Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), individualios taksi įmonės savininkas, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamasis M. G. (M. G.) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: 2015-03-06 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, M. G., vairuodamas taksi automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, esant tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją A. I., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-03-06 apie 20.20 val. vairavo taksi automobilį (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi netrukus turėjo pasukti, važiavo nedideliu greičiu. Nukentėjusioji A. I. vilkėjo tamsiais drabužiais, jokių atšvaitų taip pat nebuvo užsidėjusi, todėl jis jos nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo. Be to, sankryža netinkamai apšviesta. Važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmojoje kelio juostoje buvo pastatyti automobiliai. Apie 1 m atstumu nuo perėjos pajuto smūgį ir iš karto pradėjo stabdyti. Važiuodamas per perėją greičio sumažinęs nebuvo. Išlipęs iš automobilio pamatė gulinčią nukentėjusiąją, ji sąmonės praradusi nebuvo, susijaudinęs ieškojo savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau nerado. Greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus iškvietė įvykio liudytojas. Nukentėjusiojo skundėsi, kad jai šalta, jos striukės rankovė buvo įplyšusi. Eismo įvykio metu jis, M. G., buvo blaivus. Lankė nukentėjusiąją ligoninėje, sumokėjo jai 200 Eur, atsiprašė jos, jie susitaikė. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka, 500 Eur atlygino nukentėjusiajai prieš teisiamąjį posėdį, dėl nesumokėtų 1500 Eur mokėjimo dalimis pasirašė susitarimą. Parodė, kad serga cukriniu diabetu, vidutiniškai per mėnesį uždirba 500 Eur. Prašo patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. I. parodė, kad kaltinamasis lankė ją ligoninėje, atsiprašė jos ir ji jam atleido. Kaltinamasis M. G. jai davė 200 Eur vaistams. UAB DK „PZU Lietuva“ jai atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, tačiau, jos nuomone, šios sumos nepakanka. Kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad kaltinamasis dalį neturtinės žalos – 500 Eur atlygino. Dėl likusių 1500 Eur su kaltinamuoju susitarė, kad kaltinamasis M. G. žalą atlygins dalimis. Paaiškino, kad 6 mėnesius buvo nedarbinga, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, patyrė tris operacijas, šiuo metu reikalinga dar viena kojos operacija. Gydytojai sakė, kad pati gimdyti ji negalės, reikės daryti cezario pjūvį.

Iš 2015-03-06 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), M. G. važiavimo kryptimi yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), sustojęs pirmoje eismo juostoje įstrižai link dešiniojo bortelio, 23,6 m už pėsčiųjų perėjos. Apgadintas priekinis dešinys automobilio kampas, dešinys galinio vaizdo veidrodėlis. 11,5 m atstumu pirmoje eismo juostoje, taip pat 12,1 m bei 19,3 m atstumu už pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje, rastos automobilio priekinio bamperio nuolaužos (1 t. b.l. 10-14).

Iš 2015-03-17 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad deformuotas ir apgadintas priekinis automobilio buferis (1 t. b.l. 16-20).

Iš 2015-05-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G965/15(03) nustatyta, kad A. I. konstatuota kryžkaulio kairės pusės lūžimas be poslinkio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžimas, abiejų kelių sąnarių vientisumo pažeidimai, galvos sumušimas, daugybiniai nubrozdinimai kūne, nubrozdinimas ir kraujosruva galvos kairėje pusėje, kairio antakio srities mušta žaizda. Sužalojimai patirti autoįvykio metu nukentėjusiąją kliudžius pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis, galimai ją užmetant ant automobilio ir vėliau nusviedžiant ant kieto plokščio nelygaus paviršiaus. Eismo įvykio metu A. I. patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 30-31).

Iš 2015-03-10 specialisto išvados Nr. T-A 2020/15(01) nustatyta, kad A. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujo ėminys paimtas 2015-03-06, 21.31 val. (1 t. b.l. 32).

Iš alkotesterio Lion Alcometer 500 matyti, kad 2015-03-06 21.19 val. M. G. patikros rezultatas 0,00 prom. (1 t. b.l. 58).

Automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, buveinės adresas- Konstitucijos prospektas 7, Vilnius (1 t., b.l. 75).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis M. G. pripažino savo kaltę visiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis būdamas blaivus, esant tamsiam paros metui, vairavo automobilį, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, dviejų eismo juostų kelyje važiuodamas antra eismo juosta, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią A. I.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. I. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo M. G. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvina kaltinamojo atsakomybę aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo.

Kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino dalį – 500 Eur jai padarytos neturtinės žalos, susitarė su nukentėjusiąja A. I. dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ( LR BK 38 str.1 d.). Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- nusikalto pirmą kartą, gailisi, įvykio metu buvo blaivus, taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. G. dirba taksi vairuotoju, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, kaltinamasis negalės dirbti ir atlyginti A. I. padarytą neturtinę žalą.

M. G. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui. Dėl nuteistojo neatsargių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008). A. I. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo hospitalizuota, jai atlikta sudėtinga dubens kaulų operacija, reabilitacija truko 6 mėnesius. Dėl patirtų traumų negalėjo dirbti, tęsti mokslus, užbaigti vairavimo kursus. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad ji po eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino 3000 Eur neturtinę žalą, tačiau mano, kad ši suma nėra pakankama, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo nukentėjusiajai 4120,26 Eur dydžio draudimo išmoką, iš kurių 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 131-137). Kaltinamasis M. G. kompensavo dalį nukentėjusiajai patirtos turtinės ir neturtinės žalos, sutinka atlyginti neturtinės žalos likusią dalį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. I. ir kaltinamasis M. G. pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė kaltinamasis ir nukentėjusioji A. I., prašė teismo jį patvirtinti. Pagal šį susitarimą kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiajai 2000 eurų neturtinę žalą, 2016-02-22 sumokėjo nukentėjusiajai 500 eurų, įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajai A. I. 1500 Eur neturtinę žalą, mokėdamas kas mėnesį 125 Eur (grynaisiais pinigais), per metus laiko nuo pirmosios įmokos dienos 2016-03-28. M. G. įsipareigoja neturtinę žalą dalimis atlyginti iki 2017-02-28 (1 t. b.l. 150). Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-23 pažyma Nr. NTP-7-2084 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai 118,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam pirmosios instancijos teisme advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (1 t. b.l. 147). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje kaltinamajam M. G. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes kaltinamasis nemoka valstybinės lietuvių kalbos. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, kai kaltinamasis nemoka proceso kalbos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš kaltinamojo M. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str., 301-308 str., 254 str. 5 d., baudžiamojo kodekso 38 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. (M. G.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindais, kaltinamajam M. G. ir nukentėjusiajai A. I. susitaikius. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti kaltinamojo M. G. ir nukentėjusiosios A. I. susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai A. I. padarytą 1500 Eur neturtinę žalą sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajai A. I. 1500 Eur neturtinę žalą, mokėdamas kas mėnesį 125 Eur (grynaisiais pinigais), per metus laiko nuo pirmosios įmokos dienos 2016-03-28. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo išieškotoja turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.

Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., 4 d. nuostatas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš M. G. 118,70 Eur valstybės naudai, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.