Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus vedėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo poskyrio vyriausias specialistas M. D. 2014 m. rugpjūčio 4 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189² str. 1 d., jame nurodant, kad iš Vilniaus visuomenės sveiktos centro gavus informaciją, apie tai, jog (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas naudoja ne pagal paskirtį, skyriaus specialistas 2014 m. birželio 3 d. atlikdamas statinių naudojimo priežiūros vykdytojo funkcijas patikrino ar patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), patalpų naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2012 m. lapkričio 28 d. sudarytą nuomos sutartį naudojamos pagal paskirtį. Patalpų, kurias nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – maitinimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpose, kurių plotas yra 303,13 m2, (Nekilnojamojo turto registro duomenimis) yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas naudoja ne pagal paskirtį nurodytą nekilnojamojo turto registre.

2014 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189² str. 1 d. paskiriant jai 500 Lt baudą.

M. S., atstovaujama advokato R. S., nesutikdama su tokiu procesiniu sprendimu, skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Toks apeliantės nesutikimas buvo motyvuojamas tuo, kad priimant nutarimą nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėtos reikšmingos bylai aplinkybės, neaiškiai suformuluotas administracinis kaltinimas, nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tuo pažeidžiant asmens teisę į gynybą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas panaikintas, bylą grąžinant institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta pati pažeidimo esmė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika, bei kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, jog pastate (duomenys neskelbtini), yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos, kokių negyvenamųjų pastatų pogrupiui priskirtinos šios patalpos, bei ar M. S. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, konstatuojant, kad administracinis kaltinimas M. S. suformuluotas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu apygardos teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Juridinio skyriaus vedėja A. G. prašo panaikinti apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, M. S. atžvilgiu priimtą 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą.

Nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais argumentais. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t.y. kad statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2012 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartį yra išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – maitinimo. Aprašyme nurodoma, jog tai yra negyvenamoji patalpa – restoranas su administracinėmis patalpomis. Faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, kad, vizualiai apžiūrėjus patalpas, buvo nustatyta, jog patalpose yra vykdoma apgyvendinimo (hostelio) veikla ir dėl to konstatuota, jog minėtos patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, tuo pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.1 p. reikalavimus – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Anot apelianto, šiuo pagrindu buvo nustatytas objektyvus faktas, kad 303,13 kv.m bendro ploto patalpos (duomenys neskelbtini), yra naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre, dėl ko M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Pažymi, jog tokie procesiniai sprendimai buvo priimti, tik nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – maitinimo, o jose teikiamos paslaugos - ne maitinimo, o apgyvendinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime neįvardinta pati pažeidimo esmė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veikla, bei kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, jog pastate (duomenys neskelbtini), yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Taip pat, apelianto nuomone, nepagrįstai nurodoma ir tai, kad Institucijos skyriaus pareigūnas netinkamai, neaiškiai suformulavo administracinį kaltinimą, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tuo pažeidžiamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog norminiuose aktuose yra numatyta, kad negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, viename iš jų numatyti maitinimo paskirties pastatai, kurie skirti žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai), o kitame viešbučių paskirties pastatai, kurie skirti teikti apgyvendinimo paslaugas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Anot apelianto, šiuo nagrinėjamu atveju turėtų būti nurodoma, jog negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra viešbučių, t.y. turi būti nurodoma dabartinė tiksli patalpų naudojimo paskirtis. Todėl, remiantis teisės normomis, prieš pradedant apgyvendinimo veiklą, patalpų paskirtis turėjo būti pakeista į viešbučių.

Anot apeliantės, atsižvelgus į tai, kad, pagal 2012 m. lapkričio 28 d. nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojus negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), bendrovės direktorė M. S. įgijo ir pareigą jas prižiūrėti, naudoti pagal paskirtį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog M. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189² str. 1 d. ir jai pagrįstai buvo paskirta 500 Lt bauda.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 189² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Kaip matyti šį įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymo reikalavimų ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.1. p. įtvirtinta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 189² str. 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo nutarimu jai skirta 500 Lt bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo argumentai grindžiami tuo, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi grąžindamas Institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai skundžiamą nutarimą nepagrįstai traktavo, jog nei protokole, nei nutarime nebuvo nurodyta pati pažeidimo esmė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika, bei kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, jog pastate (duomenys neskelbtini), yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Taip pat nesutinkama su tuo, kad Institucijos pareigūnas neaiškiai suformulavo administracinį kaltinimą, tuo pažeidžiant asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, M. S. kaltinimas buvo formuojamas, atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vyr. specialisto M. D. 2014 m. birželio 3 d. surašytą Faktinių duomenų patikrinimo aktą. Šiame akte nurodoma, kad patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus pastato (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto patalpas nustatyta, kad patalpose yra vykdoma apgyvendinimo (hostelio) veikla. Patikrinimo išvadoje konstatuota, jog minėtos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai naudojamos ne pagal paskirtį. Taigi, šių duomenų pagrindu M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn.

Vertinant tiek ATPK 189² str. 1 d., tiek Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.1 p. turinį, galima teigti, kad šiam teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatant objektyvų faktą, jog statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inkriminuojant minėtą normą, administracinis teisės pažeidimas turi būti aiškiai įvardintas, nurodant ne tik objektyviuosius, bet ir jo subjektyviuosius požymius. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, kadangi gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Tinkamo protokolo surašymo klausimą pirmosios instancijos teisme kėlė ir Institucijos nutarimą apskundusi M. S..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turimus duomenis, bei pateiktus skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nei Institucijos surašytame administraciniame teisės pažeidimų protokole, nei priimtame nutarime, juo labiau minėtame faktinių duomenų patikrinimo akte nebuvo nurodyta, kokiais remiantis konkrečiais požymiais nustatyta, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – maitinimo, yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos (hostelis). Šiuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta pati pažeidimo esmė, t.y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika, bei kokiais įrodymais remiantis nustatyta, jog minėtos patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, o M. S. yra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame nėra pateiktas M. S. paaiškinimas, jo nėra ir byloje. Pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas yra svarbus, siekiant išsiaiškinti jo poziciją dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Tuo atveju, jeigu asmuo atsisako nuo paaiškinimo, tai turėtų būti pažymėta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aiški M. S. pozicija. Aplinkybė, kad M. S. pasirašė protokole dėl teisių ir pareigų išaiškinimo ir susipažinimo su protokolu, nerodo, kad M. S. galėjo pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus protokolo surašymo metu.

ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t.y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Pastebėtina, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, šis procesinis dokumentas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas, aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, ji turi būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas „offence“ reiškia „teisės pažeidimą“, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Taigi, viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Tuo tarpu dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, todėl jam įstatymo yra keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstyta, M. S. atžvilgiu surašyto protokolo trūkumas laikytinas esminiu, kliudančiu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pilna apimtimi pasinaudoti teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Šiuo atveju apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo ATPK 260 str. reikalavimams. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus vedėjos A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus vedėjos A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.