- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-684-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02606-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- V.M.
- Suinteresuotas asmuo
- V.M., N.
- Kategorijos
rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V.M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V.M., N.M, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio E.M, mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su E. M. (toliau ir – palikėjas) sudarė santuoką. Santuokoje kartu gyveno iki pat palikėjo E.M mirties (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai: V.M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N.M, gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą – kambarį bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau butą ir kitus namų apyvokos reikmenis priėmė faktiniu valdymu – po sutuoktinio mirties toliau gyveno santuokos metu įgytame bute, juo naudojosi, prižiūrėjo, atliko aktyvius veiksmus – mokėjo mokesčius ir kt.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pareiškimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Iš santuokos sudarymo akto įrašo Nr. 42, matyti, kad palikėjas ir pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 11 matyti, kad palikėjas E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021-10-19 notaro Mindaugo Vegio liudijimo matyti, kad po palikėjo mirties paveldėjimo bylų nebuvo sudaryta.
Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad palikėjas E. M. (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su V. M., gim. (duomenys neskelbtini) palikėjo vaikai – V. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš suinteresuotų asmenų V. M. ir N. M. atsiliepimų matyti, kad palikėjo vaikai nereiškia noro priimti palikimo, atsiradusio po jų tėvo E. M. mirties.
CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo vaikai. CK 5.13 str. nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios eilės įpėdiniai po palikėjo E. M. mirties per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu E. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1994-11-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi pareiškėja ir palikėjas E. M. nuo 1985 metų buvo sudarę santuoką, minėtam turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.
Faktinės pareiškime nurodytos aplinkybės bei prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad pareiškėja V. M. po sutuoktinio E. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti: po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pažymos matyti, kad pareiškėja moka už komunalines paslaugas, prižiūri minėtą butą.
Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą, butą, o kartu ir jame esančius palikėjo paliktus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, minėtą turtą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu.
Kitais būdais pareiškėjos negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.
Nustačius faktą, kad asmuo palikimą priėmė, teisme nesprendžiamas klausimas dėl konkretaus turto paveldėjimo, tai nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.