- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-33-382/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00255-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Julija Manako-Galminė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Julijos Manako-Galminės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir mokytis arba dirbti. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2017 m. sausio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas, kuriuo siūloma panaikinti A. A. skirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, nesistengia pasitaisyti, nereaguoja į įspėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės A. A. vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. A. gynėja advokatė Julija Manako-Galminė 2017 m. sausio 20 d. skunde Klaipėdos apygardos teismui prašo panaikinti 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria A. A. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir priimti naują sprendimą – nesiųsti nuteistojo A. A. atlikti laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymima, jog teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jais remiantis nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskyrė A. A. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, jis buvo nepilnametis, jį išlaikė tėvai, todėl galėjo visą laiką skirti mokslui. Apeliantas nurodo, jog visus teismo bei Probacijos skyriaus įpareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, atvykdavo į probacijos tarnybą, mokėsi Suaugusiųjų mokykloje 7 klasėje. Jokių nusiskundimų iki 2016 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pareigūnai dėl A. A. elgesio neišsakė.
Skunde pažymima, jog 2016 m. vasario 15 d. A. A. tapo pilnametis, 2016 m. balandžio 27 d. sudarė santuoką su N. R., 2016 m. gegužės 18 d. jam gimė sūnus A. A. Tam, kad galėtų dirbti ir išlaikyti šeimą, A. A. nelegaliai įsidarbino krovėju, mokykloje susitarė lankyti pamokas pagal individualią programą (atsiskaitymas vyks 2017 m. sausio 26 d.). Apie savo pasikeitusią šeiminę padėti ir susidariusią situaciją A. A. iš karto informavo Probacijos skyrius pareigūnus, tačiau buvo informuotas, kad turi susirasti legalų darbą ir nuolat lankyti mokyklą, priešingu atveju pažeis teismo paskirtus įpareigojimus. Skunde apeliantas nurodo, kadangi yra (duomenys neskelbtini) tautybės turintis teistumą asmuo, nė viena įmonė, į kurią kreipėsi dėl legalaus darbo vietos, nesutiko jo priimti. A. A. prašė pagalbos Probacijos skyriaus ieškant darbo, tačiau į prašymus reaguojama nebuvo.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl nuolat patiriamos įtampos ir streso A. A. pablogėjo sveikata. Kadangi ne visuomet yra pajėgus valdyti savo emocijas, gydėsi VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale, vartojo raminamuosius vaistus. Pažymėtina, kad paskutinį kartą A. A. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale buvo gydomas nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 23 d., diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, paskirtas gydymas raminamaisiais vaistais. Apie paskirtą gydymą ir vartojamus vaistus A. A. informavo Probacijos skyrių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu A. A. nurodė, kad gailisi, ir prašė teikimo netenkinti. Reikiamų dokumentų teismui pateikti A. A. negalėjo, kadangi teismo šaukimą gavo tik 2017 m. sausio 14 d. (šeštadienį), todėl reikiamų dokumentų surinkti nespėjo. Skunde pažymima, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nesuteikė A. A. papildomo termino pateikti savo tinkamą elgesį patvirtinančių įrodymų. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje A. A. gynėjas nedalyvavo, nors nuteistasis dar prieš teismo posėdį informavo, kad gynėjo pageidauja.
Pažymėtina, kad šiuo metu A. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi pagal individualią programą Suaugusiųjų mokykloje 7 klasėje, vienas išlaiko 3 asmenų šeimą. Be to, yra registruotas darbo biržoje, teismo paskirtas baudas sumokėjo. Asmuo, šios dienos duomenimis, nėra padaręs naujų administracinių teisės pažeidimų, laikosi įstatymų. Nuteistasis A. A. probacijos laikotarpiu padarė du administracinės teisės pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, nesusiję su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą A. A. buvo nuteistas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepaiso įstatymų ir nekeičia gyvenimo būdo.
Probacijos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, iš jo matyti, kad A. A. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Skunde pažymima, kad A. A. šioje byloje yra tik įtariamasis, o, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalimi, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Skunde daroma išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartį priėmė, remdamasis vien tik formaliais duomenimis, visiškai nesigilindamas į jų esmę. Pasiuntus A. A. atlikti bausmės į pataisos namus, t. y. panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį (vadovaujantis 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymu Nr. XII-2712 (TAR, 2016, Nr. 2016-26511) nustatyta, kad Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449). Pažymėtina, jog A. A. su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis 2015 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje buvo supažindintas pasirašytinai (asmens bylos l. 20).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir mokytis arba dirbti.
Nors Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje 2017 m. sausio 16 d. nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimis buvo netenkinti Probacijos tarnybos 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. teikimai, todėl nagrinėjant 2017 m. sausio 2 d. Probacijos tarnybos teikimą, probuojamojo A. A. elgesys turi būti vertinamas po 2016 m. rugsėjo 16 d., tačiau, apygardos teismo manymu, yra būtina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Svarbu, kad, vertinant nuteistojo elgesį ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą konkrečiu trumpu kelių mėnesių laikotarpiu, gali ir nebūti pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, tik įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, gali paaiškėti, jog A. A. elgesys akivaizdžiai progresuoja neigiama linkme ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą nebus užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas.
Nuteistasis nevykdė įsipareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. A. mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kadangi prastai lankė mokyklą, laiku neatsiskaitė, turėjo neigiamą pirmojo pusmečio įvertinimą (asmens bylos l. 65), 2016 m. kovo 14 d. dėl šios priežasties A. A. buvo pakartota bausmės atlikimo tvarka, įspėtas dėl netinkamo įpareigojimo vykdymo (asmens bylos l. 34). 2016 m. gegužės 13 d. A. A. vėl pakartota bausmės atlikimo tvarka, įspėtas, nes nebelankė mokyklos (asmens bylos l. 34, 80). 2016 m. gegužės 16 d. buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų (asmens bylos l. 83), nedirbo (asmens bylos l. 84). Visos šios aplinkybės rodo, kad A. A. teismo įpareigojimo mokytis tinkamai nevykdė dar būdamas nepilnametis (iki 2016 m. vasario 15 d.), t. y. kai jį išlaikė mama, nes pirmojo pusmečio įvertinimas (2015 m. ruduo–žiema) buvo neigiamas. Taigi netinkamas įsipareigojimo vykdymas nėra išimtinai susijęs su pasikeitusiomis A. A. šeiminėmis aplinkybėmis. Iš asmens byloje esančios medžiagos matyti, jog tiek iki pilnametystės, tiek ir sulaukus pilnametystės A. A. nelankė mokyklos, mokytojams pasirodydavo itin retai pasiimti užduočių, kurių vėliau dažniausiai neatlikdavo arba tai padarydavo nesilaikydamas nustatytų terminų (asmens bylos l. 65, 80; bylos medžiagos l. 34). Šie duomenys parodo A. A. neatsakingumą, nenorą tinkamai vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, taip pat nesirūpinimą savo ateitimi, kadangi akivaizdi išvada, jog, neįgijus tinkamo išsilavinimo, vėlesnės darbo paieškos tampa itin sudėtingos, o tai patvirtina ir esama A. A. situacija.
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. sausio 2 d. teikime yra nurodyta, jog tuo metu, kai buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų, A. A. niekur nedirbo, tai patvirtina ir asmens byloje esantys duomenys (asmens bylos l. 77, 84). Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. A. yra dirbęs vos kelias dienas, t. y. nuo 2016 m. kovo 19 iki 2016 m. kovo 25 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. A. nevykdė ir teismo paskirto įpareigojimo dirbti. Skunde Klaipėdos apygardos teismui A. A. nurodo, jog pasikeitus šeiminei padėčiai, privalėdamas išlaikyti šeimą, buvo nelegaliai įsidarbinęs krovėju. Be abejonės, teismas įvertina probuojamojo pastangas užtikrinti šeimos gerovę ir prisiimti atsakomybę už šeimos narių materialinį aprūpinimą, tačiau nelegalaus darbo teismas jokiu būdu negali prilyginti tinkamam įsipareigojimo pradėti dirbti vykdymui. Atidėdamas bausmės vykdymą ir paskirdamas A. A. įpareigojimą pradėti dirbti, teismas tikrai nesiekė, jog vykdydamas šį įpareigojimą probuojamasis pažeistų kitų teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, jog A. A. nepavyko įsidarbinti legaliai, kadangi įmonių vadovai nenori įdarbinti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, negali būti laikoma objektyviu pagrindu, kuris pateisintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo dirbti nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Nors A. A. dabar jau yra registruotas Lietuvos darbo biržoje (bylos medžiagos l. 25), tačiau apygardos teismas pažymi, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje nėra formalus. Be jokios abejonės, yra siekiama, kad asmuo turėtų tinkamą užsiėmimą, ugdytų darbinius profesinius įgūdžius, kurie ateityje padėtų integruotis į visuomenę, nebegrįžti prie nusikalstamų veikų darymo ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, todėl savaime suprantama, jog vien tik formali registracija darbo biržoje negali būti laikoma tinkamu šio įpareigojimo įgyvendinimu. Skiriamo įpareigojimo esmė yra kuo didesnis poveikis nuteistajam, kad asmuo pakeistų savo gyvenimo būdą, vertybių sistemą. Tik formalus, trumpalaikis įsidarbinimas ar užsiregistravimas darbo biržoje dar nereiškia, kad asmuo laikėsi paskirto įpareigojimo, tai neužtikrintų siekiamų tikslų. Būtina pažymėti ir tai, kad A. A. Lietuvos darbo biržoje užsiregistravo tik 2017 m. sausio 18 d. (bylos medžiagos l. 25), t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismui jau priėmus nutartį, kuria nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Turi būti vertinama, kaip asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, laikėsi įpareigojimo viso bausmės vykdymo atidėjimo metu. Yra būtina ir paties nuteistojo iniciatyva, siekiant jam padėti surasti jo poreikius ir įgūdžius labiausiai atitinkantį darbą, o ne vien tvirtinimas, kad Probacijos skyriaus pareigūnai į probuojamojo prašymus padėti surasti legalų darbą nereagavo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, nesiekia užsiimti veikla, kuri nepažeistų įstatymų. Iš Administracinių nusižengimų registro 2017 m. sausio 16 d. išrašo matyti, kad A. A. ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus: 2016 m. gruodžio 14 d. 16.20 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, 2016 m. gruodžio 21 d. 16.43 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (bylos medžiagos l. 7–9). Be to, 2016 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimu A. A. pripažintas įtariamuoju dėl 2016 m. gruodžio 19 d. nusikalstamos veikos (plėšimas) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (asmens bylos l. 159). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.
A. pažeidė ir kitą teismo paskirtą įpareigojimą, kadangi 2016 m. gegužės 11 d. 21.13 val. patikrinimo metu nerastas namuose (asmens bylos l. 81, 94). Ne mažiau svarbu tai, kad 2017 m. sausio 2 d. pakartotinai atlikus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. A. priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei (80 balų), taip pat nustatyta rimtos žalos rizika visuomenei (asmens bylos l. 160). 2016 m. sausio 15 d. nuteistasis pradėjo lankyti programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, tačiau jos nebaigė, kadangi nebeatvyko (asmens bylos l. 53). Iki 2016 m. sausio 27 d. ir iki 2016 m. balandžio 27 d. A. A. neatsiskaitė apie teismo skirtų įpareigojimų vykdymą, nes nustatytu laiku nepristatė Probacijos skyriui reikiamų dokumentų, t. y. charakteristikų iš mokyklos (asmens bylos l. 26). Taip pat 2016 m. kovo mėnesį A. A. į Probacijos skyrių individualiam darbui iš trijų kartų atvyko tik kartą (asmens bylos l. 34). Visos anksčiau aptartos aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis piktybiškai nevykdo visų teismo jam paskirtų įpareigojimų, sąmoningai vengia vykdyti probacijos sąlygas.
Teismas sudarė visas galimybes nuteistajam padaryti išvadas dėl netinkamo elgesio, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepasidarė ir teismo jam paskirtų įpareigojimų nevykdė. Kadangi A. A. skunde nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti paskirtų įpareigojimų nevykdymą, apygardos teismas daro išvadą, jog aptartos aplinkybės rodo nuteistojo nenorą keistis, gyventi socialiai teisingą gyvenimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis nesupranta ir tinkamai neįvertina savo elgesio bei jo pasekmių.
A. A. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nuteistasis bausmės atlikimo tvarką pažeidinėja nuolat, taip pat nuolat nevykdo kitų bausmės vykdymo laikotarpiu teismo jam paskirtų įpareigojimų, todėl tolesnis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas pažeistų teisingumo principą, kartu būtų neužtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti nubaudimo bei prevenciniai tikslai. Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu leidžia daryti išvadą, kad A. A. ignoruoja įstatymų reikalavimus, nepaiso visuomenės gyvenimo normų, o tai sudaro pakankamą pagrindą tvirtinti, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. sausio 16 d. nutartį, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nutarė A. A. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Julijos Manako-Galminės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.