tariant, nuomos sutarties 6.5 punkto pakeitimas iš esmės reiškia nuomos mokesčio perskaičiavimo modelio pasirinkimą – rėmimąsi Taisyklėmis (CK 6.487 str. 3, 4 d), tačiau jos negali būti taikomos atsietai nuo faktinių ir teisinių aplinkybių.

Nuomos sutartimi atsakovui išnuomotoms patalpoms buvo reikalingas remontas (t. 5, b. l. 121). Byloje nėra įrodymų, kad šios sutarties sudarymo metu patalpų nusidėvėjimo procentas buvo kitoks, nei yra nurodytas Nekilnojamojo turto registre, – 67 proc. (t. 5, b. l. 101). Taip pat nekyla ginčo, kad atsakovas atliko patalpų rekonstrukciją; būtent šiuo faktu ieškovas įrodinėja patalpų būklės pagerėjimą, kuris, jo nuomone, sudaro pagrindą taikyti maksimalų Ki dydį – 1,3. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių formulė, kuri taikoma šioje byloje, yra skirta apskaičiuoti pradinį nuomos mokesčio dydį (Taisyklių 2 p.). Atsižvelgimas į patalpų būklę nustatant pradinį mokestį yra visiškai racionalus ir teisingas. Tačiau tokia taisyklė negali būti taikoma susiklosčiusioje situacijoje, kai po nuomos sutarties sudarymo atsakovas pagerino išsinuomotas patalpas, o ieškovas, perskaičiuodamas nuomos mokestį, įvertino šį patalpų būklės pagerėjimą ir dėl to paskaičiavo ženkliai didesnį mokestį. Tai nėra teisinga, nes prie patalpų pagerinimo ieškovas neprisidėjo, o atsakovui dėl aptariamų jo veiksmų iš esmės kyla neigiami padariniai. Tai, kad, nutraukus nuomos sutartį, atsakovas turėtų teisę į padarytų investicijų atlyginimą, savaime nurodytos išvados nepaneigia – sutartis gali pasibaigti suėjus jos terminui, o tuomet atsakovas teisės į investicijas neturėtų. Konstatavus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, parenkant Ki dydį, yra reikšminga ne ginčijamo nuomos mokesčio perskaičiavimo metu, o nuomos pradžioje buvusi patalpų būklė. Todėl šalių apeliacinių skundų argumentai dėl dabartinio patalpų nusidėvėjimo procento nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai Ki dydžiu ėmė 0,7.

Sprendžiant, ar nuomos mokestis turėtų būti apskaičiuojamas pagal patalpų plotą ar tūrį, pažymėtina, kad nuomos sutartyje nuo pat jos sudarymo buvo nurodomas būtent išnuomojamų patalpų plotas (t. 1, b. l. 38, 39, 41). Tuo tarpu 2007 m. Taisyklių redakcija, kuria remiantis buvo perskaičiuotas nuomos mokestis, numato, kad mokestis gali būti skaičiuojamas tiek imant kvadratinius, tiek kubinius metrus (3 p.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuomos sutartį ir pasirinko skaičiuoti nuomos mokestį pagal plotą. Jokių įtikinamų argumentų, kodėl šis mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal tūrį, atsakovas nepateikia. Taigi teisėjų kolegija negali spręsti, kad teismo pasirinktas skaičiavimo būdas yra netinkamas.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime atliktas nuomos mokesčio paskaičiavimas prasilenkia su matematine logika – patalpų dydis skaičiuotas kvadratiniais metrais, o patalpų vidutinės statybos vertės dydis (V) imtas kubiniais metrais (444). Su tuo sutikti negalima. Atsakovas apeliaciniame procese neginčija, kad V dydis iš tiesų turėjo būti skaičiuojamas pagal kubinius metrus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklės įtvirtina, kaip vieno kubinio metro nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas į vieno kvadratinio metro mokesčio dydį. Pagal Taisyklių 5 punktą tokiu atveju vieno kubinio metro nuompinigių dydis dauginamas iš patalpos aukščio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo, teismas tai ir padarė, patalpų plotą – 341,49 kv. m. padaugindamas iš patalpų aukščio – 3 m. Ieškovas į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio Taigi teismas nenukrypo nuo Taisyklėse įtvirtintos nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklės.

Savo ruožtu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu patalpų aukščiu, teigdamas, kad turėjo būti imamas aukščių vidurkis – 2,8 m. Tokiai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria. Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos mokestis atsakovui turėtų būti skaičiuojamas tokius būdu, jog būtų kuo mažesnis, – išnuomotos patalpos yra valstybės nuosavybė, o jų nuomininkas – verslininkas, naudojantis turtą savo tiesioginėje veikloje. Taigi nėra būtinumo koreguoti šią skundžiamą teismo sprendimo dalį.

Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, jog mėnesinis nuomos mokestis po jo perskaičiavimo siekė 3 679,35 Lt.

Atsakovas taip pat nesutinka su laikotarpiu, už kurį ieškovas turi teisę reikalauti perskaičiuoto nuomos mokesčio. Pagal atsakovą mokestis gali būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartyje jau buvo nurodęs, jog nuomos mokesčio perskaičiavimas (reikalavimas jį mokėti) nuo 2007 m. spalio 1 d. pažeidžia sutarties sąlygas, su šiomis išvadomis kolegija sutinka (nuomos sutarties 6.5 p.), todėl atsakovas pagrįstai reikalauja skaičiuoti įsiskolinimą nuo 2008 m. sausio 1 d.; pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Tačiau negalima sutikti, kad įsiskolinimas gali būti skaičiuojamas tik iki 2007 m. liepos 1 d. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti nuomos mokestį ne už 2007 m. spalio 1 d. – 2008 m. liepos 1 d. laikotarpį, o už keturis metų ketvirčius, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 7). Toks skaičiavimas atitinka nuomos sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką (6.5 p.). Taigi darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į perskaičiuoto nuomos mokesčio įsiskolinimą už tris metų ketvirčius (devynis mėnesius).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, sprendžia, kad aptariamas atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2008 m. pirmus tris ketvirčius siekia 23 214,15 Lt. Tai yra 1/4 mažiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl atitinkama proporcija sumažinami ir priteisti delspinigiai; tokiu būdu jie siekia 6 615,90 Lt. Visa atsakovo skola yra 29 830,05 Lt.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimas yra ultima ratio pažeistoms kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams apginti (CK 6.217 str. 1 d.). Visuotinai pripažįstama, kad turi būti stengiamasi išsaugoti šalių sutartinius santykius, o jų nutraukimą gali pateisinti tik rimtos priežastys. Nagrinėjamu atveju tokiu priežasčių nėra.

Šalių sudaryta nuomos sutartis yra ilgalaikė – jos terminas 25 m. Išnuomotos patalpos nebuvo geros būklės, todėl atsakovas atliko jų rekonstrukciją. Vėliau, prabėgus 7 m. nuo nuomos santykių pradžios, tarp šalių kilo ginčas dėl perskaičiuoto nuomos mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamos bylos eiga ir ši apeliacinio teismo nutartis patvirtina, kad atsakovas, nesutikdamas mokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio, iš dalies buvo teisus – padidintas mokestis, kuris buvo pripažintas pagrįstu, yra 2,5 karto mažesnis nei reikalautas ieškovo. Be to, nepaisant atsiradusių nesutarimų, atsakovas ir toliau mokėjo ankstesnio dydžio nuompinigius. Tuo tarpu atsiradęs nuomos mokesčio įsiskolinimas – 23 214,15 Lt, esant nurodytoms aplinkybėms, nepateisina sutarties nutraukimo, nes tai iškreiptų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovo argumentai apie valstybės, kaip patalpų savininko, interesų pažeidimą, neturi įtakos, nes būtent pats ieškovas gerokai anksčiau turėjo imtis veiksmų užtikrinti tinkamą valstybės turto naudojimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes, todėl nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino atsakovo iš užimamų patalpų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su nuomos mokesčio įsiskolinimu tik už vienerių metų laikotarpį ir iš to kildinamais padariniais. Šalių santykiai, kurie tęsėsi po bylos iškėlimo, nebuvo nagrinėjimo dalykas. Tai reiškia, kad byloje priimti teismų sprendimai neužkerta kelia ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui dėl vėlesnio nuomos mokesčio priteisimo, taip pat kitus susijusius reikalavimus, jeigu tam yra pagrindas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, taip pat iš dalies netinkamai įvertino nuomos sutarties sąlygas, todėl sprendimas pakeičiamas: priteistas įsiskolinimas sumažinamas, o ieškinio reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų atmetami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 str.). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su procesinėmis palūkanomis, patikslinama, nurodant bylos iškėlimo dieną (CK 6.37 str. 2 d.).

Priėmus tokį procesinį sprendimą, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai, o atsakovo – tenkintas iš dalies. Nors šalys prašė nagrinėti skundus žodinio proceso tvarka, tačiau toks būtinumas nebuvo nustatytas, ir apeliacinis nagrinėjimas vyko rašytine tvarka (CPK 322 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą, laikytina, kad iš esmės buvo patenkinta pusė atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama pusė apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1, 3 d.). Tokiomis išlaidomis atsakovas nurodo 22 904,13 Lt sumą (t. 6, b. l. 27-33, 37, 38), tačiau viena iš ją grindžiančių sąskaitų – sąskaita Nr. 010306 (t. 6, b. l. 28, 29) – išrašyta už pirmosios instancijos teisme suteiktą pagalbą, todėl nėra vertinama. Likusi 14 304,87 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatspindi bylos sudėtingumo (CPK 98 str. 2 d.). Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ji mažinama iki 5 000 Lt, o atsakovui iš ieškovo priteisiama jos pusė – 2 500 Lt. Įrodymų apie ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas nėra.

Atsakovas už apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti sprendimo dalį priteisti 39 773,34 Lt įsiskolinimo sumokėjo 1 193 Lt dydžio žyminį mokestį, už reikalavimą panaikinti sprendimo dalį nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti iš užimamų patalpų – 700 Lt (t. 6, b. l. 162) (CPK 80 str. 1 d. 1-3 p.). Šia nutartimi priteistas įsiskolinimas sumažintas iki 29 830,05 Lt; taigi patenkinta 1/4 aptariamo reikalavimo. Todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 298 Lt už jį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat visas žyminis mokestis, susijęs su reikalavimais nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką, iš viso 998 Lt (CPK 93 str. 2, 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovui atstovavimo išlaidų, patirtų šiame teisme, nes tuo metu nebuvo pateikti jų realumą patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str. 1 d.). Todėl tokios išlaidos neatlygintinos ir pakeitus skundžiamą sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (į. k. 302536989) iš atsakovo A. M. personalinės įmonės (į. k. 125185433) 23 214,15 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos litų ir 15 ct) dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimą, 6 615,90 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų penkiolikos litų ir 90 ct) dydžio delspinigius, iš viso 29 830,05 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt litų ir 5 ct), ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 830,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti atsakovui A. M. personalinei įmonei (į. k. 125185433) iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (į. k. 302536989) 3 498 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

TeisėjaiNijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis