Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Kriščiūnas Baudž. byla Nr. 1NTA-632-349-2009-59

2009 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (D. L. turto vagystė) – laisvės atėmimu 2 mėnesiams; už nusikaltimą,

- pagal BK 178 str. 2 d. (N. V. turto, įsibraunant į butą, vagystė) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bei pakeista bausme, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

jis 2009 m. gegužės 4 d., apie 17 val. Panevėžyje, ties namu, iš G. L. atvirai pagrobė D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6120 classic” 400 Lt vertės;

jis 2009 m. gegužės 5 d., apie 13 val. kartu su asmeniu, kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, Panevėžyje įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą name, iš kurio atvirai pagrobė N. V. priklausantį turtą bendros 188,83 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, iš esmės teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas, įvertino BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Laisvės atėmimo bausmės parinkimą teismas motyvavo tuo, kad apeliantas nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, analogiškus paskutiniam – vagystes, nusikalto, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, praėjus vos mėnesiui nuo pirmojo nuosprendžio paskelbimo, todėl švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimas bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas nuosprendyje įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į apelianto veikos pavojingumą – jis įvykdė du tyčinius apysunkius, baigtus, savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, šiuos nusikaltimus padarė prieš pažįstamus asmenis ir giminaičius, išsamiai įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius požymius ir BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes - tai, kad apeliantas anksčiau teistas už analogiškas nusikaltimus, nusikaltimų padarymo metu gyveno vaikų socializacijos centre, kurio pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas neigiamai, jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas. Nors apeliantas skunde teigia besigailintis padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teismas, atsižvelgęs į jo poziciją teisiamojo posėdžio metu – A. J. formaliai prisipažino savo kaltę, tačiau atsisakė duoti parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, nesigailėjo dėl jų padarymo, pagrįstai nepripažino šios BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės lengvinančia jo atsakomybę. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir tai, jog teismas, subendrindamas tiek paskutiniu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnį apeliantui bausmių subendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir galutinė subendrinta bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl tenkinti apelianto skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas apeliantui bausmę pagal BK 178 str. 2 d. už D. L. turto vagystę ir pagal BK 64 str. 3 d. subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, netiksliai taikė bausmės dydžio nustatymą ir bausmių subendrinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. skirdamas 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės skyrimo motyvuose nurodė, kad nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės minimumas yra 1,5 mėnesio. Tačiau BK 91 str. 3 d. numato, kad, skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Tačiau BK 178 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis nenustatytas, todėl šioje byloje BK 91 str. 3 d. nuostata dėl bausmės minimumo neturėjo būti taikoma ir apeliantui minimali laisvės atėmimo bausmė turėjo būti skirta tokios trukmės, kurią numato BK 50 str. 2 d., t.y. 3 mėnesiai.

BK 64 str. 3 d. numato, kad, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalis matyti, kad teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo dalį ankstesniu, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2009-04-22, paskirtos ir neatliktos bausmės, ir skyrė galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu apeliantas buvo neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 17 dienų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri atitinka 7 mėnesius 8 dienas laisvės atėmimo bausmės (BK 65 str. 1 d. 1 p. b p.p.), taigi, neatliktos bausmės dalis yra didesnė už skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl būtent prie šios neatliktos bausmės dalies turėjo būti pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta apeliantui paskirta bausmė turėjo būti didesnė nei 7 mėnesiai 8 dienos. Tačiau nurodytų bausmės skyrimo ir bausmių subendrinimo klaidų ištaisymas sunkintų apelianto teisinę padėtį, todėl, nesant dėl to paduoto prokuroro ar nukentėjusiųjų skundų, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio šiais klausimais keisti negali.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.