- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1K-263-66-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Teresėlė Kazlauskienė
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gynejo advokato Vinco Paceviciaus skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria itariamajam A. B. paskirta kardomoji priemone – suemimas trims menesiams, suemimo termina skaiciuojant nuo 2011 m. balandžio 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustate:
A. B. itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., o butent:
jis, itariamas neteisetai, turedamas tiksla išplatinti, igijes labai dideli kieki narkotiniu medžiagu ir organizaves kontrabanda i Lietuvos Respublika, t.y., veikdamas organizuotoje grupeje kartu su L. B. ir K. Š., 2011-04-02, neteisetai, iš tyrimo nenustatyto asmens Baltarusijos Respublikoje igijes narkotine medžiaga – labai dideli kieki heroino, kuria K. Š. 2011-04-02 apie 19.15 val. automobilyje Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) irengtoje sleptuveje, nepateikdamas muitines kontrolei, per Šalcininku pasienio kontroles posta kontrabandos budu iš Baltarusijos Respublikos pergabenes per Lietuvos Respublikos siena, po ko su K. Š. ir B. važiaves iki (duomenys neskelbtini) r., kur buvo sulaikytas policijos pareigunu, kurie atliktos automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiuros metu, rado ir paeme mineta labai dideli kieki narkotines medžiagos – heroino.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemone – suemimas 3 menesiams, termina skaiciuojant nuo 2011 m. balandžio 2 d.
Šalies argumentai
Itariamojo A. B. gynejas advokatas Vincas Pacevicius skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarti, kuria itariamajam paskirta kardomoji priemone – suemimas 3 menesiams, kaip neteiseta ir nepagrista. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia LR BPK nuostatas, reglamentuojancias suemimo skyrimo pagrindus ir salygas, pažeidžia Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos reikalavimus bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencijai, formuojanciai Konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisines sistemos dalis, taikymo ir aiškinimo praktika.
Itariamojo gynejas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis esmingai neatitinka imperatyviu baudžiamojo proceso istatyme itvirtintu ir teismu praktikoje suformuluotu reikalavimu, keliamu nutarties, kaip reikšmingo procesinio dokumento del griežciausios kardomosios priemones taikymo, turiniui. Teisejo nutartyje turi buti nurodyti suemimo skyrimo salygos ir pagrindiniai motyvai del kiekvieno pagrindo. Taip pat turi buti nurodyti motyvai, kodel švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra tik formaliai iš BPK perrašyti suemimo skyrimo salygos ir du suemimo skyrimo pagrindai, taip pat nurodytos kelios faktines aplinkybes, taciau nutartyje nera ne vieno teisejo savarankiškai suformuluoto motyvo, kuris pagristu bent viena suemimo skyrimo pagrinda. Nutartyje taip pat nera nurodyta ne vieno motyvo, kuris pagristu išvada, kodel kardomuju priemoniu tikslu negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonemis. Skundžiama nutartis turi buti panaikinta ir del tos priežasties, kad objektyvus ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia ne vieno suemimo taikymo pagrindo.
Skunde nurodoma, kad teismas, grisdamas nutartyje nurodyta pagrinda manyti, kad itariamasis A. B. gali begti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, nurode dvi faktines aplinkybes – tai, kad jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, itariamasis padares nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie sunkiu ir labai sunkiu nusikaltimu. Tai formalaus pobudžio motyvai, kurie nepagristi iš esmes jokiais irodymais apie padaryta nusikalstama veika. Be šiu dvieju teiginiu gincijamoje nutartyje daugiau nera nurodyta jokiu faktu ir aplinkybiu, kurie leistu pagristai prognozuoti, jog itariamasis begs (slepsis) nuo proceso. A. B. turi pastovia gyvenamaja vieta, o tai, kad nedirba, negali pasunkinti jo padeties sprendžiant kardomosios priemones suemimo klausima, nes isidarbinti šiuo metu Lietuvoje sudetinga. Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad A. B. trukdys procesui, nes dabartineje ikiteisminio tyrimo stadijoje nenustatytos aplinkybes, iš kur buvo gauta narkotine medžiaga, todel budamas laisveje A. B. ivairiais budais pats ar per tarpininkus gali siekti paveikti liudytojus ir kitus itariamuosius. Šis suemimo pagrindas taip pat yra formalaus pobudžio, neatitinka tikroves, nes jokiu nusikalstamu veiku A. B. nepadare. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, kad itariamasis A. B. praeityje yra teistas ir vel itariamas organizuotoje grupeje padares dvi naujas nusikalstamas veikas, viena kuriu priskiriama prie labai sunkiu, kuri susijusi su neteiseta narkotiniu medžiagu apyvarta. Tai, kad A. B. teistas praeityje, negali buti siejama su šiuo suemimo pagrindu.
Itariamojo gynejo nuomone, A. B. taikant pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima, iš esmes pažeidžiamos minimalios jo teisiu, itvirtintu Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje garantijos, iš esmes buvo pažeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojancios bendrasias kardomuju priemoniu skyrimo taisykles, todel nutartis turi buti panaikinta.
Teismo posedyje itariamojo gynejas praše jo skunda tenkinti.
Prokuroras praše itariamojo gynejo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Itariamojo A. B. gynejo skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas kardomaja priemone - suemima, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas ir atsižvelgti i BPK 127 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.
Pirmosios instancijos teismas, 2011 balandžio 4 d. nutartimi itariamajam A. B. paskyres pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisiu bei pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatu ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu nepažeide.
Pagal LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi pagristai itariamajam paskyre suemima, nustatydamas 3 menesiu suemimo termina, kadangi byloje esantys faktiniai duomenys sudaro pakankama pagrinda manyti, jog kitomis kardomosiomis priemonemis Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos nagrinejimo stadijoje negalejo buti pasiekti.
Itariamojo A. B. gynejas skunde nurodo, kad jokiu nusikalstamu veiku A. B. nepadare.
Teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemones – suemimo paskyrimo ar jo termino pratesimo klausima, nesprendžiamas itariamojo (kaltinamojo) kaltes klausimas, nes irodymai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje netiriami. Skiriant kardomaja priemone – suemima ar pratesiant jos termina, nera butina tiek duomenu, kiek ju reikia norint priimti pagrista apkaltinamaji ar išteisinamaji nuosprendi. Taigi, sprendžiant klausima del kardomosios priemones paskyrimo, reikia tureti duomenu tik tiek, kad pakaktu pagristai manyti, jog kaltinamasis galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, del ko, vengdamas baudžiamosios atsakomybes, gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, trukdyti procesui, daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
Susipažines su itariamojo gynejo skundu argumentais, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu itarti, jog A. B. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: Vilniaus apskrities VPK NTV NKS tyreju tarnybiniai pranešimai, itariamojo K. Š. parodymai, paties A. B. parodymai, automobiliu apžiuros protokolai, kratu ir asmens kratu protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, todel teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai, nesant suemimo pagrindu ir salygu, itariamajam A. B. paskyre kardomaja priemone – suemima.
Itariamojo gynejas skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra tik formaliai iš BPK perrašyti suemimo skyrimo salygos ir du suemimo skyrimo pagrindai, taip pat nurodytos kelios faktines aplinkybes, taciau nutartyje nera ne vieno teisejo savarankiškai suformuluoto motyvo, kuris pagristu bent viena suemimo skyrimo pagrinda.
Apeliacines instancijos nelaiko pagristais tokius itariamojo gynejo skundo argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai mane, jog itariamasis gali pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, nes jis yra itariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kuriuos istatymas numato labai griežtas laisves atemimo bausmes. Be to, faktines bylos aplinkybes duoda pagrindo teigti, kad nusikaltimai, kuriu padarymu itariamas A. B., yra padarytas sunkinanciomis aplinkybemis, t.y. veikiant bendrininku grupei.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir šios aplinkybes gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi, itariamajam kardomosios priemones – suemimo skyrimas gali buti pateisinamas vien šiuo pagrindu, kad jis itariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, tai, kad itariamasis vedes, turi šeima, pastovia gyvenamaja vieta, nesudaro pagrindo manyti, jog del šios priežasties jam turetu buti paskirta švelnesne kardomoji priemone, nes jis itariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, del ko yra pakankamas pagrindas manyti, jog vengdamas jam gresiancios griežtos bausmes, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo.
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai itariamajam A. B. paskyre kardomaja priemone - suemima ir esant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindui bei 3 d. 1 p. numatytoms salygoms, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog itariamasis gali trukdyti procesui, nes ikiteisminio tyrimo metu dar nenustatytos aplinkybes, iš kur buvo gauta narkotine medžiaga, todel budamas laisveje itariamasis A. B. gali pats ar per kitus asmenis siekti paveikti liudytojus ir kitus itariamuosius.
Itariamojo gynejas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog iš bylos medžiagos matyti, kad itariamasis A. B. praeityje yra teistas ir vel itariamas organizuotoje grupeje padares dvi naujas nusikalstamas veikas, viena kuriu priskiriama prie labai sunkiu, kuri susijusi su neteiseta narkotiniu medžiagu apyvarta. Tai, kad A. B. teistas praeityje, negali buti siejama su šiuo suemimo pagrindu.
Apeliacines instancijos teismas nelaiko pagristu toki itariamojo skundo argumenta. Nors itariamojo ankstesnis teistumas ir neturi jokios itakos itariamojo A. B. teisinei padeciai del jam šiuo metu inkriminuojamu nusikalstamu veiku, taciau itariamojo teistumas neigiamai charakterizuoja itariamojo asmenybe, suteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jis nera linkes laikytis teises normu reikalavimu, yra linkes daryti nusikalstamas veikas, kas sudaro pakankama pagrinda daryti išvada, jog itariamasis, budamas laisveje, gali daryti naujus, LR BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus, nes jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad itariamojo galimai daromos nusikalstamos veikos yra itariamojo gyvenimo budas ir galimai yra pagrindinis itariamojo pragyvenimo šaltinis.
Nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne, negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista. Kardomoji priemone itariamajam A. B. paskirta pagristai, esant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytiems suemimo pagrindams ir šio straipsnio 2 d., 3 d. 1 p., 4 d. numatytoms salygoms.
Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai paskyre itariamajam A. B. kardomaja priemone – suemima, kadangi švelnesnemis kardomosiomis priemonemis Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negalejo buti pasiekti.
Teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti itariamojo gynejo skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
itariamojo A. B. gynejo advokato Vinco Paceviciaus skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.