- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1-23-215/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00226-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Stulginskas
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- S. N.
- Kategorijos
- 1.2.20.2Nepagarba teismui (BK 232 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Kaišiadorių r., LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. I. K. g. , Klaipėdos m., dirbantis juristu, teistas: 2008-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d. bauda 70 MGL, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N., siekdamas paniekinti, pažeminti Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. dėl jos veiklos, t.y., 2009-10-05, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje, pateikdamas atsiliepimą dėl proceso atnaujinimo c.b. Nr. 2-39-546/2007, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y., jame įrašydamas sakinį : „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. atsakovės S. S. akivaizdoje žodine forma išreiškė Klaipėdos miesto apylinkės teismo poziciją, kad Sinkevičiai bylų šiame teisme nelaimės“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
J. S. 2010-03-26, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos apygardos teismui, esančiame H. M. g.26, Klaipėdoje, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje pateikdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymą dėl Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos 2010-03-17 Nr. Pr./10/III-16 prašymo nagrinėjimo, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga žinomomis aplinkybėmis vertindama Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę kaip pastoviai nepagrįstai veikiančią prieš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą bei jos administraciją, vertina pirmininkės veiksmus kaip tyčiniais. Manome, kad pirmininkė nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, pirmininkė S. N., remiantis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje turima informacija, kompromituoja ir žemina teisminę instituciją“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
Šalies argumentai
J. S. 2010-04-13, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje, pateikdamas UAB „Liva“ pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo R. G. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-740/2010, pasirašytą J. S., kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „tokiu būdu manau teisėjas tyčiniais veiksmais ir nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą. Manau tai susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės užimta pozicija kenkti visomis įmanomomis priemonėmis mano interesams. Tokia pozicija prie liudininkų pirmininkės išduota - Sinkevičiai bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
J. S. 2010-04-26, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje, pateikdamas pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. K. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad aš bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimėsiu“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
J. S. 2010-06-14, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos apygardos teismui, esančiame H. M. g.26, Klaipėdoje, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje, pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8-730/2010 panaikinimo, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad J. S. bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
Šalies argumentai
J. S. 2010-07-22, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos apygardos teismui, esančiame H. M. g.26, Klaipėdoje, pateikdamas skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-8-730/2010, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė yra pareiškusi, kad Sinkevičiai bylų Klaipėdoje nelaimės. Pirmininkė pastoviai rašinėja nepagrįstus skundus, pareiškimus į prokuratūrą, šiomis aplinkybėmis vyksta pastovūs nesibaigiantys ikiteisminiai tyrimai. Pagal S. N. pareiškimą buvo sufabrikuota baudžiamoji byla Nr.1-348-478/2008, kuri buvo nagrinėjama Kaune. Pirmininkė S. N. melavo Kauno miesto apylinkės teisme, pirmininkė turima subjektyvia nuomone kontroliuoja visas Mano bylas. Šios bylos nagrinėjimo aplinkybės duoda pagrindą įtarti, kad pirmininkė daro įtaką teisėjai E. K.. Akivaizdžiai pirmininkė piktnaudžiauja savo padėtimi. Turima neoficialia informacija, suinteresuoti asmenys siekia įtakoti neįgalumo komisiją, kad būtų nustatyta man nepalanki išvada dėl neįgalumo lygio nustatymo. Manau, kad tai susiję su pirmininke S. N.. Manau, kad ligos istorijoje yra suklastoti duomenys, todėl užkertamas kelias man susipažinti su ligos istorija“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
J. S. 2010-08-03, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos apygardos teismui, esančiame H. M. g.26, Klaipėdoje, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiame S. D. g. 8, Klaipėdoje, pateikdamas skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „Pirmo susitikimo metu pirmininkė S. N. išreiškė nuostatą, kad Sinkevičiai jokių bylų Klaipėdos mieste nelaimės. Pirmininkė ne tik dengia vagis, ne tik kontroliuoja bylų eigas susijusias su neteisėtos nuosavybės nusavinimo aplinkybėmis, bet visą laiką vykdo psichologinį persekiojimą inicijuodama baudžiamuosius persekiojimus. Be to pirmininkė S. N. yra sulaužiusi teisėjos priesaiką, Kauno miesto apylinkės teisme teikė melagingus parodymus byloje, kurią pati inicijavo mano atžvilgiu. Mano nuomone teismo pirmininkė S. N. žemina teismo vardą. B. K. apygardos teismo pirmininkas A. G. taip pat dengė vagis bei palaikė nusikalstamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. poziciją, tai sukėlė labai negatyvias pasekmes man bei mano artimiems žmonėms.“, tokiu būdu viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
J. S. atiduotas teismui už tai, kad 2010-05-01, Atgimimo aikštėje, esančioje Klaipėdos m., Klaipėdos profsąjungos organizuoto renginio metu demonstruodamas plakatą, kuriame atvaizdavo piešinį ir užrašus „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. skirsto ieškinius...“ „... paskirsiu aš tau tokį teisėją, na palauk. Niekados bylų nelaimėsi !!! LŽTSS“, tokiu būdu viešai veiksmu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S. N. bei įžeidė jos garbę ir orumą.
Kaltinamasis J. S. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pateiktus kaltinimus pagal BK 232 str. jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Užgauliai nei teismo, nei buvusios teismo pirmininkės S. N. neįžeidinėjo nei žodine, nei rašytine forma. Kaltinamajame akte nurodyti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu yra teikiami kaltinimai susiję su procesine veikla, susiję su faktinėmis aplinkybėmis, todėl jokių nusikalstamų veikų tuose dokumentuose nėra. Tai negali būti traktuojama kaip nusikalstama veika tokių dokumentų pateikimas teismui. Procesiniame kodekse yra numatyta, kad procesiniais dokumentais nelaikoma, kad tai gali būti dokumentai, kurių pagrindu gali būti keliamos baudžiamos bylos. Tokie dokumentai yra nevieši, jei yra teikiami teismui su tam tikru tikslu. Buvo abejonės tam tikromis aplinkybėmis. Tai susiję ne su įžeidimu, o susiję su tam tikru procesiniu veiksmu, t.y. abejonių pateikimu teismui dėl nušalinimo.
Dėl kito kaltinimo, kad renginio metu buvo demonstruojamas plakatas, kuris atvaizdavo piešinio užrašus S. N. atžvilgiu. Jis su tuo plakatu neturi nieko bendro. Jis jo nepakabino, nenešė. Nei plakato, nei kokių kitokių piešinių nėra piešęs, nieko nėra teikęs. Leisdamas laikraštį, tam darbui turėjo dailininką, kuris tam tikras karikatūras piešė, bet tai nesusiję su tuo dalyku. Todėl jis tai kategoriškai neigia ir tuo nori pasakyti, kad kaltinimas yra visiškai nepagrįstas. Tai yra persekiojimo pobūdžio dokumentas. Mano, kad šio kaltinimo sudėtis kartojasi kitose bylose. Tokių bylų nežino net kiek yra. Reikia skaičiuoti dešimtimis, kurios yra inicijuojamos iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir buvusios teismo pirmininkės. Buvo nagrinėjama Klaipėdoje analogiška byla Nr. 1-47-903/2012. Analogiški kaltinimai yra Klaipėdos miesto teisme, Kretingos rajono apylinkės teisme, Kauno miesto apylinkės teisme ir analogiškose situacijose jau buvo kaip ir nuteistas. Mano, kad tos bylos procesą pavyks atnaujinti naujomis aplinkybėmis. Tikisi, kad bus tas nuosprendis panaikintas. Jam nuo tų dalykų nemalonu. Pažįsta daug advokatų, teisininkų, kurie iš šitų dalykų juokiasi. Mano, tokių procesų iniciavimas yra teismo žeminimas arba pirmininkės elgesys, gali būti, kad ir jis neatvyksta ar pavėluoja į teismo posėdį, dėl ko atsiprašo. Nukentėjusioji nevažinėja į teismo posėdžius, važiuoja tada, kada jai paskambina. Matosi tai iš tokio jos elgesio ir gimsta tokie kaltinamieji aktai. Jis kažkuo neįtinka. O neįtikimas susijęs su 2000 m. sprendimu, vykdomuoju raštu kur buvo nusavintas labai didelės vertės turtas, likviduotas trijų juridinių asmenų turtas, dokumentai, seifai, pinigai. Tose aplinkybėse bandant ieškoti teisingumo, vyksta tokie procesai, persekiojimai. Tas epizodas, kada su S. S. buvo atėję pas kitą teismo pirmininką pakalbėti tomis aplinkybėmis, kur vykdomieji raštai, kaip tai gali atsitikti, teismo pirmininkė aiškiai pasakė, kad S. K. mieste bylų nelaimės. Yra priteistų tokių sumų, tokių bylų, kad protu tai nesuvokiama. Priteisiamos sumos asmenims, kurie negyvena, neturi nieko bendro. Tai kelia abejones. Jis tai suprantu taip. Visaip galima traktuoti tą sakinį, kuriuo dabar tas kaltinimas teikiamas, su kuo tai siejama, ar tai būtų kažkoks užgaulumas. Tai yra faktas. Pirmininkė nenori to pripažinti, kad kažkokia įtaka yra teisme. Jis tai gali drąsiai sakyti. Su kuo jis susidūrė tuos dešimt metų, įtaka yra. Yra išimamos jo ligos istorijos, kada daromos ekspertizės. Jei ateina susipažinti su byla, tai sako sekretorė, kad pas pirmininkę, nėra jokio skundo. Viskas yra kontroliuojama, tikrinama. Be abejo žmogus mąsto, su kuo tai gali būti susiję. Pirmininkė keičia parodymus, kadangi jam keliama byla už tai, kad pasakė, kad S. N. nagrinėjo jo bylą. S. N. sakė, kad nenagrinėjo. Tada jam baudžiamąją bylą kelia. Kreipėsi į teismą, kad surastų tą bylą. Ten yra susiję dalykai su korupcija. Tas turi baigtis, gerb. teisme. Jis tiki, kad Mažeikiai su Klaipėda niekaip nėra susiję, nėra jokių interesų. Jis po liudytojų apklausos pateiks teismui dar įrodymų, kad teismas galėtų suprasti, kas čia vyksta. Norint suprasti, galima suprasti. Prašo šią bylą nutraukti, kaip neturinčią jokios nusikalstamos veiklos.
Taip pat parodė, kad jis gerai pažįsta profsąjungos pirmininką. Jiems besikalbant pasakė, kad iš jų dar kas nors dalyvaus tame renginyje. Jo paklausė, ar sutinka. Jis jam pasakė, kad nėra jokių problemų. Jis apie tai informavo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, kurios jis yra vadovas. Klaipėdos teisėtvarkos institucijos labai yra nusistačiusios prieš tą organizaciją. Yra interesų konfliktas su Grubliu. Jie daro prielaidą, kad jis galėjo įtakoti, kad Registrų centras neregistruoja dokumentų, o Klaipėdos teisėsauga, teisėtvarka pasigavo situaciją, kad aš nėra pirmininkas. Jam vėl yra baudžiamoji byla. Jie rimtai dirba, turi rimtos medžiagos. Įstatymai ne visada taip veikia, kaip turėtų veikti. Jei jis yra redaktorius, tai yra nepriklausomas, jei jis atstovauja teisių sąjungai, tai jo jokie veiksmai nesustabdys, neparklupdys. Jis savo galvos nenulenks prieš N ar prieš kitą asmenį. Šito nebus. Jei jis pažeis įstatymus, tai garbingai sutiks ir priims. Galima padaryti klaidų, yra natūralu, suprantama, bet jam kol kas nepateikti tokie kaltinimai, kurie būtų logiškai suprantami ir pagrįsti, kad jis ką nors blogo būtų padaręs. J. K. visuomenėje turi didelį pasitikėjimą ir autoritetą. Jei reikės, panaudos ir kitus dalykus. Tai valstybei garbės nedaro. Sąjunga yra įregistruota. Nebuvo aptarta, kas kaip ten dalyvaus. Jis į tą renginį buvo atėjęs. Apžiūrėjo tuos plakatus. Ten buvo daug plakatų. Jis nežinojo, kieno tie plakatai ir kas juos piešė. Po to išėjo savo reikalais. Po kažkiek laiko atsirado kaltinamasis aktas. Jis turi informaciją, kas galimai tokią informaciją pateikė. Tai subjektyvūs duomenys. Yra tokia nuomonė, kad tai yra padaręs vienas iš teisėjų. Jis tokių plakatų niekada nepiešė. Su Šalkausku, profsąjungos pirmininku, susipykę nėra, bet jų santykiai yra dalykiški, kadangi tam tikra prasme Š buvo jam pavaldus tam tikru momentu. Jis buvo kritikuojamas už tam tikrus poelgius visuomenėje. Todėl gal pas žmogų yra likę nuoskaudų. Šiuo metu jis su juo bendrauja, kalbasi, sveikinasi. Artimų santykių nėra, tik dalykiniai.
Nurodė, kad Kauno miesto teisme nebuvo nagrinėjama ta aplinkybė, kad N melavo Kauno miesto apylinkės teisme. Taip pat nurodė, kad sąvokos „nuomonė, įžeidimas, šmeižtas“ nėra tapačios. „Nuomonė“- ją galima išreikšti. Kiekvienas turi teisę išreikšti nuomonę bet kuriuo atveju. „Įžeidimas“- tai tokie veiksmai žodžiu turi įžeidimo pagrindą. Galimi ir keiksmai ir pan. Įžeidimas yra skleidimas prasimanytų dalykų. Taip pat nurodė, kad dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-348-478/2008 m. yra jis sufabrikuota, vyksta ikiteisminis tyrimas. Ta byla susidėjo iš 24 tomų. Teisme buvo tik du tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tyrimas iki šiol nebaigtas. Jis kasacine tvarka neskundė, nes tikisi, kad bus peržiūrėta ta byla. Tikisi susitikti su generaliniu prokuroru ir pateikti turimą medžiagą, kas vyksta Klaipėdos teisėsaugos institucijose. Kažkas jam trukdo susitikti, bet susitikimas įvyks. Turi nuomonę, kad ta byla specialiai sufabrikuota. Vėliau galės pateikti informaciją, kad pagrįsti tai, ką jis sako.
N. S. N., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji tuo metu buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė, šiuo metu teisėja. Nurodė, kad S. S. pas ją nėra buvusi. Jų pažintis buvo gana įdomi. Ji pradėjo dirbti teismo pirmininke 2000 m. lapkričio mėnesį. Gruodžio pabaigoje atėjo pas ją priėmimui S pirmą ir paskutinį kartą, po to jis daugiau neėjo. Pasipylė skundai. Jis atsinešė nuotraukas. Jis prisistatė, kas yra. Jis pasakė, kad turi nuotraukas, kuriose jos teisėjai su antstoliais švenčia Naujus metus. Ji nustebo ir pasipiktino. Tokie dalykai jai nepriimtini. Ji paklausė, kodėl jas atnešė. Jis pasakė, kad ji turiu žinoti, kaip elgiasi teisėjai. Ji suprato su kuo turi reikalą. Ji paklausė, ar jos ten nėra. Ji žinojo, kad ten jos nėra. Pasakė, kad jai neįdomios nuotraukos ir tokių nuotraukų nenešti. Jis pasakė, kad ankstesniam pirmininkui tai tiko. Pasakė, kad jai netinka. Jis pasakė, kad suprato, su kuo turi reikalą. Ji paklausė, ar kito klausimo jis neturi. Jis pasakė, kad ne, jis išeina. Jis išėjo. Po to greitai prasidėjo skundai. Matėsi, kad pretenzijos nepagrįstos. Paskui jis pradėjo rašyti raštus pasirašinėdamas žmogaus teisių gynimo sąjunga ir reikalauti kitų asmenų bylų, kuriose jis nebuvo šalis. Pradėjo jo prašyti įgaliojimo. Tada jau gavosi viskas. Nebuvo savaitės, kada nebuvo skundų į įvairias instancijas. Ji privalėjo aiškintis. Nežino, kodėl jam patiko tezė, kad S. K. bylų nelaimės. Beveik kiekviename skunde jis tą tezę rašydavo. Nušalinimus teisėjui jis mažai pateikdavo posėdyje. Visi procesiniai dokumentai atnešami į raštinę. Jie yra užregistruojami. S visada iš raštinės darbuotojų reikalaudavo, kad lapo kitoje pusėje raštinės darbuotojas pasirašytų, kad gavo dokumentą. Ne dėl kiekvieno jo skundo aš kreipdavosi į prokuratūrą. Kreipdavosi į prokuratūrą, kai jie suaktyvėdavo. Atsakydama į skundus jam dažnai parašydavo, kad už tokius teiginius galima baudžiamoji atsakomybė. Tas įspėjimas būdavo suprantamas, kad ji jam grasina. Kokias jis bylas nurodydavo, tai dokumentus gaudavo, jei būdavo tos bylos dalyvis. Kažkokios bylos dėl turto nusavinimo buvo. Tose bylose ji niekaip negalėjo dalyvauti, nes nebuvo tada teismo pirmininke. Kai ji pradėjo dirbti teismo pirmininke, tai kažkokia buvo byla vykdymo stadijoje. Sprendimai jau buvo įsiteisėję. Ji negalėjo kištis į vykdymus. Suprato, kad jo gyvenimas yra skundai, šmeižimas, niekinimas kitų žmonių. Jis kitaip negali. Jis kuria visus dokumentus pats. Jis yra raštingas. Analizuodama suprato, kad ji neleisdavo susipažinti su kitomis bylomis, kuriose jis nėra proceso dalyvis. Jam leisdavo susipažinti su kita byla, esant tam žmogui, kieno byla. Jie negalėdavo leisti jam dalyvauti, kaip advokatui. Mano, kad kaltinamasis yra pasisavinęs pirmininkavimą žmogaus teisių sąjungos, padaręs naują antspaudą, kažkoks dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. O teisėjas gavęs dokumentą pagarsina jį teismo salėje. Tai viešas posėdis, yra salėje žiūrovų. Teisėjai žinodami S natūrą, stengdavosi bylas atnešti per raštinės darbuotojus. Bet jam reikėdavo bendrauti su teisėjais. Nušalinimo klausimą spręsdavo teismo pirmininkas. Paskui matė, kad jos įsikišimas dar labiau jį užsiundo. Tada pavaduotojams pavesdavo spręsti nušalinimo klausimus. Dabar iš esmės visi teisėjai nusišalinėja, kadangi jis rašo negražius skundus ne tik ant jos, bet ir ant visų teisėjų. Būdama teismo pirmininkė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į prokuratūrą. Dėl skundų stringa teismo darbas. Jis bando visose bylose dalyvauti, bando kištis, bando diktuoti, reikalauti to, ko nėra. Jis sako, kad negavo kažkokių dokumentų. Neįsivaizduoja, ko jis galėjo negauti. Jei jis buvo proceso šalis, viskas jam buvo duota. Su bylomis susipažindavo, problemų jam nebūdavo. Kauno teisme jis pripažino, kad pirmoji pažintis jo ir jos buvo dėl nuotraukų. Skunduose jis ją kaltino, kad ji inicijavo jo psichiatrinę ekspertizę. Apie tą psichiatrinę ekspertizę ji sužinojo labai atsitiktinai. Apylinkės prokuroras Stulpinas buvo inicijavęs jam psichiatrinę ekspertizę. Nežino, kuo baigėsi. Neėmė ji jo ligos istorijos, tik ant lydraščio buvo jos parašas. Miesto vyr. gydytojas prašė, kad būtų sudrausmintas ėmimas ligos istorijų. Su teisėjais susirinkime buvo sutarę, jei reikalinga žmogaus ligos istorija, ateitų pas administracijos sekretorę, kuri atžymėtų žurnale, kokioje byloje, kokia ligos istorija reikalinga. Turi atžymėti, ar yra sprendimas, ar nutartis išreikalauti ligos istoriją. Administracijos sekretorė parašydavo raštą, remiantis tos bylos duomenimis, kad pateikti ligos istoriją. Administracijos sekretorė kontroliuodavo tuos veiksmus. Ji žino, kad jis rašė skundą. Ta jo ligos istorija buvo gauta, atiduota teisėjui. Paskui ji buvo grąžinta. Jis visada žemino ją. Buvo priversta kreiptis į prokuratūrą. Nežino, ko jis siekė ateidamas pas ją su tomis nuotraukomis? Matė, kad ji labai įsižeidė, kad ji atsisakė žiūrėti nuotraukas. Jis sakė, kad aš kažkokią jo bylą priteisiau. Ji to neginčija, galėjo taip būti. Civilinių bylų buvo daug. Ji negali apie tą bylą aiškintis, kai jai jis nepasako proceso šalių ir metų. Gal tai jo eilinė versija? Ji neprisimenu tokių bylų. Dėl turto nusavinimo, kai ji pradėjo dirbti, bylos buvo baigtos ir buvo vykdymo procesas. Tada jis bylinėdavosi su antstoliais. Būdama teismo pirmininke kiek ji bylų nagrinėjo, jo, jo žmonos ar giminių bylos nei vienos neturėjo. Ji yra tikrai giliai įžeista, pažeminta.
Taip pat nurodė, kad tos nuotraukos, kurios buvo demonstruotos tame pikete, tai buvo ir laikraštyje su pavadinimu kažkokiu lyg „šiukšlynas“. Buvo karikatūrinės nuotraukos. Buvo užrašas apie šiukšlyną. Suprato, kad jai laikas į šiukšlyną. Jai žmogiškai bjauru imti jo laikraščius. Ji jų neskaitydavo. Tą renginį matė per televizorių. Matė tuos plakatus. Tarp teisėjų aptarimas buvo. Filmuotoje medžiagoje S veidas matėsi, jis buvo tame mitinge. Jokios drausmės bylos nebuvo iškeltos ir už tai nėra bausta. Jokia baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų nėra iškelta. Už dokumento teksto turinį atsako žmogus, kuris pasirašo tą dokumentą. S visada savo dokumentus pasirašydavo. Tuo jis įžeidė, pažemino ne tik jos kaip asmens, bet ir kaip teisėjos, viso teismo vardą. Jis siekė juos žeminti.
L. R. Z apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke. Nurodė, kad viena iš jos funkcijų yra tirti pateiktus skundus, ruošti atsakymus pagal teismo pirmininko pavedimą arba į juos tiesiogiai atsakinėti. Kiek pamena, 2010 m. ne vieną kartą yra tekę atsakinėti į įvairius piliečio S pareikštus neprocesinius skundus. Vienas iš tokių skundų, kuris buvo pavestas teismo pirmininko Gailiūno pavedimu jai ištirti, buvo Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos skundas, kuriame buvo kalbama apie kažkokio teisėjo nušalinimą, ir apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. nepagrįstai reikalauja duomenų, patvirtinančių apie tos sąjungos buvimą ir pono S kompetenciją pasirašinėti tokius skundus. Tirdama vieną iš tokių skundų, taip pat renkant visą medžiagą, buvo peržiūrėta apeliacinio teismo nutartis. Vienoje apeliacinio teismo 2006 m. nutartyje buvo pasisakyta, kad ponas S nėra Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir kad nebus atsakinėjama į tokius raštus. Buvo paruoštas projektas, kad miesto teismo pirmininkė turi teisę tikrinti pagal nustatytas taisykles, ar pasirašo tinkamas asmuo tuos skundus. Buvo pateiktas tik atsakymas pirmininkui. 2010 m. birželio - liepos mėnesį buvo skunduose rašyta, kad teismo pirmininkė N nuteikinėja, įtakoja teisėjus, kad jie būtų nusiteikę prieš Žmogaus teisių stebėtojų sąjungą, asmeniškai prieš poną S, ir kad ji yra pasakiusi, kad S šitame teisme bylų nelaimės. Tų procesinių skundų buvo gaunama nemažai ir dabar gaunama, kai šalinamas visas teismas.
Taip pat nurodė, kad kaip žmogus ir kaip teisėja, vykdydavo savo funkcijas. Tie skundai jai keldavo nepasitenkinimą. Jei teisėjas atlieka tuos veiksmus, kuriuos jam privalu atlikti ir dėl to jis yra kaltinamas, kad jis tokiais veiksmais daro kaip ir nusikaltimą ir kitus asmenis žemina, tai negalima. Apie tas frazes, tuos teiginius, dėstomus skunde, paaiškino, kad ankstesniame skunde teisėjas P buvo kaltinamas, kad jis padarė nusikaltimą, kad jis padėjo pasisavinti pono S turtą, kad jis tokiu būdu kaip ir dalyvavo nusikaltime, o N, kad įtakoja kitus ir verčia teisėjus daryti tai, ko negalima, tai yra teisėjo etikos pažeidimas ir drausmės pažeidimas ir tuo pačiu nusikalstama veika. Su neprocesiniais skundais darbuotojai susipažįsta. Jei skundai procesiniai, su jais gali susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys. Pateikiami neprocesiniai skundai, jų registracija, ruošimas, tai prie jų liečiasi daug darbuotojų. Ta informacija teisme yra vieša. Jie nebuvo pažymėti kokia nors konfidencialumo žyma. Žino, kad UAB „Liva“ yra iškelta bankroto byla. Tos bylos medžiagos nežino, nes nesidomi. Tiek, kas liečia UAB „Redlita“ ir UAB „Lietuvos darbininkas“, buvo rašoma, kad teisėjai padėjo nusavinti šį turtą, buvo jos skaitoma ir buvo kreiptasi, kad šitą faktą tirtų tyrimo organai ir jie tai tyrė. Ji asmeniškai tyrimu neužsiimu. Dėl UAB „Redlita“ ir UAB „Lietuvos darbininkas“ buvo atskiros civilinės bylos. Šias bylas sprendė kiti teisėjai. Prašymai dėl išdavimo konkrečių dokumentų yra teikiami į konkrečią bylą. Kokie dokumentai buvo išduodami, kokie buvo prašymai, ji neturi teisės, kaip skyriaus pirmininkė, kištis į bylų nagrinėjimą ir daryti kažkokią įtaką, ką išduoti, ką neišduoti. Tie klausimai, kurie buvo teikiami ne procesine tvarka, nėra nei vieno neatsakyto prašymo. Jei būtų nors vienas neatsakytas prašymas, be abejo būtų skundai aukštesniam teismui. Į kiekvieną prašymą buvo atsakyta. Jei atsakymai yra nepalankūs, tai yra kitas klausimas.
Liudytojas A. D. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dėl 2010 m. kovo 26 d. skundo nieko negalėtų pasakyti, nes su juo neteko susidurti. Dėl 2010 m. birželio 14 d. procesinio skundo taip pat nelabai ką galėtų pasakyti. Jam asmeniškai teko matyti ir susipažinti su turiniu 2010 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 03 d. skundais. Jis pats pradėjo šių skundų tyrimą, bet dėl atostogų neteko jų pabaigti. Atsakymus į šiuos skundus pateikė tuo metu teisėjas Pocius. Tuose skunduose buvo teigiama dėl civilinės bylos vilkinimo, dėl ligos istorijos, kad teismo pirmininkė S. N. buvo išsireikalavusi asmens ligos istoriją. Buvo teigiama, kad tuo metu teismo pirmininkė S. N. įtakoja teisėjų veiksmus, daro įtaką teisėjai K, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, kad melavo Kauno apylinkės teisme, kad buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, kuri buvo nagrinėjama Kaune. Buvo prašymas inicijuoti teismo pirmininkei drausmės bylą. Buvo atliktas su šių skundų tikrinimas, jam žinoma tyrimo medžiaga ir atsakymas, jog duomenų, patvirtinančių teiginių teisingumą, nebuvo nustatyta. Drausmės byla S. N. atžvilgiu nebuvo inicijuota. Buvo atsakyta ponui S, kad pagrindo inicijuoti drausmės bylą nėra. Jam taip pat nėra žinoma, kad teisėja S. N. būtų piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi ir būtų svarstyta kažkokiose institucijose. Taip neturi duomenų, kad teisėja S. N. būtų užėmusi žinomą priešišką poziciją kokių nors proceso dalyvių atžvilgiu ar išreiškusi savo išankstinę nuomonę.
L. S. K apklaustas teismo posėdyje parodė, kad matė ne vieną dokumentą, kad buvo kažkas įžeidžiančio pasakyta ant teisėjos. Jei tokie pasisakymai būtų buvę nukreipti jo atžvilgiu, tai reaguotų, tai yra individualu, priklauso nuo situacijos, atsimintum ilgam. Šie įžeidžiantys pasisakymai buvo nukreipti kaip į teisėją.
Liudytoja E. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad patvirtina tuos parodymus, kuriuos yra davusi ikiteisminio tyrimo metu. Buvo paskirta nagrinėti civilinę bylą, kurioje ieškove buvo V M. M., atsakovai buvo S. S. ir J. S.. Byloje buvo teikiami rašytiniai dokumentai ir posėdžio metu pasisakyta apie nepagarbą teismui, kad ji yra įtakojama teismo pirmininkės ir kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme J. S. laimėti bylų neturi galimybės. Tokio pobūdžio frazės buvo kartojamos nuolatos. Jos atsispindėjo visuose J. S. pateiktuose dokumentuose. Tokios frazės buvo išsakomos ir posėdžio metu. Šios bylos nagrinėjimas yra baigtas ir priimti galutiniai sprendimai. Šie pareiškimai buvo rašytiniai ir išsakomi žodžiu. Nei vienoje jos tuo metu išnagrinėtoje byloje tuometinė teismo pirmininkė S. N. jokių nurodymų dėl to, kokį sprendimą turėtų priimti byloje ar atlikti kitus konkrečius veiksmus nedavė. Kaltinamojo išsakytus žodžius suprato kaip teismo įžeidimą. Niekada tokių faktų nebuvo. Tai yra vienkartinis atvejis. Teismo pirmininkė S. N. jos žinioje esančių bylų tikrinimui niekada nėra ėmusi, išskyrus, jei būtų sprendžiamas jos nušalinimo klausimas ar reikia atsakyti į tam tikrus skundus. Beveik kiekvienoje byloje jai buvo reiškiami nušalinimai, kurioje ieškovė buvo V. M. M., atsakovai buvo S. S. ir J. S., nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas keturis ar penkis kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. K. apklaustas teisme parodė, kad daug bylų yra nagrinėjęs bylų su J. S., kai jis buvo proceso šalis. Jam, kaip bylą nagrinėjančiam teisėjui, buvo reiškiami nušalinimai. Tie nušalinimai būdavo nepagrįsti. Pamena, kad kažkokiame procesiniame dokumente kažkas buvo pasakyta apie tuometinę teismo pirmininkę S. N.. Nei vienoje byloje nebuvo duodami jokie nurodymai, jokia įtaka priimant sprendimus nebuvo daroma. Motyvuose dėl nušalinimo buvo nurodoma, kad yra suinteresuotas bylos baigtimi, šališkas, kas vykdo S. N. nurodymus. Kažkuriame rašte, procesiniame dokumente buvo nurodyta, kad tai yra kaip nusikalstamas susivienijimas. Apie jokių nusikalstamą susivienijimą jam nėra žinoma ir jokių duomenų apie neturi. Duomenų, kad kažkas jį sektų, neturi. Įžeidimą turi vertinti asmuo, kuris jaučiasi įžeistas.
L. R. G. apklaustas teisme parodė, kad galėjo būti jam reiškiami nušalinimai nagrinėjant civilinę, kurioje A. D. kėlė bylą ar J. S., ar UAB „Liva“. Pagal tai, kokius motyvus J. S. aplamai reikšdavo, tai galėjo būti tai, kad šią bylą nagrinėja nekompetentingas teisėjas. Nušalinimo klausimą sprendžia pirmininkė. Detalių, kodėl J. S. nepasitikėjo pirmininke, neprisimena. Buvo iš ankstesnių pirmininkės sprendimų J. S. įsitikinimas, kad gali būti priimti neobjektyvūs sprendimai, suinteresuoti neobjektyviai išspręsti ginčus. Per jo darbo kadenciją niekas niekam nedavė nei prašymų, nei nurodymų apie tai, kaip spręsti bylą. Nei pagal įstatymą, nei asmeniškai buvusi teismo pirmininkė S. N. į bylų nagrinėjimą nesikišo. Iš bylų nagrinėjimo jam buvo susidaręs įspūdis, kad J. S. reiškia perteklinius prašymus, kurie nėra nenukreipti į konstruktyvų ginčo išsprendimą, būdavo nukreipti į proceso užvilkinimą, šalių supainiojimą, sukiršinimą. Kiekvienas teismas turi siekti ginčą išspręsti taikiai. Iš J. S. pusės niekada nematė, kad siektų ginčą išspręsti taikiai. Buvo pateikiama aibė prašymų tam, kad suklaidinti, reikėdavo tramdyti. Tie nušalinimai jokio pagrindo neturėdavo. J. S. dokumentuose pagarbos teismui nebuvo, nes buvo siekiama visomis įmanomomis priemonėmis pasiekti savo tikslo. Įsiteisėję sprendimai yra teisėti ir vykdomi. Jis jau žinojo po kelių procesų, kad einant į J. S. bylą reikia nusiteikti, kad bus daug prašymų, susijusių su byla ir nesusijusių su byla, bus emocijų proveržis ir t.t. J. S. su juo nepavyko, jo nė karto iš pusiausvyros neišvedė ir procesas tęsėsi. Vien tai, kad J. S. turi teisinių žinių ir kartais pranoksta net profesionalius teisininkus yra gerai.
Liudytoja D. G. apklausta teisme parodė, kad Ji skundų neskaito, juos užregistruoja ir perduoda skyriaus pirmininko patarėjui. Registruojant rašoma data, bylos numeris, koks teismas, kas šalys, kieno skundas. Rašo bylos esmę. Nėra girdėjusi teisme kalbų apie J. S., kaip asmenį.
Liudytoja J. J. apklausta teisme parodė, kad dirbo tuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo priėmimo skyriuje. J. S. atnešė kažkokius dokumentus. Juos priėmė, užregistravo į žurnalą, suvedė į Liteko programą. Buvo tokia praktika, kad registracijos numeris nebuvo rašomas, rašė ne numerį, o pasirašydavo toje vietoje, kur turi būti numeris. Bet jei žmogus prašė, tai neatsisakydavo ir įrašydavo. Tokia praktika atsirado keičiantis žmonėms vienas iš kito. Vėliau buvo rašomi pateikusio asmens duomenys, kieno tai nurodymu buvo daroma, pasakyti negali.
Liudytojas E. Š. apklaustas teisme parodė, kad šioje byloje jam žinomas tas faktas, kad prieš du metus buvo iškviestas į policijos komisariatą pas tyrėją apklausai dėl Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos organizuojamos draugiškų šaržų ekspozicijos viešoje vietoje. Buvo gautas leidimas 2010 m. kovo 14 d. Ekspozicijos atsakingu asmeniu buvo jis pats. Ekspozicijoje buvo eksponuojami draugiški jų šaržai. Leidimą išdavė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-460. Ekspozicija buvo dalijama į dvi dalis. Viena dalis buvo „Kiek kainuoja teisingumas“, kitas dalis buvo „Nusipelnę gyventi geriau“. Paveikslų ekspozicijoje buvo eksponuojama apie 30. Jie visi buvo standartiniai. Dydis buvo 60x90. Jie buvo 11 valandą išdėstyti aikštėje. Leidimas buvo gautas eksponuoti nuo 11 valandos iki 15 valandos. Buvo apžiūrėję jų žiniomis daugiau kaip 1000 žiūrovų. Ekspoziciją lankė ir savivaldybės darbuotojai, teisėsaugos institucijų ir užsieniečiai, maži ir dideli. Apie 11 valandą 30 minučių prie jų priėjo J. S.. Jis rankoje laikė nedidelį ruloną. Jis paklausė, ar gali eksponuoti savo ekspoziciją. Jis paprašė, kad parodytų. Jis parodė. Jie buvo didesni, nei piešimo popieriaus lapai, kuriuose buvo vaizduojami teisėjai. Tarp jų buvo teisėja S. N.. Viename paveiksle buvo jos nuotrauka ir ranka parašyti žodžiai, dar kažkas pavaizduota. Kitas teisėjas pavaizduotas kaip girtuoklis. Buvo įvardintos tų žmonių pavardės. Jis J. S. pasakė, kad tokių dalykų negalima, nes tai yra įžeidžiantys dalykai, įžeidžiantys žmogaus garbę ir orumą. Jis yra atsakingas už ekspozicijos demonstravimą. Jis į jo pastabas nereagavo. Po kurio laiko jis pasišalino. Po 12 valandos 15 minučių atvažiavo du policijos automobiliai. Tai įvyko maždaug per 45 minutes nuo susitikimo su J. S.. Vienas policininkas turėjo filmavimo kamerą, kitas - fotoaparatą. Jie ėjo link jų ekspozicijos. Nuėjo pasižiūrėti ir į kitą pusę. Jis priėjo ir pamatė, kad J. S. iškabintą ekspoziciją. Ji buvo priklijuota su lipdukais. Jo ekspoziciją buvo galima pasižiūrėti tik priėjus, buvo ant lygios vietos. Jis iš karto pasakė policininkams, kad tai ne jų ekspozicija ir jie už tai neatsako. Pasakė, kad tai yra J. S., kadangi jo pasirašyta buvo. Policininkai viską nufilmavo, praėjo pro mūsų ekspoziciją, taip pat nufilmavo. Jiems jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Apie 14 valandą 30 minučių pradėjo surinkti paveikslus. Tuo metu pasirodė J. S.. Jis jam papasakojo, kad buvo atvažiavusi policija. Jis atsakė „na ir kas?“. Žmogus nori kovoti, bet tokiais metodais nieko nepadarysi. Įžeidinėti žmonių negalima. Pavardžių įvardyti negalima. J. S. ekspozicija buvo ne jų pusėje. Jis užlipdė tas nuotraukas ir dingo. Mano, kad jis buvo netoliese vienoje iš kavinių. Jis stebėjo įvykio eigą. Jam tai yra negerai kaip organizatoriui, kadangi tokie dalykai yra netoleruotini. Užpraeitą posėdį, kuris neįvyko, Jonas prašė jo pasakyti, jis jam leido eksponuoti. Negražiai jis pasielgė. Ne vieną kartą jam yra sakyta, kad užsiiminėja tokiais dalykais.
L. S. S. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Buvo nuėję pas teismo pirmininkę S. N., nes buvo atimtas jos UAB „Redlita“ turtas be teismo sprendimo. Pirmininkė priėmė nenoriai. Daugiau kalbėjo S. Paskui pirmininkė pasakė: „Tokių atvejų daugiau nepasikartos kaip Burbos ir Sinkevičiai bylų nelaimės“. Paskui ėjo dar antrą kartą, bet nepriėmė. Nei ji, nei S jokių nuotraukų pirmininkei neteikė, apie tai nieko nežino. Žmogaus teisių sąjungos pirmininkas, jo sekretorė ir ji buvo nuėję į aikštę, pamatė šaržus. Nuėjo į kavinę atsigerti kavos. Kas juos atnešė nematė ir nežino. Kokią valandą išėjo iš to renginio nežino, kur nuėjo iš kavinės nežino, kur nuėjo S nežino, kur nuėjo jo sekretorė nežino. Neturi dabar gyvenamo adreso. Dokumentus reikia siųsti į S pašto dėžutę. Tai yra jos ir S pašto dėžutę. Jų santykiai su S yra draugiški, geri.
Liudytoja A. Š. apklausta teisme parodė, kad ji dirba Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinės vedėjos pareigose. Viena iš funkcijų buvo atsakinėti į gautus raštus. Tada buvo gautas profsąjungos pirmininko vardu pasirašytas J. S. raštas, į kurį ji turėjo paruošti prašymą, kad pateiktų įgalinimus, kad jis yra sąjungos pirmininkas. Kas tiksliai buvo parašyta . negali prisiminti. Tuo raštu galėjo būti įžeista teismo pirmininkė. Ji atsakydavo tik į tuos raštus, kuriuose būdavo teismo pirmininkės rezoliucija.
Liudytoja E. Č. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji teisme priima dokumentus, juos sutikrina, užregistruoja arba perduoda kitiems darbuotojams užregistruoti. Priimant dokumentus skaito nebent rezoliucinę dalį, jeigu iš dokumento pavadinimo negalima suprasti, ko žmogus nori iš teismo, kad žinotų kam nukreipti tą dokumentą. Skaityti dokumentų neturi laiko ir neskaito. Apie gautą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymą neprisimena, o jei buvo gautas, jis turėjo būti perduotas teismo pirmininkei. Darbo dienos pabaigoje registruotus tokius dokumentus atiduoda teismo pirmininkei. Dažnai tenka registruoti kaltinamojo pateiktų dokumentų. Prašymus dėl nušalinimo stengdavosi perduoti skubiai. Informuodavo to teisėjo sekretorę, kurį teisėją nori nušalinti, ir nunešdavo tą prašymą teismo pirmininkei skubos tvarka.
Liudytoja G. D. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį ji pavadavo civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėją ir jai teko paskirti bylą kompiuterine programa pagal J. S. atskirąjį skundą. Jų teisme yra tokia tvarka, kad raštinė užregistravusi bylą atneša pirmininko patarėjai. Ji susipažįsta su skundu ir skundžiama nutartimi. Atitinkamai paskiria bylą, surašo nutarties projektą ir pasirašo. Žino apie atskirąjį skundą, kuris yra šioje byloje analizuojamas. Su pačiu skundo turiniu nėra susipažinusi, nes skiriant tokį bylų kiekį, skaityti fiziškai neįmanoma. Vėliau, tų pačių metų vasarą, Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas J. S. skundas dėl tuometinės teismo pirmininkės S. N. veiksmų vienoje byloje. Jai teko rengti projektus, kreipimąsi į teisėją S. N., kad ji pateiktų paaiškinimą apie skunde dėstomas aplinkybes. Vėliau buvo gautas J. S. raštas kaip papildymas. Buvo sujungtas tų dviejų skundų tyrimas ir ji rengė atsakymo projektą. Galima išskirti du skundo dalykus: kad tuometinė teismo pirmininkė yra nusiteikusi prieš pilietį J. S., ir, kad jis yra išgirdęs tokius žodžius, kad jis Klaipėdos mieste niekada nelaimės bylų. Dar ėjo kalba apie medicininių dokumentų išreikalavimą, kad tai neteisėti veiksmai, kurie pažeidžia piliečio J. S. teises. Taip pat J. S. skunde teigė, kad S. N. ir G yra vagys ir jis dangsto vagis. Dėl šių teiginių jam rengė atsakymą. Skunduose išsakytus žodžius vertina neteisinius, kažkiek įžeidžiančius. Iš viso teksto buvo galima suprasti, kad teisėjai pamynė savo garbę ir orumą ir panašiai. Tokių skundų pasitaiko nedažnai, tokia retorika nedažnai naudojama skunduose.
L. V. K apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinėje sekretore, priima dokumentus, juos užregistruojame ir išskirsto. Dokumentus, liečiančius J. S., taip pat registruoja. 2010 m. gautus dokumentus registruodavo gautų dokumentų registre. Toliau dokumentai buvo išskirstomi. Jei gauti dokumentai būdavo susiję su konkrečia byla, tai atiduodavo teisėjui. Jei gauti dokumentai nesusiję su konkrečia byla, dokumentai atiduodami buvo teismo pirmininkui. Skaityti teikiamų dokumentų turinio neturi galimybės, apie dokumentą sprendžia iš jo pavadinimo arba perskaito dokumento gale ko prašoma. Per dieną būna daug dokumentų. Nėra nei fizinės galimybės skaityti dokumentus. Niekada nėra gavusi nurodymų iš teismo administracijos, kad dokumentus, kuriuos teikia J. S., būtų pateikti konkrečiai teismo pirmininkei S. N., nors nesvarbu kam jie būtų adresuoti.
L. M. V. M. apklausta teismo posėdyje parodė, kad su S susipažino 2004 m. kai įsigijo iš varžytinių parduotą jo butą adresu Taikos pr. 4-13, Klaipėdoje, kuriame gyveno jo sūnus su žmona, nes buvo parduodamas už skolas. Kai sužinojo, kad jis yra žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, apsidžiaugė, nes jis žino įstatymus. Vyko teismai nuo 2004 m. iki 2009 m. Kiekvienas teismo procesas S buvo apskųstas. Beveik visi skundai buvo atmesti. Gyventojų iškeldinimas vyko penkis metus. Iškeldinimą vykdė net keturi antstoliai. Kiekvienas veiksmas antstolių ar teismo būdavo apskųsti. S dažnai kaltindavo teisėjus. Kai šalindavo teisėjus, akcentavo, kad prieš jo šeimą yra nusistačiusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė. Nepasakytų, kad jo buvo grubūs įžeidinėjimai. Jis sakė, kad yra nusistatęs prieš jo šeimą, ją persekioja. S, mano, pagrindinis įžeidimas yra tas, kad naudojosi žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku juo nebūdamas. 2008 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino jį kaltu ir nustatė, kad jis nėra žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku. Vis tiek jis pateikdavo dokumentus su tos sąjungos antspaudu. Pasirašydavo, kad yra žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.
Liudytoja D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėjos E. K. sekretore. 2010-04-26 prieš pat posėdį, turėjusį vykti 13 val. 30 min., 13 val. 27 min. J. S. pateikė 2010-04-26 pareiškimą dėl teisėjos E. K. nušalinimo. Su minėtu dokumentu susipažinusi, jį nunešė bei pateikė teisėjai E. K.. Posėdis dėl minėto pareiškimo buvo atidėtas. Susipažinusi su J. S. pareiškimu, pastebėjo, kad pareiškime yra šmeižiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N.. Prisimena, kad J. S. pareiškime teigė, jog pirmininkė yra sakiusi, kad J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teisme bylų nelaimės ( 1 t., b.l. 71-72).
Liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Klaipėdos apygardos teismo teisėjos padėjėja. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2010-03-23 Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. prašymas dėl Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymo nagrinėjimo. Jai buvo pavesta paruošti atsakymo projektą. Su minėtu dokumentu susipažino. Atkreipė dėmesį, kad J. S. siekia įžeisti Klaipėdos miesto teismo pirmininkę S. N.. Minėtame dokumente J. S. pirmininkę vertiną kaip suinteresuotą jo prašymų nagrinėjimu, dėl toks vertinimas galėjo įžeisti teismo pirmininkę S. N. (1 t., b.l. 87-88).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2009-10-05 J. S. rašyto atsiliepimo į M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-39-546/2007 pagal Vidos M. M. ieškinį, matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. atsakovės S. S. akivaizdoje žodine forma išreiškė Klaipėdos miesto apylinkės teismo poziciją, kad Sinkevičiai bylų šiame teisme nelaimės“ (1 t., b.l. 5).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-03-26 Lietuvos žmogaus stebėtojų sąjungos prašymo, kurį pasirašė šios sąjungos pirmininkas J. S., rašyto Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga žinomomis aplinkybėmis vertindama Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę kaip pastoviai nepagrįstai veikiančią prieš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą bei jos administraciją, vertina pirmininkės veiksmus kaip tyčiniais. Manome, kad pirmininkė nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, pirmininkė S. N., remiantis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje turima informacija, kompromituoja ir žemina teisminę instituciją“ (1 t., b.l. 6).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-04-13 uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ rašyto pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui deėl teisėjo R. G. mušalinimo, kurį pasirašė savininkas-akcininkas J. S. matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „tokiu būdu manau teisėjas tyčiniais veiksmais ir nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą. Manau tai susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės užimta pozicija kenkti visomis įmanomomis priemonėmis mano interesams. Tokia pozicija prie liudininkų pirmininkės išduota-Sinkevičiai bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“ (1 t., b.l. 7).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-04-26 J. S. pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl teisėjos E. K. nušalinimo, kurį pasirašė pats J. S. matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad aš bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimėsiu“ (1 t., b.l. 11).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-06-14 J. S. atskirojo skundo Klaipėdos apygardos teismui dėl 2010-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo, kurį pasirašė pats J. S. matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad J. S. bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimėsiu“ (1 t., b.l. 12-13).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-07-22 J. S. skundo Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų teisėtumo civilinėje byloje Nr.2-8-730/2010, kurį pasirašė pats J. S. matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė yra pareiškusi, kad Sinkevičiai bylų Klaipėdoje nelaimės. Pirmininkė pastoviai rašinėja nepagrįstus skundus, pareiškimus į prokuratūrą, šiomis aplinkybėmis vyksta pastovūs nesibaigiantys ikiteisminiai tyrimai. Pagal S. N. pareiškimą buvo sufabrikuota baudžiamoji byla Nr.1-348-478/2008, kuri buvo nagrinėjama Kaune. Pirmininkė S. N. melavo Kauno miesto apylinkės teisme, pirmininkė turima subjektyvia nuomone kontroliuoja visas Mano bylas. Šios bylos nagrinėjimo aplinkybės duoda pagrindą įtarti, kad pirmininkė daro įtaką teisėjai E. K.. Akivaizdžiai pirmininkė piktnaudžiauja savo padėtimi. Turima neoficialia informacija, suinteresuoti asmenys siekia įtakoti neįgalumo komisiją, kad būtų nustatyta man nepalanki išvada dėl neįgalumo lygio nustatymo. Manau, kad tai susiję su pirmininke S. N.. Manau, kad ligos istorijoje yra suklastoti duomenys, todėl užkertamas kelias man susipažinti su ligos istorija“ (1 t., b.l. 23-24).
Iš byloje esančio prie nukentėjusios pareiškimo pridėto 2010-08-03 J. S. skundo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų matyti, kad jo tekste yra žodžiai: „Pirmo susitikimo metu pirmininkė S. N. išreiškė nuostatą, kad Sinkevičiai jokių bylų Klaipėdos mieste nelaimės. Pirmininkė ne tik dengia vagis, ne tik kontroliuoja bylų eigas susijusias su neteisėtos nuosavybės nusavinimo aplinkybėmis, bet visą laiką vykdo psichologinį persekiojimą inicijuodama baudžiamuosius persekiojimus. Be to pirmininkė S. N. yra sulaužiusi teisėjos priesaiką, Kauno miesto apylinkės teisme teikė melagingus parodymus byloje, kurią pati inicijavo mano atžvilgiu. Mano nuomone teismo pirmininkė S. N. žemina teismo vardą. B. K. apygardos teismo pirmininkas A. G. taip pat dengė vagis bei palaikė nusikalstamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. poziciją, tai sukėlė labai negatyvias pasekmes man bei mano artimiems žmonėms“ (1 t., b.l. 25).
Iš byloje esančių prie nukentėjusios pareiškimo pridėtų nuotraukų ir aprašymų iš internetinio puslapio www.15min.lt matyti, kad 2010-05-01 Atgimimo aikštėje, esančioje Klaipėdos m., Klaipėdos profsąjungos organizuoto renginio metu buvo demonstruojamas plakatas, kuriame atvaizduotas piešinys ir užrašas „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. skirsto ieškinius...“ „.. paskirsiu aš tau tokį teisėją, na palauk. Niekados bylų nelaimėsi !!! LŽTSS“ (1 t., b.l. 14-16).
Peržiūrėjus byloje esantį kompaktinį diską matyti, kad jame yra 2 failai, kuriuose yra po 2 nuotraukas, vienoje jų yra šaržas su užrašu „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. skirsto ieškinius...“ „.. paskirsiu aš tau tokį teisėją, na palauk. Niekados bylų nelaimėsi !!! LŽTSS“.
Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro 2012-12-14 rašto Nr.30-10-S-975 matyti, kad 2010-05-01 Atgimimo a., Klaipėdos mieste vykusio renginio metu nebuvo užfiksuota viešosios tvarkos bei kitų teisės pažeidimų. Iš prie šio rašto pridėtų 10 fotonuotraukų matyti, kad buvo eksponuojami draugiški šaržai, kurių tarpe nėra šaržo su užrašu „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. skirsto ieškinius...“ „.. paskirsiu aš tau tokį teisėją, na palauk. Niekados bylų nelaimėsi !!! LŽTSS“. Prie šio rašto pateiktame kompaktiniame diske yra failai su tomis pačiomis nuotraukomis.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Konstitucinė teismų, teisėjų priedermė – vykdyti teisingumą, taip pat teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas vykdant teisingumą lemia ir atitinkamą teisėjo teisinį statusą. Lietuvos Respublikos K. T. (toliau – ir K. T.) yra konstatavęs, kad teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali būti priskirtas prie valstybės tarnautojų, nes teisminė valdžia sudaroma ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Todėl teismų praktiką formuoja tik patys teismai, taikydami teisės normas (K. T. 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Teisėjų pareigybė yra išskiriama iš valstybės politikų, tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą, teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. Minėtą valstybės pareigą saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai vykdydami teisingumą ir tinkamai taikydami įstatymus. Kartu pažymėtina, kad K. T. yra konstatavęs, jog teismų ar teisėjų nepriklausomumo garantijos „nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėtų bylas, neetiškai elgtųsi su byloje dalyvaujančiais asmenimis, pažeistų žmogaus teises ir orumą. Teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą“ (K. T. 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Teismų apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos teismui ir pažeminimo yra žinoma ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje. Šio teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendime byloje Skalka prieš Lenkiją yra suformuotas principas, kad teismų, kurie yra teisingumo garantai ir vaidina fundamentalų vaidmenį teisės viršenybės principu valdomoje valstybėje, darbui reikia visuomenės pasitikėjimo, todėl jis turi būti apsaugotas nuo nepagrįstų išpuolių. Šioje byloje Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad pareiškėjas neabejotinai pavartojo įžeidžiančius žodžius teismo pirmininkui adresuotame laiške, kadangi pareiškė, kad į teismo Penitenciarinį skyrių buvo paskirti „neatsakingi klounai“, o po to apipylė užgauliojimais teisėją – atsakymo autorių, išvadindamas jį „mažuoju kretinu“, „kažkokiu kvailiu“, „ribota asmenybe“, „ akivaizdžiu kretinu“. Dėl to Europos žmogaus teisių teismas atkreipė dėmesį, kad viso laiško tonas buvo aiškiai menkinantis.
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos (BK 232 straipsnis). Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo, kada teismo ar teisėjo užgaulus pažeminimas pripažintinas viešu. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką, aiškinant sąvoką „viešas“ BK 232 straipsnio kontekste turi būti atsižvelgiama į minėtas konstitucines nuostatas apie teismų, teisėjų vykdomą teisingumo funkciją, lemiančią specifinį teismų, teisėjų teisinį statusą, teismų, teisėjų nepriklausomumo, teisinio saugumo principus. Todėl, teismo vertinimu, teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006; Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2005).
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal civilinio proceso įstatymą visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso viešumo principas taikomas ir teismo posėdžiams bei bylos medžiagai. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismo posėdžio salėje gali dalyvauti kiekvienas šešiolikos metų sulaukęs asmuo, o su išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti (skaityti rašytinę bylos medžiagą, daryti nuorašus ir išrašus) bet kuris asmuo, išskyrus atvejus, jei byla išnagrinėta neviešame teismo posėdyje ar teismo nutartimi nustatyta, kad bylos medžiaga nevieša (CPK 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1–2 dalys). Taigi plačiąja prasme proceso viešumas reiškia visuomenės teisę dalyvauti teismo procese, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą.
Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2009-10-05 J. S. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą dėl proceso atnaujinimo c.b. Nr. 2-39-546/2007, kuriame buvo parašyta, kad „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. atsakovės S. S. akivaizdoje žodine forma išreiškė Klaipėdos miesto apylinkės teismo poziciją, kad Sinkevičiai bylų šiame teisme nelaimės“, ši byla buvo nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose, o minėtas skundas nėra slaptas dokumentas, t. y. jų turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylas nagrinėjusiems teisėjams.
2010-03-26 J. S. Klaipėdos apygardos teismui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymą dėl Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos 2010-03-17 Nr. Pr./10/III-16 prašymo nagrinėjimo, kuriame nurodė, kad „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga žinomomis aplinkybėmis vertindama Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę kaip pastoviai nepagrįstai veikiančią prieš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą bei jos administraciją, vertina pirmininkės veiksmus kaip tyčiniais. Manome, kad pirmininkė nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, pirmininkė S. N., remiantis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje turima informacija, kompromituoja ir žemina teisminę instituciją“, šie prašymai buvo oficialiai užregistruoti, buvo ruošiami atsakymai, todėl juos skaitė teismų darbuotojai, šie prašymai taip pat nėra slapti dokumentai.
2010-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaltinamasis pateikė UAB „Liva“ pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo R. G. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-740/2010, kuriame buvo parašyta, kad „tokiu būdu manau teisėjas tyčiniais veiksmais ir nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą. Manau tai susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės užimta pozicija kenkti visomis įmanomomis priemonėmis mano interesams. Tokia pozicija prie liudininkų pirmininkės išduota - Sinkevičiai bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“, nušalinimo klausimą sprendė teismo vadovai, šis pareiškimas buvo byloje, jo turinys buvo prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylą nagrinėjusiems teisėjams.
2010-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismui J. S. pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. K. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010, kuriame parašė, kad „Teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad aš bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimėsiu“, šio nušalinimo klausimą sprendė apylinkės teismo vadovai, jo turinys buvo prieinamas taip pat ne tik proceso dalyviams ar bylą nagrinėjusiems teisėjams.
2010-06-14 Klaipėdos apygardos teismui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaltinamasis pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8-730/2010 panaikinimo, kuriame parašė kad „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. yra pareiškusi, kad J. S. bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“, šios bylos buvo nagrinėjamos viešuose teismo posėdžiuose, o minėti skundai nėra slapti dokumentai, t. y. jų turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylas nagrinėjusiems teisėjams.
2010-07-22 Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-8-730/2010, kuriame parašė, kad „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė yra pareiškusi, kad Sinkevičiai bylų Klaipėdoje nelaimės. Pirmininkė pastoviai rašinėja nepagrįstus skundus, pareiškimus į prokuratūrą, šiomis aplinkybėmis vyksta pastovūs nesibaigiantys ikiteisminiai tyrimai. Pagal S. N. pareiškimą buvo sufabrikuota baudžiamoji byla Nr.1-348-478/2008, kuri buvo nagrinėjama Kaune. Pirmininkė S. N. melavo Kauno miesto apylinkės teisme, pirmininkė turima subjektyvia nuomone kontroliuoja visas Mano bylas. Šios bylos nagrinėjimo aplinkybės duoda pagrindą įtarti, kad pirmininkė daro įtaką teisėjai E. K.. Akivaizdžiai pirmininkė piktnaudžiauja savo padėtimi. Turima neoficialia informacija, suinteresuoti asmenys siekia įtakoti neįgalumo komisiją, kad būtų nustatyta man nepalanki išvada dėl neįgalumo lygio nustatymo. Manau, kad tai susiję su pirmininke S. N.. Manau, kad ligos istorijoje yra suklastoti duomenys, todėl užkertamas kelias man susipažinti su ligos istorija“, šis skundas buvo nagrinėjamas, jį ruošė teismo darbuotojai, skundas nėra slaptas dokumentas, todėl jis buvo prieinamas ir su juo buvo galima susipažinti.
2010-08-03 Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis pateikė skundą, o jo nuorašą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. veiksmų, kuriame nurodė, kad „Pirmo susitikimo metu pirmininkė S. N. išreiškė nuostatą, kad Sinkevičiai jokių bylų Klaipėdos mieste nelaimės. Pirmininkė ne tik dengia vagis, ne tik kontroliuoja bylų eigas susijusias su neteisėtos nuosavybės nusavinimo aplinkybėmis, bet visą laiką vykdo psichologinį persekiojimą inicijuodama baudžiamuosius persekiojimus. Be to pirmininkė S. N. yra sulaužiusi teisėjos priesaiką, Kauno miesto apylinkės teisme teikė melagingus parodymus byloje, kurią pati inicijavo mano atžvilgiu. Mano nuomone teismo pirmininkė S. N. žemina teismo vardą. B. K. apygardos teismo pirmininkas A. G. taip pat dengė vagis bei palaikė nusikalstamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. poziciją, tai sukėlė labai negatyvias pasekmes man bei mano artimiems žmonėms.“, šie skundai buvo užregistruoti, Klaipėdos apygardos teismas ruošė atsakymą, šis skundas nėra slaptas dokumentas, todėl su juo galėjo susipažinti ne tik proceso dalyviai.
Todėl šie J. S. rašyti įvairūs skundai ir pareiškimai tiek Klaipėdos apygardos teismui, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kurių turinys tapo žinomas ir teismų darbuotojams, nesusijusiems su civilinių bylų nagrinėjimu, reiškia, kad J. S. skundų ir pareiškimų padavimas yra laikytinas viešu veiksmu BK 232 straipsnio prasme.
Teismui nekyla abejonių, kad šiuos skundus ir pareiškimus su jame nustatytu turiniu rašė ir pateikė J. S.. Jis civilinėse bylose buvo aktyvi civilinio proceso šalis, reiškė nušalinimų pareiškimus, kitus prašymus. Kad tokius pareiškimus ir skundus rašė J. S. to neneigia ir pats J. S.. J. S. teiginiai, kad S.N. K. miesto apylinkės teisme teikė melagingus parodymus paneigia Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendis, kur J. S. pripažintas kaltu, o nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl turi res judicata galią. Tai reiškia, kad savo pareiškimuose ir skunduose J. S. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo žemindamas garbę ir orumą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo metu už netinkamą teismo pirmininkės ir teisėjos darbą S. N. būtų iškeltos drausmės bylos ir būtų pareikštos kažkokios nuobaudos jai. Rašydamas niekuo nepagrįstus teiginius apie S. N. J. S. siekė sumenkinti teisėjos vardą, jos reputaciją, pažeminti kaip žmogų dėl jos vykdomos profesinės veiklos. Nukentėjusios S. N. parodymai taip pat patvirtina, kad ją, kaip teisėją, tuo metu ir teismo pirmininkę J. S. skundų ir pareiškimų turinys įžeidė, pažemino jos garbę ir orumą. Nukentėjusioji šiuos žodžius suprato kaip nukreiptus prieš ją dėl jos teisėjos veiklos. Kad žodžiai buvo užgaulūs patvirtino ir liudytojai E. K., R. G., kuris patvirtino, kad J. S. dokumentuose pagarbos teismui nebuvo, nes buvo siekiama visomis įmanomomis priemonėmis pasiekti savo tikslo, kiti liudytojai. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad S. N. darė įtaką teisėjams nagrinėjant bylas, tai nenustatyta ir nagrinėjant J. S. skundus Klaipėdos apygardos teisme. Visiškai nepagrįsti J. S. teiginiai, kad pirmininkė dangsto vagis, kontroliuoja bylas su neteisėtu nuosavybės nusavinimu, vykdo psichologinį persekiojimą inicijuodama baudžiamuosius persekiojimu, nes pagal atliktus ikiteisminius tyrimus bylos jau nagrinėjamos teismuose (3 bylos LITEKO duomenų bazė) ir jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kur J. S. yra pripažintas kaltu pagal atskirus baudžiamojo kodekso straipsnius. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. N. būtų sakiusi žodžius „kad Sinkevičiai bylų Klaipėdos miesto apylinkės teisme nelaimės“, nes to nepatvirtino ir liudytoja S. S., nors ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Be to, kaltinime nurodyti žodžiai vertintini kaip užgauliai žeminantys ir atsižvelgiant į normalaus, rūpestingo ir apdairaus žmogaus standartą, nes J. S. yra išsilavinęs žmogus, dirbo vadovaujantį darbą, turi pakankamai teisinių žinių ir turi suprasti kaip ir kada kokius žodžius rašyti procesiniuose ar neprocesiniuose dokumentuose, sprendžiant savo problemas. Iš ne teisės negali atsirasti teisė, tik visais įmanomais teisėtais būdais reikia ginti savo interesus, bet ne naudoti neleistinus būdus.
Tokiu būdu teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais teismui nekyla abejonių, kad J. S. padarė septynis BK 232 straipsnyje numatytus nusikaltimus, todėl yra kaltas ir baustinas.
Nors kaltinamasis J. S. savaip interpretuoja parašytų teiginių turinį, teigdamas, kad jis taip nori apginti savo teises, tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, neneigė, kad taip rašė, nurodė, kad daug metų bylinėjasi teismuose dėl jam priklaususios firmos turto nusavinimo, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą, ir mano, kad pasielgė teisingai ir jis dar turi įrodymų, kad S.N. K. teisme melavo, tačiau apie tai jokių įrodymų nepateikė.
Byloje nėra surinkta duomenų, kad J. S. nupiešė šaržą su užrašu „Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. skirsto ieškinius...“ „... paskirsiu aš tau tokį teisėją, na palauk. Niekados bylų nelaimėsi !!! LŽTSS“, kurį pagal nukentėjusios duomenis 2010-05-01 J. S. eksponavo Atgimimo aikštėje Klaipėdoje. Nei iš byloje esančio kompaktiniame diske vaizdų, nei iš internetinio puslapio 15min.lt pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad šį šaržą nupiešė būtent J. S. ir kad jis tikrai buvo eksponuojamas tą dieną, nes iš pateikto Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato medžiagos matyti, kad šio renginio metu nebuvo užfiksuota viešosios tvarkos ar kitų teisės pažeidimų, pateiktose nuotraukose ir kompaktiniame diske esančiuose vaizduose tokio šaržo nėra užfiksuota, tai iš dalies patvirtina tik liudytojas E. Š., kurio parodymus paneigia Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pateikta medžiaga, todėl dėl šio kaltinimo J. S. išteisintinas ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p).
Skiriant bausmę J. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padaryti septyni nesunkūs nusikaltimai teisingumui), jų padarymo žemus tikslus ir motyvus, tyčinę kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, tai kad kaltinamasis jau yra teistas, dar kelios bylos nagrinėjimas teismuose, yra sergantis, yra pakaltinamas, nėra jokios charakterizuojamos medžiagos. Teismui pasiūlius pateikti medicininius dokumentus apie kaltinamojo ligas to nepadarė, nors žodžiu ne kartą sakė, kad yra sunkios sveikatos.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad J. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendis dar neįvykdytas.
Už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. S. bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, artimą minimumui (BK 47 str., 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojo 2003-05-01, redakcija) (Žin. 2003, Nr. 38-1733), o mokėjimo terminą nustatant ilgesnį, nei numato įstatymas (BVK 22 str. 3 d.).
Iš byloje esančių Mažeikių rajono apylinkės teismo banko vietinio mokėjimų nurodymų matyti, kad liudytojos Vidos M. M. kelionės išlaidoms iš Klaipėdos miesto į Mažeikių rajono apylinkės teismą padengti iš teismo lėšų buvo išmokėti 191,00 Lt. Šios išlaidos yra proceso išlaidos ((duomenys neskelbtini) str. 1 p), kurios pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. išieškotinos valstybei iš J. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2009-10-05 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-03-26 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-04-13 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-04-26 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-06-14 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-07-22 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje dėl 2010-08-03 veikos ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą.
Baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. S. dėl padarytos veikos 2010-05-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 191,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 00 ct) proceso išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitus pateikti Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.