Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1018-1083/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
A6.-1018-1083/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00470-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Pažeidėjas
J. Č.
Kategorijos
Byla Nr. A6.-1018-1083/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00470-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 1.5.4.; 7.11; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, turinčios specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) direktore, administracine tvarka nebaustos, neteistos, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. gegužės 11 d. pradėtas operatyvus Bendrovės patikrinimas pagal 2018 m. gegužės 8 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo tikrinti: piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, avansinės apyskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentai 2017 m. gruodžio 31 d. – 2018 m. balandžio 30 d., Bendrovės kasos bei sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir kt. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. gegužės 8 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 11926,19 Eur, iš jų: 11593,95 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 213,65 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. balandžio 25 d.); 98,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 4,59 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 16 d., ši nepriemoka sumokėta 2018 m. gegužės 17 d.); 16,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ATM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 16 d.). 2018 m. gegužės 25 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad 2017 m. balandžio 1 d. kasos likutis buvo 732,81 Eur, nagrinėjamu laikotarpiu kasos pajamas sudarė 9308,00 Eur, išlaidas – 10040,81 Eur (1053,95 Eur atlyginimai darbuotojams; 3960,00 Eur įnešta į Bendrovės sąskaitą banke; 1345,91 Eur ADB (duomenys neskelbtini); 1000,00 Eur V. K. (apmokėta dalis bankinės paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Iš tikrinimui pateiktos 2018 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitos matyti, kad nurodytu laikotarpiu gauta 1174,15 Eur, išleista 854,76 Eur. Atskaitingas asmuo lėšas naudojo: 101,10 Eur sumokėta V. K.; 231,41 Eur – AB (duomenys neskelbtini); 121,00 Eur – UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Bendrovės direktorė J. Č., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. Č. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad Bendrovė vykdė krovinių pervežimų Europoje veiklą. 2015 metais Bendrovė patyrė didelių nuostolių bankrutavus pervežimų partneriui (duomenys neskelbtini). Dėl to pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Pasiskolinti pinigų iš bankų buvo neįmanoma, nes smulkiam verslui kreditai nebuvo teikiami, o skolintis iš kitų šaltinių arba atsiskaitant už paslaugų greitą apmokėjimą mokama 3–5 procentai nuo uždirbtos sumos. Taip Bendrovė pradėjo „slysti žemyn“. 2017 metais pabrango transporto draudimas, buvo įvesti griežti vairuotojų poilsio ir atlyginimų reikalavimai, todėl Bendrovės išlaidos išaugo, o pajamos liko tos pačios. Bendrovė susidūrė su sunkumais atsiskaitant su tiekėjais. Iš veiklos gautomis lėšomis stengėsi atsiskaityti už automobilio lizingą, kurą, kelių mokestį, draudimą ir taip išlaikyti Bendrovės veiklą. 2017 m. lapkričio mėnesį Bendrovė nebeįstengė mokėti lizingo, todėl buvo priversta parduoti transporto priemones – vilkiką ir puspriekabę. Už tai gautus pinigus panaudojo transporto priemonių neišpirktam likučiui padengti, antstoliams, kurui, VMI, darbuotojų atlyginimams ir kitoms Bendrovės veiklos reikmėms. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo gautas VMI ir antstolio mokestinis reikalavimas, todėl nebegalėjo vykdyti mokestinių pavedimų per Bendrovės sąskaitą, nes nuo tada viską tvarkė VĮ „Registrų centras“. Dėl to visus atsiskaitymus su kreditoriais vykdė grynaisiais pinigais (iš Bendrovės kasos ir avanso apyskaitos). Dalį įsiskolinimų (pavyzdžiui, UAB (duomenys neskelbtini)) vykdė iš savo asmeninių lėšų (pensijos). Šiuo metu Bendrovė veiklos nebevykdo, nes ji tapo nemoki. Mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nelikvidavo, nes neturi galimybės tai padaryti. Jos finansinė padėtis yra sunki – ji yra pensininkė, gauna 268,87 Eur dydžio pensiją, santaupų neturi, ji serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, jos vyras serga onkologine liga, jiems abiems reikalingi įvairūs medikamentai. Be to, iš gaunamos pensijos dengia du kreditus kas mėnesį sumokėdama bendrą 214,01 Eur įmoką. Pragyvenimui iš jos pensijos lieka 54 Eur, todėl su vyru gyvena pas vaikus ir tik su jų pagalba. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Jonas A. Č. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus ir patvirtino atsakomybėn traukiamos J. Č. paaiškinimus.Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimasByloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (3–6 b. l.), 2018 m. gegužės 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (7–10 b. l.), Bendrovės banko sąskaitos išrašas (11–13 b. l.), duomenys apie Bendrovės balansą ir įplaukas (14–27 b. l.), kasos knygos dokumentų kopija (28 b. l.), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (29–35 b. l.), VMI įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (36–37 b. l.).ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2017 gruodžio 21 d. vykdo priverstinį išieškojimą, priimdama nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir išieškoti iš turto, kuris yra perduotas antstoliams. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. gegužės 8 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 11926,19 Eur, iš jų: 11807,60 Eur PVM (su delspinigiais), 102,59 Eur GPM (su delspinigiais) ir 16,00 Eur ATM. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. balandžio 25 d., ši nepriemoka nėra likviduota. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Atsakomybėn traukiama J. Č. iš esmės neginčijo, jog atsiskaitydama su kitais kreditoriais nesilaikė įstatyme numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau teigė, jog visi atlikti atsiskaitymai buvo būtini tam, kad Bendrovė toliau galėtų vystyti veiklą ir kad jai nebūtų skelbiamas bankrotas. Tačiau teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti Bendrovės tolimesnį egzistavimą ar vystymą. Atsakomybėn traukiama J. Č., būdama Bendrovės vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių, kuomet būtų galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bendrovėje susidariusi situacija, jos mokumo (nemokumo) būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.Apibendrinant pirmiau išdėstytus duomenis matyti, kad byloje surinktų duomenų visuma visiškai įrodo J. Č. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovės veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Tuo atsakomybėn traukiama J. Č. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustina.Nuobaudos skyrimas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Skiriant nuobaudą administracinėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybėn traukiama J. Č. neteista, administracine tvarka nebausta, ji yra senatvės pensininkė. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusižengimą, dėl to gailisi, o taip pat nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtina atsižvelgti ir į atsakomybėn traukiamos J. Č. paaiškinimus dėl Bendrovės skolos susidarymo. Individualizuojant skiriamą nuobaudą būtina išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas – padarytas nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Įvertinus už šį pažeidimą straipsnio sankcijoje numatytą taikytiną nuobaudą (bauda nuo 1400 iki 3000 eurų) akivaizdu, kad įstatymų leidėjo manymu toks nusižengimas yra pavojingas visuomenei. Atsakomybėn traukiamos J. Č. paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo padarymo priežasčių, t. y. kad ne pagal įstatymą vykdyti atsiskaitymai su kreditoriais buvo būtini ir tokiu būdu tik siekta, jog būtų toliau vykdoma Bendrovės veikla, Bendrovės sunkios finansinės padėties susidarymo laikotarpis bei priežastys, o taip pat atsakomybėn traukiamos J. Č. šeimos sunki finansinė padėtis neeliminuoja jos kaltės, tačiau rodo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinio, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą. Tai sudaro pagrindą manyti, kad administracinių nuobaudų tikslus galima pasiekti atsakomybėn traukiamai J. Č. taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant jai švelnesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635–637 straipsniais teismas

nutaria:

J. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti J. Č., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas