Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei K. B. ir P. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Energesman“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) Vilniaus miesto agentūros pareigūnas 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-461 (toliau – ir Aktas), kuriame priėmė išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, savo veiklavietėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), atviroje lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kuras) ne pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19¹ str. 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus.

Departamento Vilniaus miesto agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo nurodė iki 2016 m. rugsėjo 16 d. užtikrinti, kad atliekos būtų laikomos pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo iki 2016 m. lapkričio 8 d., taip pat 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė Departamento Vilniaus miesto agentūrai skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Departamento Vilniaus miesto agentūra 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-2806, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 23 str. 5 dalies 1 punktu, Privalomąjį nurodymą paliko galioti. Taip pat Departamento Vilniaus miesto agentūra 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3007 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 8 d.

Nurodė, kad pareiškėjas pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. 47 eksploatuoja Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Šie įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis TIPK leidimu. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje yra apdorojamos Vilniaus regione surinktos mišrios komunalinės atliekos ir susidaro degiosios atliekos. Pažymėjo, kad pareiškėjo TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios pareiškėjo teritorijoje yra laikomos ilgiau kaip metus, tačiau laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos. Kaip buvo nurodyta Akte, atviroje pareiškėjo lauko teritorijoje buvo saugomos po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusios degios atliekos ir jos buvo laikinai laikomos trumpiau kaip metus, o tokių atliekų laikinam laikymui pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente sąlygos nenustatytos. Pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente nustatytos sąlygos tik toms susidarančioms atliekoms, kurios įmonės teritorijoje laikomos ilgiau kaip metus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, TIPK leidimo Reglamento reikalavimai, tuo pačiu ir AAĮ 19¹ str. 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, o AAVKĮ 18 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai duoti Privalomąjį nurodymą neegzistavo. Atitinkamai Privalomasis nurodymas ir Departamento 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas yra nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.

Pažymėjo, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo gavęs UAB „Fortum Klaipėda“ pranešimą apie tai, kad spalio 2-23 dienomis jėgainė bus stabdoma profilaktiniam remontui, todėl bus ribojamas kuro priėmimas iki 200 t/savaitę. Degiąsias atliekas terminuotai laikyti sąvartyne laikinai leista tik nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-617 įsigaliojimo, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., o iki šios dienos degiąsias atliekas vežti į sąvartynus nebuvo galima. Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano 232.4 punktu degios atliekos privalo būti kaupiamos atliekų laikymo aikštelėse. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teritorijoje laikinai laikomų atliekų sandėliuoti stoginėje, kurioje atliekos bus laikomos ilgiau kaip metus, nėra fizinių galimybių, todėl atliekas galima perduoti tik atliekas tvarkančioms įmonėms. Pabrėžė, jog tai tik įrodo, kad šios nurodytos aplinkybės nuo pareiškėjo ir jo darbuotojų valios objektyviai nepriklauso, tačiau šios aplinkybės atsakovo tinkamai įvertintos nebuvo. Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad Privalomuoju nurodymu duotas 8 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo (I t. b. l. 115) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl Privalomojo nurodymo pažymėjo, kad, kaip nustatyta TIPK leidimo 4.4 punkte, supakuotos ir supresuotos į ryšulius degios atliekos bei atliekos gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų biologiškai skaidžių atliekų, laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. TIPK leidimo 4.2 punkte yra pažymėta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti degiųjų atliekų kiekis sandėliavimo pastate ir pastogėje yra 4330 t. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. sausio – liepos mėn. laikomų degių atliekų kiekis neviršijo leidžiamo laikyti degių atliekų kiekio – 4330 t. Remiantis tuo, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad patikrinimo metu užfiksuotos atliekos yra susidariusios pas pareiškėją ir laikinai laikomos trumpiau kaip metus ir tokių atliekų laikinam laikymui pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente sąlygos nenustatytos, t. y. pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente nustatytos sąlygos tik toms susidarančioms atliekoms, kurios įmonės teritorijoje laikomos ilgiau kaip metus. Pabrėžė, kad AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę eksploatuoti įrenginį ar jo dalį tik TIPK leidime nustatytomis sąlygomis, todėl, atsakovo teigimu, Privalomuoju nurodymu pareiškėja pagrįstai buvo įpareigota užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos pagal TIPK leidimo techniniame reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

Dėl Departamento Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo neteisėtumo nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl termino pratęsimo remiantis vien tik tuo, kad 8 dienų terminas nėra pakankamas, vertintini nepagrįstais.

Teismo posėdžio metu atstovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-36, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-2806 (I t. b. l. 24) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (38-14)-VR-1.7-3007 (I t, b. l. 26) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas gavo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 16 prašymą Nr. (17.5.)-s-1481 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma atlikti UAB „Energesman“ patikrinimą dėl galimai neteisėto atliekų perdavimo (I t. b. l. 151).

Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. Pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (38-14)-VR-1.7-1801 pavedė Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atlikti patikrinimą UAB „Energesman“ veiklavietėję, adresu: (duomenys neskelbtini). Neplaninio patikrinimo tikslas – dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi (I t. b. l. 152).

Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-461, kuriuo buvo priimta išvada, kad UAB „Energesman“ savo veiklavietėje, atviroje įmonės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas ne pagal turimo TIPK leidimo Nr. T-V.7-13/2015 atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant AAĮ 19¹ str. 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus (I t. b. l. 156).

Pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-VILAN-71088022-16 (I t. b. l. 163) bei administracinis nurodymas, kuriuo pareiškėjai paskirta 28 Eur bauda (I t. b. l. 164).

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. rugsėjo 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo pareiškėjui nurodė užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas 20 03 01) susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas 19 12 10) būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Nurodymą buvo privaloma įvykdyti iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (I t. b. l. 166).

Pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 01-16.09.09 kreipėsi į atsakovą prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. lapkričio 18 d. (I t. b. l. 168). Taip pat pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 01-16.09-12 kreipėsi į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo (I t. b. l. 170).

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-2806 pareiškėjo prašymo panaikinti Privalomąjį nurodymą netenkino (I t. b. l. 24), taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3007 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti (I t, b. l. 26).

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo priimtais Privalomuoju nurodymu bei 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-2806 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3007, su skundu kreipėsi į tesimą.

Nustatyta, kad esminiai argumentai, kuriais pareiškėjas ginčija priimtų sprendimų teisėtumą yra tai, kad, pareiškėjo teigimu, patikrinimo metu užfiksuotos degios atliekos įmonės teritorijoje buvo laikomos laikinai, t. y. trumpiau nei metus. Tokių atliekų (kurios laikomos laikinai) laikymo sąlygos nėra nustatytos nei pareiškėjai išduotame TIPK leidime Nr. T-V7-13/2015, nei techniniame reglamente. Šiuose dokumentuose yra numatytos tik tų atliekų laikymo sąlygos, kurios įmonės teritorijoje yra laikomos ilgiau nei metus. Tuo tarpu atsakovas prieštaraudamas pareiškėjo argumentams rėmėsi pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamento 4.2 bei 4.4 punktų nuostatomis, kurių pagrindu nusprendė, kad pareiškėjui buvo teisėtai ir pagrįstai nurodyta užtikrinti, kad atliekos būtų laikomos pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

AAĮ 19¹ str. 2 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taigi asmuo, kuriam yra išduotas TIPK leidimas įrenginiui eksploatuoti, leidime aptartą veiklą turi vykdyti nenukrypstant nuo leidime nustatytų sąlygų. Pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamento 4.2. punkte nurodyta, kad degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) (atliekos kodas 19 12 10) turi būti laikomos sandėlyje ar saugykloje. Šio Reglamento 4.4 punkte nustatyta, kad supresuotos ir supakuotos į ryšulius (kipas) degios atliekos ir supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų BSA laikomos sandėliavimo pastate C (1742 kv. m.) ir sandėliavimo pastogėje (C*) (1735 kv. m.) prie sandėliavimo pastato. Taigi pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamente yra nurodyta, kad degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) (atliekos kodas 19 12 10) turi būti laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad, kaip buvo nustatyta patikrinimo metu, pareiškėjo veiklavietėje degios atliekos (atliekos kodas 19 12 10), kurios susidarė po mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas 20 03 01) rūšiavimo buvo laikomos atviroje įmonės lauko teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos vykdymas nenukrypstant nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų yra pareiškėjo įstatyminė pareiga (AAĮ 19¹ str. 2 dalis), todėl TIPK leidimo Reglamente esant sąlygai, kad degios medžiagos turėtų būti laikomos tik sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje, o pareiškėjui šios sąlygos nesilaikius, atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas 20 03 01) susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas 19 12 10) būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

Pareiškėjo teigimu, išduoto TIPK leidimo Reglamente yra numatytos sąlygos tik atliekoms, kurios pareiškėjo teritorijoje yra laikomos ilgiau nei metus. Pareiškėjas įrodinėja, kad atsižvelgiant į tai, jog po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusios degios atliekos atviroje pareiškėjo lauko teritorijoje buvo saugomos tik laikinai, t. y. trumpiau kaip metus, o sąlygos atliekoms, kurios laikomos tik laikinai TIPK leidimo Reglamente nėra aptartos, vadinasi, sąlygų konstatuoti AAĮ 19¹ str. 2 dalies pažeidimą nebuvo. Pažymėtina, kad TIPK leidimo Reglamente, kuriame nurodytos sąlygos pareiškėjui yra privalomos, aiškiai apibrėžta, kad degiosios medžiagos turėtų būti laikomos tik sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje. Šios sąlygos nesilaikymas buvo fiksuotas Aktu (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra). TIPK leidimo Reglamente yra įtvirtinta bendra sąlyga, kaip turėtų būti laikomos būtent degios medžiagos neišskiriant jų laikymo trukmės, todėl šie argumentai, kuriais pareiškėjas įrodinėja sąlygų AAĮ 19¹ str. 2 dalies pažeidimui konstatuoti nebūvimą, laikytini nepagrįstais. Atitinkamai darytina išvada, kad skundžiamas atsakovo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-2806, kuriuo atsisakyta panaikinti Privalomąjį nurodymą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo gavęs UAB „Fortum Klaipėda“ pranešimą apie tai, kad spalio 2-23 dienomis jėgainė bus stabdoma profilaktiniam remontui, todėl bus ribojamas kuro priėmimas. Kaip nustatyta TIPK leidimo Reglamente, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti degių atliekų kiekis yra 4330 tonos. Patikrinimo metu (2016 m. rugpjūčio 24 d.) atsakovas nustatė, kad laikomų degių atliekų kiekis neviršijo didžiausio, vienu metu leidžiamo laikyti degiųjų medžiagų kiekio, todėl atsakovas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti, kaip trukdančių vykdyti Privalomąjį nurodymą. Atsakovas nustatęs, kad laikomų degių atliekų kiekis neviršijo didžiausio, vienu metu leidžiamo laikyti degiųjų medžiagų kiekio, pagrįstai, kaip nereikšmingus įvertino ir pareiškėjo argumentus, kad stoginėje laikyti degių atliekų pareiškėjas neturi fizinių galimybių.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas tik perkelti atliekas į TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas, todėl terminas šiam nurodymui įvykdyti nebuvo per trumpas. Atitinkamai atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti laikytinas teisingu ir pagrįstu.

Apibendrinant darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, aptarto teisinio reglamentavimo apimtyje, tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kuriuos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus skundo, prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Energesman“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.