Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei Č. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str., 142 str. nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovei nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-08-19 pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė Č. K. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovė turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų sutartis buvo nutraukta ir atsakovė liko skolinga 203,75 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., 2 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2011-02-02 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir Lindorff Oy sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.504 str. 1 d. nustatyta, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio projektams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d. kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistina 203,75 eurų skola ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 1 d. įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Išperkamosios nuomos sutarties 11.1. p. numatyta, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,4 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl nurodytos priežasties ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistini 18,75 eurų delspinigiai už 184 pradelstas dienas (203,75 eurų skola * 0,05 procento * 184 sienos).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (222,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 82 str., 93 str., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (63 procentai) iš atsakovės priteistina 9,45 eurų žyminio mokesčio ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 203,75 eurų skolą, 18,75 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (222,50 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,45 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas