Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3062-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
1-3062-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36008-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3062-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36008-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam D. R. (D. R.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2021 m. spalio 16 d., apie 18.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad norėjo nusipirkti mašiną, dėl to susipyko su savo sugyventine A. S. Nesuvaldė emocijų, paėmė mašiną ir išvažiavo. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini), Antakalnyje nusipirko butelį degtinės, kurį važiuodamas iki (duomenys neskelbtini) išgėrė. Važiuodamas link Antavilių pradūrė padangą ir sustojo. Ten buvo sustojusi ir kita mašina, jos vairuotojo paprašė padėti pakeisti padangą. Vairuotojas sutiko, prašė sumokėti jam už pagalbą. Sumokėjo ir jis pradėjo keisti padangą, padangą keitė apie valandą laiko. Tuo metu jis (D. R.) gėrė degtinę, išgėrė apie pusę butelio. Pakeitęs padangą kito automobilio vairuotojas paprašė dar sumokėti, tačiau jis nesumokėjo ir išvažiavo. Nuvažiavus apie 500 metrų jį (D. R.) sustabdė policija. Iš karto sustojo ir priėjus pareigūnei pasakė, kad yra išgėręs, pirmu putimu pripūtė – 2,27 promilių, antru – 2,19 promilių, tada jį išvežė į areštinę. Iki sustabdant policijai buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Automobilis, kurį vairavo priklauso UAB (duomenys neskelbtini) kurioje dirba. Bendrovės direktorius davė jam automboilį, nes jis yra (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną važinėja po objektus, mašina jam taip pat leista važinėti ir laisvu nuo darbo laiku. Bendrovės vadovas nežinojo, kad jis vairuos automobilį išgėręs. Pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus, labai gailisi dėl savo poelgio, kvailai pasielgė, jaučia gėda prieš artimuosius, supranta, kad vairuodamas neblaivus galėjo ką nors sužeisti, padaryti žalos tiek sau, tiek ir kitiems, todėl yra dėkingas pareigūnams, kad jį sustabdė. Paskutiniu metu alkoholio nevartojo apie 3,5 metų, kadangi užsiiminėjo sportu, negėrė nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiuo metu ėmėsi priemonių gydytis nuo alkoholizmo. Po šio įvykio jam buvo psichologiškai ir morališkai sunku, todėl užsikodavo, lankosi reabilitacijos centre, kad išmoktų valdyti emocijas, jausmus, kad nedarytų klaidų ateityje (pateikė(duomenys neskelbtini) pažymą, kad buvo gydomas nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kad nuo 2021 m. lapkričio 10 d. gydymas tęsiamas, gydymo trukmė numatyta iki lapkričio 25 d.). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sugyventinę A. S. Jie kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metus, bendrų vaikų neturi. Sugyventinė daro jam didelę įtaką, ji duoda jam patarimų, motyvuoja, kai jam kažkas nesiseka, bendrauja su jo direktoriumi. Kalbėjo su sugyventine apie šį įvykį, ji pasakė, kad jis kvailai pasielgė, labai stebėjosi, jog vairavo išgėręs, nes taip niekada nesielgia. Dabar su sugyventine daug kalbasi, bendrauja. Ji yra dirbanti, gamina (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, kadangi yra (duomenys neskelbtini), dažnai tenka vykti į užsienį, tokiu atveju taip pat svarbu, kad neturėtų baustumų ir teistumų. Teisių atėmimas turės įtakos tiek jo, tiek ir vaikų bei kitų giminių interesams, jo uždarbis sumažės, kadangi neturėdamas teisės vairuoti negalės atlikti tokio darbų kiekio kaip anksčiau. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis buvo nurodęs, kad alkoholinius gėrimus vartoja periodais, t. y. arba visai negeria, arba geria kelių dienų tarpu, (duomenys neskelbtini) m. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini). Teisę vairuoti šiuo metu turi. 2021 m. spalio 16 d., apie pietus, būnant savo namuose, labai susipyko su žmona dėl šeimyninių dalykų. Po kivirčų, apie 18 val., nutarė iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) išvažiuoti ir žmoną palikti namuose vieną. Kol buvo namuose, alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivas. Nutarė važiuoti į savo tėviškę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl pakeliui, vienoje iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių, nusipirko apie tris butelius degtinės, 40 laipsnių stiprumo, ir iškart automobilyje pradėjo gerti vieną butelį. Tik nuvažiuojant nuo parduotuvės kažkas atsitiko su jo vairuoto automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratu, todėl pakelėje jį reikėjo sutvarkyti. Automobilio ratą tvarkė Antaviliuose, jam padėjo kažkoks kitas vairuotojas. Po rato sutvarkymo toliau automobilyje vartojo alkoholį. Pavažiavus apie 300 m., iš galo pamatė raudonas bei mėlynas įspėjamąsias šviesas bei suprato, kad jį stabdo policija. Priėjus prie jo pareigūnei, jis iškart pasakė, kad yra girtas, vartojo alkoholį automobilyje valandos laikotarpyje. Prieš sustabdant policijai, automobilyje spėjo suvartoti beveik vieną butelį. Suvokė, jog draudžiama vairuoti neblaiviam, taip pat vairuoti transporto priemonę ir vartoti alkoholinius gėrimus vienu metu. Žino, jog jam buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas, atrodo virš 2 promilių. Po kurio laiko buvo pristatytas į policijos įstaigą. Anksčiau nėra sėdęs prie vairo išgėręs, tai buvo pirmas kartas. Negali paaiškinti, kodėl vartojo alkoholį automobilyje ir vairavo neblaivus, nors ir žinojo, jog vairuoti automobilį būnant neblaiviam negalima, tikriausiai tam įtakos turėjo kivirčai su žmona. Teisę vairuoti turi, vairuotojo pažymėjimas tikriausiai liko automobilyje, kadangi jį visuomet laiko automobilio daiktadėžėje. Automobilis „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba. Labai gailisi dėl to, kas įvyko (b. l. 51).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. N. parodė, kad dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule G. L. S. pagal iš anksto numatytą grafiką, tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, borto numeris V1726. 2021 m. spalio 16 d., apie 18.54 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas yra Antaviliuose, šalia Antavilių stotelės, ir keičia padangą galimai neblaiviam automobilio vairuotojui. Pranešėjas teigia, kad tikrai garantuotas, jog vairuotojas neblaivus. Neprisistatė, prašo paskubėti. „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jo kolegė susisiekė su pranešėju, pranešėjas nurodė, kad vairuotojas dar yra stotelėje, jam pranešėjas padėjo pakeisti padangą, ir išvažiavo namo, nurodė, kad nenori prisistatyti, nes gyvena netoliese ir bijo dėl savo saugumo. Jiems privažiavus prie stotelės matėsi, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi, netrukus užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) pusės. Apsisuko ir prisivijus minėtą automobilį, buvo panaudoti tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos, bei garso signalai, minėtas automobilis buvo sustabdytas. Jiems kartu su kolege priėjus prie automobilio vairuotojo ir prisistačius, buvo paprašyta vairuotojo pateikti dokumentus. Jam pateikus Lietuvos Respublikos pasą, buvo nustatyta, kad vairuotojas yra D. R., jiems bendraujant vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis patvirtino ir nurodė, kad susipyko su žmona ir išgėrė degtinės, alkoholį vartojo prieš valandą. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. D. R. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antru pūtimu po 15 minučių buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. Vairuotojas su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Automobilyje važiavo vienas. Automobilis buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje Eišiškių pl. 127. Filmuota kūno kamera 1746. D. R. sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 38). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. N. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. parodė, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), jis yra įmonės direktorius. D. R. yra jo įmonės darbuotojas, todėl galėjo šiuo automobiliu naudotis darbo reikalais, jis griežtai nekontroliuoja, kada ir kokiu metu automobilis yra naudojamas. Šio automobilio, be D., iš įmonės darbuotojų, niekas nevairuodavo. D. R. paskutinį kartą matė 2021 m. spalio 1 d., kadangi buvo išvykęs atostogų (grįžo (duomenys neskelbtini) d.). Atostogų metu, vienas darbuotojas jam pranešė, kad D. R. pradėjo gerti ir neatėjo į darbą, minėtas automobilis, kiek supranta, turėjo stovėti jo kieme. 2021 m. spalio 17 d. jam paskambino D. R. sugyventinė ir pasakė, kad D. R. buvo sustabdytas neblaivus vairuodamas automobilį. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiims pats, jis liks stovėti prie įmonės patalpų, esančių Kauno g. 32, Vilniuje (b. l. 42).

Policijos registruojamų įvykių registre 2021 m. spalio 16 d., 18.57 val. registruotas pranešimas, kad pranešėjas yra Antaviliuose, šalia Antavilių stotelės ir keičia padangą galimai neblaiviam automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Yra garantuotas, kad vairuotojas neblaivus, prašo paskubėti (b. l. 3).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 16 d., 20:09:45 val. kaltinamajam D. R. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 20:29:45 val. – 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 8, 9). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 7).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. R. 2021 m. spalio 16 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 20.09 val. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 20.29 val. D. R. nustatytas 2,27 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad D. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 10).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot 207“ (2010 m.) kaina Lietuvoje yra 2 470 EUR (su PVM) (b. l. 21).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais įrodymais, nustatyta, kad D. R. tyčia vairavo automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio), todėl jo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis D. R. ir jo sugyventinė A. S. buvo pateikę teismui prašymą atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. S. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti A. S. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sugyventinė. Paaiškino, kad su D. R. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, jų santykiai yra labai geri, daug kalbasi, bendrauja, palaiko vienas kitą. Sugyventinis norėjo įsigyti automobilį, jį prieštaravo, kadangi ir taip nuomoja butą, prašė palaukti, bet jis labai norėjo mašinos, dėl to susipyko. Jo poelgį vertina labai blogai, toks jo elgesys buvo netikėtas, kadangi sugyventinis retai vartoja alkoholį, per paskutinius 2 metus alkoholį įvykio metu pavartojo pirmą kartą. D. R. labai pergyvena dėl to, kas atsitiko, lankosi pas psichologą. Šis įvykis jam bus gera pamoka visam gyvenimui, yra įsitikinusi, kad jis daugiau alkoholio nevartos, todėl sutinka už jį laiduoti. Bendrauja su sugyventinio direktoriumi, jis žino, kad D. R. geras žmogus, direktorius jai skambina, teiraujasi, kaip sugyventiniui sekasi, laukia jo darbe. Pati taip pat vairuoja, yra padariusi nusižengimų dėl greičio viršijimo, bet greitis viršytas nežymiai, tik 10 km/val. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) gauna minimalų atlyginimą, nuomoja būstą, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl užstato sumokėti negalėtų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Jis nurodė padaręs išvadas, jaučiantis gėda prieš savo artimuosius, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo sugyventinė. D. R. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta D. R. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Jis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 66), baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus nesusijusius su KET pažeidimais, nuobaudos veikos padarymo metu negaliojo (b. l. 67-68), dirba (b. l. 70), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atkaklus, darbštus, kruopštus ir pareigingas darbuotojas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams, puikiai atliekantis darbų vadovo pareigas (b. l. 91). Kaltinamojo baustumų istorija rodo, kad anksčiau jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, po to, kaip pats teigė, alkoholio ilgą laiką nevartojo, įvykio metu alkoholį pavartojo nesuvaldęs emocijų. Šiuo metu jis rodo dideles pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme, atsikratyti žalingų įpročių, turinčių įtakos jo netinkamam elgesiui, po įvykio savanoriškai kreipėsi į UAB (duomenys nesle;btini) dėl gydymo nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) (b. l. 89), Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydosi nuo (duomenys neskelbtini)d., gydymas yra tęsiamas (b. l. 90). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo sugyventinė, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje D. R. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sugyventinės A. S. prašymas perduoti D. R. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. neteista (b. l. 88), bausta administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau didžioji dalis pažeidimų yra pakankamai seni, nuobaudos šiuo metu negalioja, paskutinė ir vienintelė galiojanti nuobauda paskirta 2021 m. už KET pažeidimą, kuris nebuvo itin pavojingas, greitis viršytas nežymiai, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 84-87), dirba. Teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, kad D. R. poelgį vertina itin neigiamai, nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti, kadangi toks elgesys jam nebūdingas. Su sugyventiniu kalbėjo apie šį įvykį ir mato, kad jis išgyvena dėl to kas atsitiko, lankosi pas psichologą. Laiduotoja teigė esanti įsitikinusi, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos. Kaltinamasis ir jo sugyventinė nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie jau (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu, nuolat bendrauja, palaiko vienas kitą. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina ir ta aplinkybė, kad D. R. apie įvykį pasipasakojo sugyventinei. Be to, ji pažįsta ir D. R. darbovietės direktorių, kuris per ja domisi kaltinamojo būkle. Būtent dėl tokio artimo tarpusavio ryšio bei dėl to, kad kaltinamajam yra svarbus sugyventinės palaikymas ir jos nuomonė, laiduotoja prašanti būti A. S. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis. Teismas, įvertinęs A. S. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. S. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti A. S. asmenybę, taip pat tai, kad jie su kaltinamuoju nuomojasi būstą, jos gaunamos pajamos nėra didelės, bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo dedamas pastangas pakeisti savo elgesį, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos A. S. asmenybę, kad vis tik ji yra bausta už KET pažeidimų padarymą, turi vieną galiojančią nuobaudą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju D. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, stiprų alkoholį vartojo vairavimo metu, net ir sprogus automobilio padangai ir būdamas priverstas sustoti, vėliau vis tiek tęsė vairavimą, prieš tai pavartojęs dar didesnį kiekį stipraus alkoholio, vairavo vakaro metu, kas didino nusikaltimo pavojingumą. Kita vertus, jis nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitų šiurkščių KET pažeidimų padarymą, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi veiksmų spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. R. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Kaltinamasis teigė, kad teisių atėmimas turės įtakos jo gaunamoms pajamoms, visgi pažymėtina, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinei veiklai, D. R. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau jos nesudaro pagrindo neskirti teisių atėmimo. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. buvo taikytos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, tačiau kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas jam buvo paskirta anksčiau. Įvertinus tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo D. R. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas iš esmės suvaržė jo teisę vairuoti transporto priemones dar iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. spalio 17 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo D. R., priklauso UAB(duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamojo darbovietei. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tuo labiau, kai transporto priemonė buvo suteikta kaltinamajam darbo reikalais ir jokių pažeidimų anksčiau fiksuota nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. R. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai ir impulsyviai, stiprų alkoholį vartojo vairavimo metu, net ir priverstinai sustojęs, pašalinus technines kliūtis trukdžiusias vairuoti, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, prieš tai pavartojęs dar didesnį kiekį stipraus alkoholio, vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Iš liudytojo pareigūno parodymų, tarnybinio pranešimo bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, atitinkamai jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 2 470 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.

Automobilis „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (b. l. 19, 20, 24, 25, 26). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga (b. l. 27-34). Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašto matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 12 EUR (b. l. 26). Byloje yra pateiktas dokumentas (b. l. 35, 36), patvirtinantis kad patirtos procesinės išlaidos yra atlygintos, todėl jų priteisti nėra pagrindo.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 16 d., 20.09 val. iki 2021 m. spalio 17 d., 11.21 val., t. y. vieną dieną (b. l. 47, 54).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 58) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. S. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d.

Išieškoti iš D. R. valstybės naudai 2 470 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. R., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė