- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2-701/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. V., R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. V.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3397-661/2010 pagal ieškovų L. V. ir R. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei D. S. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. V. ir R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui (Hermio banko teisių perėmėjui), Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. V. ir prašė: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 620 000 Lt už neteisėtai parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 135 000 Lt už žemės sklypą po juo nuostolių atlyginimui; iš AB SEB Vilniaus banko priteisti be pagrindo įgytus 20 687 Lt; pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 21 d. prašymą (registro Nr. 2-6226) perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriais buvo išpirkta žemė, esanti (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2000-23299, sudarytą 2000 m. rugpjūčio 22 d. tarp Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus ir S. V. ; priteisti neturtinę žalą 1 000 000 Lt iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir AB SEB Vilniaus banko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi ieškinį iš dalies atsisakė priimti, nustatė ieškovams L. V. ir R. V. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 135 straipsnio reikalavimus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius apie trūkstamo 131 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009, ieškovai jau išnagrinėtoje byloje prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovui S. V. parduotas nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir S. V. 2000 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovui S. V. parduotas sklypas (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia atsakovų S. V. ir V. K. 2001 m. sausio 15 d. nurodytų namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 1,896 mln. Lt. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje, iš pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė teismo apginti jų pažeistas teises dviem civilinių teisių gynimo būdais: atkuriant iki teisių pažeidimo buvusią padėtį, t. y. taikant restituciją (CK 1.138 str. 2 d.) ir, nors tiesiogiai ir aiškiai ieškinyje neįvardyta, priteisiant žalos atlyginimą iš valstybės, t. y. taikant civilinę atsakomybę už teismo antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą (1964 m. CK 486 str., šiuo metu galiojančio CK 6.272 str.; CK 1.138 str. 6 d.). Taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti netekto turto vertę ir už teismo antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakingam deliktinių civilinių teisinių santykių subjektui – valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą nutarė pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą ir priteisti ieškovams L. V. ir R. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos 40 tūkst. Lt. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas darė išvadą, kad ieškovų 2010 m. sausio 12 d. pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra jau išnagrinėtas įsiteisėjusiu sprendimu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl teismas ieškinį dalyje dėl ieškovų reikalavimų: 1) priteisti 620 000 Lt už neteisėtai parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 135 000 Lt už žemės sklypą po juo nuostolių atlyginimui; 2) iš AB SEB Vilniaus banko priteisti 20 687 Lt įgytus be pagrindo; 3) pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 21 d. prašymą (registro Nr. 2-6226) perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriais buvo išpirkta žemė (duomenys neskelbtini); 4) Pripažinti negaliojančiais žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2000-23299, sudarytą 2000 m. rugpjūčio 22 d. tarp Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus ir S. V. atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad ieškovai yra pareiškę reikalavimą priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos, o dėl neturtinio reikalavimo mokėtinas žyminis mokestis – 131 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai yra pateikę prašymą juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir jo sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo, bet šio prašymo teismas netenkino, nurodęs, kad pareiškėjai, siekdami pasinaudoti įstatymo suteikiama teise, turi atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamas sąlygas, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai turi argumentuotai pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą, dydį, aplinkybes bei pasekmes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai L. V. ir R. V. prašo šios teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikinti. Apeliantai pažymi, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tuo atveju, kai visiškai tapatūs visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009, ieškovai prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovui S. V. parduotas nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir S. V. 2000 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovui S. V. parduotas sklypas (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją ir priteisti 1,896 mln. Lt. Naujai pareikštu ieškiniu prašoma: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos priteisti 620 000 Lt už neteisėtai parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 135 000 Lt už žemės sklypą po juo nuostolių atlyginimui; 2) iš AB SEB Vilniaus banko priteisti be pagrindo įgytus 20 687 Lt; 3) pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 21 d. prašymą (registro Nr. 2-6226) perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriai buvo išpirkta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu pripažinti negaliojančiais žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2000-23299. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmąjį ir trečiąjį ieškinio punktus ieškovai grindžia kitomis aplinkybėmis – pirmajame ieškinyje nebuvo nagrinėjami šiame ieškinyje keliami klausimai. Be to, reikalavimai AB SEB Vilniaus bankui pagal pirmąjį ieškinį iš viso buvo nereiškiami. Atkreiptinas dėmesys, kad yra pagrindas naujai svarstyti padarytos žalos dydį, nes žala apskaičiuojama pagal kainas galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies atsisakė priimti, nustatė ieškovams L. V. ir R. V. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 135 straipsnio reikalavimus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius apie trūkstamo 131 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismo nuomone, ieškovų 2010 m. sausio 12 d. pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra jau išnagrinėtas įsiteisėjusiu sprendimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009, todėl teismas ieškinį dalyje dėl ieškovų reikalavimų: 1) priteisti 620 000 Lt už neteisėtai parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)ir 135 000 Lt už žemės sklypą po juo nuostolių atlyginimui; 2) iš AB SEB Vilniaus banko priteisti 20 687 Lt įgytus be pagrindo; 3) pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 21 d. prašymą (registro Nr. 2-6226) perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriais buvo išpirkta žemė (duomenys neskelbtini); 4) Pripažinti negaliojančiais žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2000-23299, sudarytą 2000 m. rugpjūčio 22 d. tarp Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus ir S. V. atsisakė priimti.
Civilinio proceso įstatyme yra numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str.). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Tapačiais ieškiniais gali būti pripažįstami tik ieškiniai, kai visiškai sutampa ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas) bei šalys. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai 2010 m. sausio 12 d. ieškiniu prašo:
1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 620 000 Lt už neteisėtai parduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 135 000 Lt už žemės sklypą po juo nuostolių atlyginimui;
2) iš AB ,,Vilniaus Banko“, banko ,,Hermis“ teisių ir pareigų perėmėjo, priteisti 20 687 Lt įgytus be pagrindo;
3) pripažinti negaliojančiu L. V. 2000 m. birželio 21 d. prašymą perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriais buvo išpirkta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu pripažinti negaliojančia žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
4) Priteisti neturtinę 1 mln. Lt neturtinę žalą iš atsakovo.
Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškinio dalį, kuria prašoma turtinės žalos atlyginimo, teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009 dėl turtinės žalos jau pasisakė.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009 matyti, kad toje byloje išnagrinėtas ieškovų L. V. , R. V. ieškinys atsakovams S. V. , V. K. , S. K. , A. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB SEB bankas, UAB „Fabeta“, antstolei D. Š. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, notarei D. P. ir O. A. . Ieškovai išnagrinėtoje byloje prašė teismo:
1) pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 11 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovui S. V. parduotas nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti negaliojančia atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir S. V. 2000 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovui S. V. parduotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti negaliojančia atsakovų S. V. ir V. K. 2001 m. sausio 15 d. nurodytų namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;
4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 1,896 mln. Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtinės žalos atlyginimo už namą klausimas jau yra išspręstas minėtoje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs namo rinkos vertę, nurodęs atlygintiną nuostolių dydį, naujo pagrindo šiai reikalavimo daliai pagrįsti ieškovai nenurodė. Tačiau pažymėtina, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas dėl šios reikalavimo dalies nepasisakė, taip pat nenagrinėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo už žemę sąsajų su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti dalį ieškinio reikalavimų, nepasisakė apie tai, kad nagrinėjamu atveju yra pareikštas reikalavimas taip pat ir dėl L. V. 2000 m. birželio 21 d. prašymo perrašyti S. V. investicinius čekius, kuriais buvo išpirkta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu. Šis reikalavimas grindžiamas 1964 m. CK 57 straipsniu (galiojančio CK 1.91 str.), t. y. nurodant, kad sandoris buvo sudarytas dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Šis reikalavimas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodytu pagrindu nebuvo nagrinėjamas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo ieškovų pareikštų reikalavimų atsakovui AB SEB bankui dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje bankas buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jam jokių reikalavimų pareikšta nebuvo.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakydamas priimti ieškinį apygardos teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai ir dėl to klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio atitikimas kitiems įstatymo reikalavimams liko neįvertintas, o ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str.), panaikinus nutartį klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškovų L. V. ir R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.