- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-1527-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10372-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
- Kategorijos
- 3.6.4.1Teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ prašymą išduoti teismo sprendimo pažymėjimą dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti pažymėjimą dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. priėmė teismo sprendimą Nr. 2-14281-587/2010 pagal UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui A. W. K., kurio priverstinis vykdymas 2010 m. spalio 8 d. buvo perduotas antstolės A. A. kontorai. Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkas registruotino turto neturi, nedirba, areštuotose banko sąskaitose lėšų nėra, su skolininku susisiekti neįmanoma. 2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities VPK nustatė skolininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad išieškojimas pagal teismo sprendimą vienu metu gali būti vykdomas tik pagal vieną vykdomąjį dokumentą, o ieškovei jau yra išduotas vykdomasis dokumentas, vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovei nepateikus akto, kuriuo, patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų nustatyta, kad nėra turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojui, šioje proceso stadijoje teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išduoti pažymėjimą dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu. Teismas ieškovei išaiškino, kad pašalinus kliudančias išduoti teismo sprendimo pažymėjimą dėl procesinio teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ji gali kreiptis į teismą su prašymu iš naujo.
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „General Financing“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą dėl pažymėjimo dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje išdavimo išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį yra išduodamas tik vienas vykdomasis raštas. Teismas neatsižvelgė, kad jei sprendimas turi būti vykdomas keliose vietose, tokiu atveju turi/gali būti išduoti keli vykdomieji raštai.Teismo įpareigojimas grąžinti pirminį vykdomąjį raštą, pagal kurį yra atliekamas išieškojimas Lietuvos teritorijoje, yra netinkamas, apsunkinantis ieškovės poziciją bei suteikiantis galimybę skolininkui piktnaudžiauti savo padėtimi. Ieškovės teigimu, grąžinus vykdomąjį dokumentą teismui, ieškovė privalėtų sumokėti visas išlaidas antstoliui, kuris panaikintų visus priverstinius veiksmus, taikytus skolininko atžvilgiu – sąskaitų areštus ir kitus turtinius apribojimus. Tokiu atveju, kol būtų išduotas pažymėjimas dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje ir jis Vokietijoje būtų pripažintas vykdomuoju dokumentu bei pradėtas vykdymas, skolininkas turėtų galimybę laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis Lietuvoje ir Vokietijoje, perleisti ar parduoti savo turtą.Teismas neteisingai taikė CPK 590 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes minėtas straipsnis vykdymo vietą išskiria ne vien pagal geografinį kriterijų, o taip pat pagal veiksmų atlikimo vietą priklausomai nuo išieškojimo nukreipimo į skolininko pajamas, turtą ar įpareigojant skolininką atlikti kokius nors veiksmus. Kiekviena vykdymo vieta yra savarankiškas kriterijus vykdymo veiksmams atlikti, todėl pagal CPK 647 straipsnį gali būti išduodamas antrinis vykdomasis raštas, o šiuo atveju - pažymėjimas dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje. Kitu atveju būtų akivaizdžiai pažeista išieškotojo teisė gauti išieškojimą pagal kelias priverstinio vykdymo priemones – iš lėšų, turto, esančio Lietuvoje, bei skolininko lėšų, darbo užmokesčio, gaunamo Vokietijoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išduoti pažymėjimą dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu kitoje valstybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „General Financing“ ieškinys patenkintas ir jos naudai iš atsakovo A. W. K. priteista 41 891,15 Lt skolos, 18 988,73 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 1826,00 Lt žyminis mokestis bei 171,82 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (b. l. 30-31). 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovės naudai buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdant antstolės A. A. kontoroje buvo nustatyta, jog skolininkas A. W. K. registruotino turto neturi, nedirba, areštuotose banko sąskaitose lėšų nėra, o 2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities VPK atsisakė skelbti skolininko paiešką, kadangi nustatė jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Ieškovė, siekdama pradėti išieškojimo veiksmus Vokietijoje, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti pažymėjimą dėl teismo sprendimo pripažinimo Vokietijoje (b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino, nes ieškovė nepateikė akto, kuriuo būtų nustatyta, kad nėra turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojui, o išieškojimas pagal teismo sprendimą vienu metu gali būti vykdomas tik pagal vieną vykdomąjį dokumentą, kuris ieškovei jau yra išduotas (b. l. 47-48). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 44/2001 33 straipsnį, vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Reglamento Nr. 44/2001 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažymėjimo dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu išdavimo, nepagrįstai vadovavosi CPK 647 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal to paties straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sąlyga pažymėjimui dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu užsienio valstybėje išduoti yra išieškojimo negalimumo akto ir duomenų, kad išieškotojai yra grąžintas vykdomasis dokumentas, pateikimas. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pažymėjimo dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu tvarka, nustatyta Reglamente Nr. 44/2001 ir neįvertino, kad skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur išieškotoja siekia pradėti vykdyti išieškojimą, todėl minėto pažymėjimo išdavimui jokių kliūčių nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. <...> Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė išduoti Reglamento V priede numatyto standartinės formos pažymėjimą skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu, o nurodydamas pateikti išieškojimo negalimumo aktą ir duomenis, kad išieškotojai yra grąžintas vykdomasis raštas, sudarė ieškovei formalias kliūtis dėl teisės kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos valstybės instituciją dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu įgyvendinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 54 straipsnį standartinės formos pažymėjimą išduoda teismas, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas, ieškovės UAB „General Financing“ prašymas dėl pažymėjimo dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje išdavimo perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pažymėjimo dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Vokietijoje išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.