- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1160-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas Snoras
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei V. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, trečiasis asmuo – AB bankas Snoras, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. J. 2008-11-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą 1994-12-30 tarp V. J. ir K. K. , nutraukti dėl sutuoktinio K. K. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su motina V. J. ; priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečiams vaikams V. K. ir S. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį kol bus išnagrinėta byla teisme ir išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki ieškinio padavimo dienos; nustatyti, kad lėšas skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkys motina V. J. ; nustatyti, kad tėvas K. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime neribojant laiko ir susitikimų trukmės; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodyta tvarka; nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – J..
Atsakovas K. K. padavė priešieškinį ir prašė pripažinti, kad šalių santuoka, įregistruota 1994-12-30 Vilniaus miesto CMS, nutrūko dėl ieškovės V. J. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. K. ir S. K. gyvenamąją vietą su motina V. J. ; nustatyti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. K. ir S. K. bazinės socialinės išmokos 130 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, mokamą vaikų motinai V. J. , nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, tvarkyti V. J. ; įskaityti atsakovo atliktą lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimą, priežiūrą ir remontą nuo 2008 m. birželio mėnesio iki sprendimo įsiteisėjimo įsiskolinimui padengti už vaikų V. K. ir S. K. išlaikymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki sprendimo įsiteisėjimo; padalinti santuokoje įgytą turtą; nutraukus santuoką, atsakovui palikti pavardę – K. bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas K. K. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais V. K. ir S. K. gali bendrauti ir dalyvauti vaikų auklėjime vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio pirmą arba paskutinį penktadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. ir vaikų vasaros atostogų metu – kiekvienais metais nuo birželio 21 d. iki liepos 5 d. ir nuo rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 22 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas neturi materialinių lėšų, darbinių pajamų, yra bedarbis, neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir bet koks atsakovo bendravimas su vaikais, juos pasiimant ir vykstant į kitas vietas, negu esama ir nustatyta vaikų faktinė gyvenamoji vieta pas ieškovę, taip pat nesant jokių aplinkybių ar trukdymų, priklausančių nuo atsakovo, pažeidžia tiek vaikų, tiek atsakovo teises ir interesus, vertintinas kaip netoleruotinas vaikų auklėjimo pavyzdys ir yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas sutuoktinę (ieškovę) netrukdyti jam naudotis tam tikru turtu – yra neproporcinga atsakovo siekiamiems tikslams, nes iš esmės reiškia ne bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą, o apribojimus nuosavybei, kurie yra netikslingi. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam yra trukdoma bendrauti su vaikais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. K. prašo nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dalykas yra bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (vietos) nustatymas, t.y. atitinka ieškinio (priešieškinio) dalyką. Ieškovė nuo 2008 m. gegužės mėnesio neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir tai yra patvirtinta pačios ieškovės. Įstatymas numato vaikų teisę bendrauti su abiems tėvais, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (CK 3.170 str. 2 d.), su vaikais gyvenančiai motinai (ieškovei) nustato pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų (atsakovui) bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.), o tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką turi nustatyti teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Tokiu būdu įstatymas įsakmiai nustato kito sutuoktinio elgesį, kiek tai susiję su jo turimos nuosavybės apribojimu sprendžiant bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, ribas, kurių ribojimo apimtys ir mastas, kiek tai yra susiję su kito sutuoktinio (atsakovo) interesais bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, ar vaikų interesais bendrauti su antruoju tėvu, yra teisminio nagrinėjimo, teismui esant iniciatyviam, dalykas (CK 3.175 str., CPK 144, 148, 376 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis pareikšti dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 1-5, 7-12). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti sutuoktinę (ieškovę) netrukdyti naudotis tam tikru turtu, konstatavo, jog ši priemonė yra neproporcinga atsakovo siekiamiems tikslams, kadangi iš esmės reiškia ne bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą, o apribojimus ieškovės nuosavybei, todėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam būtų trukdoma bendrauti su vaikais. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde tvirtina, kad jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dalykas yra bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (vietos) nustatymas, t.y. atitinka ieškinio (priešieškinio) dalyką. Ieškovė nuo 2008 m. gegužės mėnesio neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir tai yra patvirtinta pačios ieškovės. Įstatymas numato vaikų teisę bendrauti su abiems tėvais, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (CK 3.170 str. 2 d.), su vaikais gyvenančiai motinai (ieškovei) nustato pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų (atsakovui) bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.), o tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką turi nustatyti teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatant vieno iš tėvų bendravimo tvarka su vaiku, kol šis klausimas nėra išspręstas galutinai. Atsižvelgdama į tai, jog pagal prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomas aplinkybes prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė apribotų ieškovės nuosavybės teises, ją taikyti būtų netikslinga, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, ir laikinųjų apsaugos priemonių tokiose bylose taikymo pagrindus. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimas vaikų auklėjime yra kiekvieno iš tėvų teisė ir pareiga, tačiau tokios pareigos realizavimu turi pasirūpinti kiekvienas iš tėvų pats, todėl atsakovo noras bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tik vaikų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), yra, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neproporcinga atsakovo siekiamiems tikslams, nes iš esmės tokia priemonė nustatytų apribojimus ieškovės nuosavybei. Tokios aplinkybės byloje nėra paneigtos.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nuo 2008 metų gegužės mėnesio neleidžia jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas nepagrindžia įrodymais savo noro bendrauti su vaikais būtent jų gyvenamojoje vietoje ir kodėl negali šito daryti kitose vietose, tame skaičiuje ir vaikų mokymosi, auklėjimo bei ugdymo vietose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių (vienam vaikui yra 15 metų, kitam – 13) nėra jokios objektyvios būtinybės nustatyti bendravimo su vaikais vietą būtent vaikų gyvenamojoje vietoje, tuo dirbtinai sudarant kliūtis ieškovei tinkamai naudotis savo nuosavybe.
LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikui būtina užtikrinti galimybę bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių santykiams esant konfliktiškiems, atsižvelgiant prioritetiškai į ginamas nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, net ir nustačius atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką jų gyvenamojoje vietoje, nebūtų sumažinta konflikto didėjimo tarp šalių grėsmė, kuri neigiamai veikia vaikų asmenybę.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų.