Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam A. B., jo atstovei advokatei R. M., kaltinamajai G. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M. a.k(duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (toliau – BK)

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. M. 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 1.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, kirto A. B. stikline taurė į kairę veido sritį, dėl ko pastarasis susvyravo ir trenkėsi veidu į suolą dėl to nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl žaizdos kairio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos kairio žando srityje, du nubrozdinimus dešinio žando nugarinėje dalyje bei kaklo dešinėje.

Kaltinamoji G. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad vyko nukentėjusiojo sūnaus vaikų krikštynos. Nukentėjusysis jai yra jos sugyventinio A. B. tėvas, gyvena viename name. Tiek ji, tiek nukentėjusysis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nukentėjusysis jai priekaištavo, kad neva per ją jo sūnus A. dabar sėdi kalėjime. Jie abu apsižodžiavo, pavadino vieni kitus necenzūriniais žodžiais. Ją nukentėjusysis pavadino ,,Š.“. Po to jie abu apsistumdė. Nukentėjusysis jai movė kelnes, tuomet ji gindamasis nuo stalo paėmė stiklinę taurę ir ja paleido į nukentėjusįjį. Kai ji ėmė taurę nuo stalo nukentėjusysis jau buvo patraukęs rankas nuo jos. Su taure ji pataikė nukentėjusiajam į veidą. Po to nukentėjusysis nugriuvo į suolo pusę, griūdamas atsitrenkė į suolą. Kai jis atsistojo, jie abu susikibo ir buvo nugriuvę ant žemės. Kadangi nuo jų sklido triukšmas subėgo kiti asmenys, juos išskyrė. Po konflikto ji nuėjo į namus miegoti, kitą dieną sužinojo, kad buvo iškviesta policija, ji negirdėjo, kad į jos buto duris kas belstųsi. Dėl to, kad nukentėjusysis jai movė kelnes ji į policiją nesikreipė. Sekančią dieną po įvykio ji buvo susitikusi su nukentėjusiuoju siūlė jam susitaikyti. Nesutinka su 2000 eurų civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, dėl 12 eurų turtinės žalos sutinka. Su nukentėjusiuoju konfliktuoja dažnai, tačiau anksčiau nesimušdavo.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad krikštynų šventės metu tarp jo ir kaltinamosios, kuri yra jo sūnaus sugyventinė, kilo žodinis konfliktas. Jie abu buvo neblaivūs, jis priekaištavo kad per ją sūnus ,,atsisėdo“ į kalėjimą. Žodinio konflikto metu vienas kitą koliojo. Kaltinamoji stikline taure paleido jam į veidą, pataikė į antakio sritį, to pasekoje jis griūdamas atsitrenkė į suolą ir susimušė smakrą ir kaklą. Tuomet kaltinamoji jį gulintį bandė tąsyti, tačiau subėgo kiti asmenys ir ją atitraukė. Kai jis atsikėlė nuo žemės kaltinamosios jau nebuvo. Jis iškvietė policiją. Kaltinamoji jo neatsiprašė ir nebandė taikytis. Galėjo jis kaltinamąją pavadinti ,,Š.“ nes ją visi taip vadina. Kaltinamoji ją išvadino įvairiais necenzūriniai žodžiais dėl kurių jis supyko ir įsižeidė. Anksčiau kaltinamoji jį buvo apstumdžiusi, nes kaltinamoji būdama neblaivi elgiasi agresyviai. Jis prie kaltinamosios nepriekabiavo, kelnių jai nemovė, ji taip kalba norėdama apsiginti. Prašo 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja D. K. parodė, kad pagal iškvietimą buvo nuvykusi į įvykio vietą. Matė nukentėjusįjį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Skundėsi, kad jį sumušė kaltinamoji. Kaltinamosios nebuvo ji buvo užsirakinusi namo antrame aukšte. Jos kolega buvo nuėjęs pas kaltinamąją, bet ji neįsileido.

Liudytojas A. P. parodė, kad buvo įvykio vietoje kur nukentėjusysis skundėsi, kad jį sumušė moteris. Ta moteris buvo užsirakinusi namo antrame aukšte ir jų neįsileido. Kiti buvę asmenys pasakė, kad paties įvykio nematė ir atėjo jau po konflikto. Taip pat buvo pasakyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji nuolat konfliktuoja.

Liudytojas K. U. parodė, kad šiame įvykyje tikrai nebuvo, todėl neturi ką pasakyti.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Specialisto išvadoje (b.l. 10) A. B. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairio žando srityje, du nubrozdinimai dešinio žando nugarinėje dalyje bei kaklo dešinėje. Sužalojimas kvalifikuojamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamoji G. M. tyčia paleido į nukentėjusįjį stiklinę taurę, ko pasekmėje jis griūdamas atsitrenkė į suolą, dėl to padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. G. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji iš esmės savo kaltės neneigia, pripažįsta, kad metė į nukentėjusįjį stilinę taurė su kuria pataikė į veidą ir po to nukentėjusysis nugriuvo. Prieš nukentėjusįjį smurtauta tyčia, pykčio pasekoje, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas, vienas kitą vadino įžeidžiančiais žodžiais. Pripažintina, kad kaltinamosios kaltė įrodyta kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų D. K. ir A. P., policijos pareigūnų parodymais, kurie pagal iškvietimą buvo atvykę į įvykio vietą ir nukentėjusysis teigė, kad prieš jį smurtavo kaltinamoji su kuria pareigūnams pasikalbėti nepavyko nes ji buvo užsirakinusi kambaryje. Nustatyta, kad smurto panaudojimo priežastis buvo tai, kad nukentėjusysis priekaištavo kaltinamajai dėl savo sūnaus, kad per kaltinamąją jo sūnus atlieka bausmę ir dėl to kaltinamoji su nukentėjusiuoju apsižodžiavo.

Iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad nebuvo baudžiamojo kodekso numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į būtinąją gintį kaltinamajai G. M.. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir teismų praktiką, menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo gali priekabiauti, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Kaltinamoji pirma metė į nukentėjusįjį taurę, kaip nurodo pati kaltinamoji tuomet nukentėjusysis jau buvo patraukęs rankas nuo jos. Kiti duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis priekabiavo prie kaltinamosios, nes kaltinamoji dėl to iki šiol nesikreipė ir nepranešė policijai, iš karto po įvykio nuėjo į savo kambarį užsirakino, neįsileido policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajai G. M. atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji nedirba, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybę, kad veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos veiksmų atlikimui. Kaltinamoji ankščiau neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama kaip neturinti nusiskundimų dėl savo elgesio. Įvertinus šias aplinkybes skirtina bausmė – viešieji darbai.

Nukentėjusysis pareiškė 12,74 eurų turtinę žalą ir 2000 eurų neturtinę žalą. Kaltinamoji sutinka atlyginti turtinę žalą, o su neturtinės žalos dydžiu nesutinka, nes mano, kad jis per didelis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad A. B. 12.74 eurų padaryta dėl to, kad jis turėjo tokio dydžio išlaidas už teismo medicinos apžiūrą, kurios metu nukentėjusiajam buvo nustatyta sužalojimai, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir todėl tenkintinas, kaltinamoji privalo atlyginti 12,74 eurų turtinę žalą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Dėl šio įvykio jis sekančią dieną ėjo į darbą, dėl savo išvaizdos turėjo aikštintis. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 2000 eurų dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl nustatytų sužalojimų, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas, dėl kurio nukentėjusysis, kaip nurodė jaučia galvos skausmus iki šiol ir yra priverstas naudoti vaistus nuo skausmo, byloje duomenų nėra. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis taip pat konfliktavo su kaltinamąją, ją taip pat žodžiais įžeidinėjo, abu buvo neblaivūs.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 150 eurų dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamosios G. M..

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. B. prašė priteisti 350 eurų atstovavimo išlaidų, byloje pateikė advokatės R. M. atstovavimo sutartį (b.l.7) ir pinigų priėmimo kvitus (b.l.8,41), patvirtinančius, kad advokatei sumokėjo 350 eurų. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamosios G. M. nukentėjusiojo A. B. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas

nusprendė:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubausti 4 mėnesiams viešųjų darbų ir įpareigoti nuteistąją per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo G. M. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš G. M. nukentėjusiojo A. B. naudai 12,74 eurus (dvylika eurų, 74 ct) turtinės žalos, 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.