Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. vasario 19 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio-vasario mėnesiais privačiame D. D., V. J. ir S. J. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo kirsti mišką miško savininkui, neteisėtai iškirto 100 žalių juodalksnio, beržo, eglės, pušies medžių, kurių tūris 61,67 kietmetrių medienos. Neteisėtai kirsdamas mišką A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2008 m. vasario 19 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą - 3000 litų baudą. Taip pat nustatė, kad padaryta 2960,35 litų žala gamtai.

II.

A. P. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos 2008 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant ją atlikti išsamų aplinkybių tyrimą.

Nurodė, kad prieš pradėdamas valyti mišką darbus suderino su miško savininku S. J., po to suderino su gamtos apsaugos pareigūne H. P., kuri paaiškino kaip atlikti miško valymo darbus. Abu šie asmenys leido malkauti, pjauti vėjovartas. Pažymėjo, kad nutarime neatsispindi, kokiais kriterijais remiantis pareigūnė paskaičiavo gamtai padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, kad nukirstų sveikų medžių nebuvo, pareigūnė jų neskaičiavo. Nurodė, kad su kitų miško plotų savininkėmis D. D. ir V. J. nebendravo, nes miško valymo darbus atliko tik S. J. miško plote.

Institucija atsiliepimu į A. P. skundą prašė atmesti skundą ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

Nurodė, kad nei vienas iš miško valdos savininkų nesikreipė dėl Leidimo kirsti mišką miško savininkui išdavimo. Kadangi buvo iškirsti žali medžiai, jų iškirtimui leidimas yra privalomas. Pažymėjo, kad 2008 m. vasario 14 d. paaiškinime A. P. nurodė, kad iškirto apie 30 kietmetrių žalių medžių. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. vasario 12 d. nuvykus į miško valdą pareigūnė matavo žalių medžių kelmus pagal medžių rūšis, užpildė kelmų matavimo žinialapį, apskaičiavo iškirstą tūrį, surašė privačios miško valdos miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą, paskaičiavo žalą miškui kaip aplinkos objektui. Bylos nagrinėjimo metu A. P. su nustatytu medienos kiekiu sutiko. Nurodė, kad valda valdoma bendros nuosavybės teise, apie jos padalinimą informacijos nėra.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. priėmė nutartį, kuria Institucijos 2008 m. vasario 19 d. nutarimu A. P. pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį paskirtą 3000 litų baudą pakeitė 800 litų bauda.

Teismas nurodė, kad A. P. pakeitė skundo reikalavimą ir prašė sumažinti Institucijos nutarimu paskirtą administracinę baudą bei skirti mažesnę negu sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos neskirti. Paaiškino, jog dirba pagal patentą sezoninius darbus, žmona dirba sarge ir uždirba minimalią algą, todėl jo šeimos materialinė padėtis sunki. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Institucijos atstovai neprieštaravo, kad paskirta bauda būtų sumažinta. Nukentėjusiosios V. J. ir D. D. nuobaudos sumažinimo klausimą paliko spręsti teismui, nukentėjusysis S. J. prašė baudą sumažinti.

Teismas nurodė, kad A. P. veika atitinka ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusių V. J., D. D., S. J., liudytojo J. Z. paaiškinimais, kita byloje surinkta medžiaga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkią šeimos materialinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali.

III.

A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnį, nes nepasisakė kokia apimtimi vertino aplinkybes, kokias nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kodėl šias aplinkybes taikė ne visa jų apimtimi. Atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį iškirsta mediena privalėjo būti konfiskuota, bet pareigūnė to nepadarė. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių, kad pareigūnė į miško apžiūrą buvo pasikvietusi tik V. J., kiti miško savininkai apžiūroje nedalyvavo, protokolą pasirašė tik V. J. Nurodo, kad teismui pateiktose nuotraukose nufotografuota dalis to miško, kuriame jis jokių miško valymo darbų nedirbo, todėl toks vaizdas klaidino teismą. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl tokių aplinkybių, kad miško valymą atliko suderinęs su S. J. ir pareigūne H. P., kurie leido malkauti, pjauti vėjovartas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrius atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismas, gavęs A. P. prašymą, kuriuo jis pakeitė skundo reikalavimą panaikinti administracinę nuobaudą į reikalavimą sumažinti jam paskirtą administracinę baudą, visapusiškai išsprendė skunde keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad A. P. teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių sunkią šeimos materialinę padėtį, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas. Nurodo, kad teismo paskirta bauda yra per maža.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

IV.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose ir rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos.

ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Iš byloje esančio A. P. paaiškinimo matyti, kad pažeidėjas, neturėdamas leidimo, iškirto žalių medžių. Šį faktą taip pat patvirtina byloje esantys Viešosios įstaigos Biržų miškų urėdijos Kriklinių girininkijos eigulio J. Z. paaiškinimas, Kelmų matavimo žemėlapis, Biržės taksavimo lapas, Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas, taip pat Dėl neteisėta veika padarytos žalos miškui kaip aplinkos objektui skaičiavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teisės aktų reikalaujamo leidimo A. P. neturėjo. Aplinkybės, kad galimai žodinį sutikimą A. P. atlikti veiksmus, kuriems būtinas leidimas, davė vienas iš miško bendrasavininkių S. J. ir Institucijos pareigūnė H. P., pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat kritiškai vertinamas apelianto teiginys, kad teismui pateiktose nuotraukose matyti dalis miško, kurioje jis neatliko miško valymo darbų, todėl buvo galimai klaidinamas teismas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismui pateiktos nuotraukos nėra vienintelis, teismo sprendimą lemiantis įrodymas byloje, todėl apelianto nurodyta aplinkybė nėra reikšminga bylos nagrinėjimui. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodytą aplinkybę, kad pareigūnė H. P. į miško apžiūrą buvo pasikvietusi tik vieną iš trijų bendrasavininkių – V. J. Apeliantas teisiškai nepagrindžia, kodėl tokia aplinkybė turėtų būti vertinama teismo ir ką tai reikštų bylos nagrinėjimo rezultatui.

Išdėstytos aplinkybės bei nustatytas iškirstų medžių kiekis (61,67 kietmetrių) įrodo, kad A. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, jo veika kvalifikuota tinkamai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo, todėl teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytos aplinkybės, kad Institucija nekonfiskavo iškirstos medienos, nors privalėjo tai padaryti.

A. P. apeliaciniu skundu prašo atleisti nuo baudos sumokėjimo. Institucija 2008 m. vasario 19 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė sankcijoje nurodytos baudos vidurkį, t. y., 3000 litų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, Institucijos paskirtą 3000 litų baudą sumažino iki 800 litų. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. P. nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Taip pat atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad A. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į pažeidimo padarymo aplinkybes, sunkią šeimos materialinę padėtį, pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas administracinės nuobaudos neskyrimas A. P., nėra. Pirmosios instancijos teismas paskyrė administracinę nuobaudą įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.