Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas :

2012-12-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį-laisvės apribojimu 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 2018-07-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį-60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešant VĮ „Regitra“, konfiskuojant automobilio „BMW 530 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2001 eurą. Baudžiamasis įsakymas neįteiktas, neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2018-03-20 apie 17:45 val. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas šeimos nario – sugyventinės D. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavęs jai į veido sritį, tuo sumušdamas nosį ir sulaužydamas nosies kaulą, sukėlė nukentėjusiajai D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, , t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis K. G. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad pačio įvykio tiksliai neprisimena, nes tai buvo senai. Su byloje pripažinta nukentėjusiąja D. draugauja, yra kartu apie du metus, per tuos du metus buvo išsiskyrę kokiam mėnesiui. D. per tuos du metus dažniaisiai gyveno pas jį. Kartais išvykdavo, bet jų santykiai neįpareigojantys, kartais susitinka, kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

Kiek atsimena, 2018-03-20 D. atvyko pas jį į svečius. Jie žiūrėjo filmą, jis gėrė alų, išgėrė apie 1 litrą alaus. D. negėrė, ji alkoholio nevartoja. Jis kadangi labai retai geria alkoholį, todėl buvo pakankamai apsvaigęs. Po to tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jo vartojimo alkoholio ir jis trenkė ranka D. į veidą. Stipriai suduoti nenorėjo, bet neapskaičiavo smūgio jėgos. Ar jai bėgo kraujas, neatsimena, tik prisimena, kad ji išbėgo iš buto. Po to atėjo kaimynas, kuris iškvietė policijos pareigūnus ir šie atvykę K. G. išsivežė. Dėl to, ką padarė, labia gailisi.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad su K. G. kartu jo mamai priklausančiame bute Kaune, (duomenys neskelbtini) gyveno maždaug nuo 2017 m. birželio mėnesio. Jie gyveno kaip sugyventiniai. 2018 m. sausio mėnesį ji su K. susipyko ir išsiskyrė, ji išsikraustė iš jo buto, nebendravo su juo maždaug 3 savaites. Vasario mėnesį jie pradėjo bendrauti, susitaikė ir tą patį mėnesį ji vėl atsikraustė pas jį gyventi.

2018-03-20 20 apie 17.45 val., jai būnant pas K. G. bute, pastarasis buvo neblaivus. Po kiek laiko tarp jų kilo konfliktas, nes ji atsisakė K. duoti pinigų alkoholiui. Konflikto metu K. ja išvadino negražiais žodžiais, po to priėjo prie jos ir dešine ranka vieną kartą smogė į nosį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir kažkas iš kaimynų iškvietė policiją.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti liudytojo I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyvena penktame aukšte, t.y. vienu aukštu virš (duomenys neskelbtini) buto, kuris yra ketvirtame aukšte. 2018-01-09 girdėjo iš to buto sklindantį triukšmą ir moters šauksmus "nustok mušti", nuėjęs į tą butą, duris atidarė vaikinas, jis pasakė, kad viskas yra gerai, kad nieko pas juos nevyksta, bet jis tuo nepatikėjęs, įėjo į butą ir ieškojo, kur yra mergina ir rado ją pasislėpusią miegamojo spintoje, mergina buvo visa apsiašarojusi. Paklausė merginos ar jai reikia greitosios pagalbos ar policijos, ji pasakė, kad nieko kviesti nereikia, todėl pasakė jiems, kad jeigu dar kartą išgirs kažką panašaus, iškvies policiją ir išėjo iš jų namų. 2018-03-20 apie 18 val. buvo namuose ir išgirdo merginos klyksmus, tiksliai negali pasakyti ar girdėjo konkrečius žodžius ar ne, bet suprato, kad mergina klykia ne šiaip sau, lyg šaukdamasi pagalbos, todėl nusileidus aukštu žemiau, pasibeldė į 27 butą, girdėjo, kad kažkas bute bėga link durų, atidarė duris ta pati mergina, kaip ir 2018-01-09, kuri buvo pasislėpusi spintoje ir išbėgo iš buto, o vaikinas, norėjo ją pagauti, tačiau liudytojas užstojo jam kelią, jis su juo apsižodžiavo, bet neprisimena tiksliai ką vienas kitam pasakė ir jis grįžo į butą, o liudytojas nuėjo į apačią ieškoti merginos, nes matė, kad ji bėgo link pirmo aukšto. Sutiko merginą pirmame aukšte, pasakė jai, kad ji nusiramintų, kad eitu į lauką ir išvies policiją. Atvyko policija, nuėjo ieškoti vaikino, o jis dar pasiliko su mergina, kartu palaukė greitosios pagalbos, nes jai iš nosies bėgo kraujas. Kai greitoji pagalba atvažiavo, išvažiavo į treniruotę. Liudytojas tą merginą su tuo vaikinu mato dažnai, matė lyg praėjusį savaitgalį juos kartu parduotuvėje, netoli jo namų, mano, kad jie kartu gyvena, nes ir pati mergina įvykio dieną pasakė, kad jie yra sugyventiniai. Paskutinį sykį ją matė vakar, t.y. 2018-04-25, kai jie kartu grįžinėjo namo iš lauko su šuniuku. Mato juos dažnai, nes jo virtuvės langas yra virš įėjimo durų, tačiau sutinka juos ir laiptinėje. Nei jo, nei jos vardo nežino, šiaip jų nepaįsta ir su jais nebendrauja (b.l.30-31).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. K. paaiškino, jog 2018-03-20 apie 17.45 val., jai būnant pas savo draugą K. G. bute, tarp jų kilo konfliktas ir K. ja išvadino negražiais žodžiais, po to priėjo prie jos ir dešine ranka vieną kartą smogė į nosį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir kažkas iš kaimynų iškvietė policiją (b.l. 6-7).

Iš specialisto išvados Nr. G1125/2018(02) matyti, kad nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu D. K. padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-03-20. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 9243 matyti, kad 2018-03-20 18:45 val. K. G. nustatytas 1,26 % (promilių) girtumas (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas, kas nesunkiai sužalojo savo artimą ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo K. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą-tyčia suduodamas savo sugyventinei-nukentėjusiajai D. K. vieną kartą į veidą, taip jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis K. G. ir ir nukentėjusioji D. K. gyvena kartu viename bute, veda bendrą ūkį, todėl K. G. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus savo šeimos nario sužalojimas. Kad ginčo metu vieną kartą smogė ranka nukentėjusiajai į veidą, pripažino ir pats kaltinamasis K. G., nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tokių K. G. veiksmų apžiūros metu konstatatvo ir specialistas.

Kaltinamasis K. G. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. G. kaltu visiškai prisipažino, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, anksčiau teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą (b.l. 56, 58-62), baustas administracine tvarka (b.l. 55), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, nesigydė (b.l. 65, 67) .

Visuma aplinkybių, apibūdinančių K. G. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis K. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, neiu turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, todėl sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. bausmės vykdymas atisdėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

Ikiteisminio tyrimo metu K. G. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. G. :

per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu K. G. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).