Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-03 · Byla Nr. N-444-1914-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-03
Bylos Nr.
N-444-1914-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Nukentėjusysis
S. G.
Administracinė byla Nr. N1-1914/2007Procesinio sprendimo kategorija 37 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarties S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato Viešosios policijos įgaliotas pareigūnas 2005 m. lapkričio 18 d. surašė S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši savavališkai užtvėrė pravažiavimą tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), taip padarydama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnyje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija (toliau – Institucija) 2005 m. gruodžio 21 d. nutarimu S. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą skyrė 100 litų baudą.

S. M. apskundus tokį nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pastarasis jį 2006 m. spalio 20 d. nutarimu panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Toks sprendimas priimtas konstatavus, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog S. M. tyčia užtvėrė pravažiavimą, iškasė griovį ar kitu neteisėtu būdu įgyvendino savo teisę į žemę. Nukentėjusiajai S. G. apskundus teismo nutarimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. nutarimą panaikino, o bylą grąžino iš naujo nagrinėti teisme. Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nemotyvavo, kodėl remiasi vienais įrodymais ir atmeta kitus, todėl teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu. Byloje esant duomenų apie S. M. tyčinę veiką, dėl ko buvo užtvertas pravažiavimas tarp kaimyninių sklypų, ir esant duomenų, kad pastaroji nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendino savo tariamą teisę į žemę, byla grąžintina nagrinėti iš naujo teisme, siekiant tinkamai ištirti ir įvertinti surinktus įrodymus, esant reikalui, surinkti naujų įrodymų, užtikrinti nukentėjusiosios teisę proceso metu naudotis vertėjo paslaugomis.

II.

Pakartotinai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi S. M. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, skyrė įspėjimą. Toks sprendimas priimtas konstatavus, jog S. M. su nutarimu sutiko, jo neginčijo, o prašė tik sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, veika kvalifikuota teisingai, tačiau atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes, sunkią asmens materialinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijumi skirtina sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda.

III.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, S. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas pasisakė ne dėl to nutarimo, kurį skundė S. M. , o dėl jos vyro J. G. atžvilgiu priimto nutarimo, kuriuo jam skirta bauda už tai, kad sklype laikė gruntą be savivaldybės leidimo. Mano, jog tokia teismo klaida neleistina, nes byla nagrinėjama jau ne pirmą kartą; 2) keisti S. M. skirtą nuobaudą nebuvo pagrindo, nes ši po nuobaudos skyrimo ne tik kad nepašalino buvusių kliūčių, bet ir pastatė naujų, todėl šiuo atveju nuobaudą būtina sugriežtinti ir įpareigoti S. M. pašalinti kliūtis nuo kelio; 3) teismas neatsižvelgė į tai, kokiais motyvais ir kokiu tikslu byla buvo grąžinta naujam nagrinėjimui, o bylą nagrinėjo tik nuobaudos keitimo aspektu.

Atsiliepimas

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, S. M. prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apeliantė jokių naujų motyvuotų argumentų nepateikė, teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, išklausė paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmiausia pasakytina, jog skundžiamos nutarties dalyje, kurioje aprašomas skundžiamas nutarimas, kaip 2005 m. gruodžio 21 d. nutarimo turinys atskleistas ir kito byloje esančio nutarimo, priimto J. G. atžvilgiu, turinys. Toks nutarties netikslumas vertintinas kaip elementarus apsirikimas, nes iš visos skundžiamos nutarties turinio matyti, jog ginčo objektu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje laikytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarimas, kuriuo S. M. už ATPK 188 straipsnyje numatytos veikos padarymą skirta 100 litų bauda. Būtent dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir buvo aiškinamasi, todėl apeliantės argumentas, jog teismas pasisakė ne dėl to nutarimo, kuris buvo skųstas, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokių netikslumų teismo procesiniuose dokumentuose neturėtų būti, tačiau įvertinus tai, jog J. G. atžvilgiu nutarimą priėmė kitas subjektas nei S. M. atveju, nutarimo priėmimo data ir skirta nuobaudos rūšis kita, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo neatidumas aprašant skundžiamą aktą šiuo atveju klaidinti nukentėjusiosios neturėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Būtent dėl šių priežasčių, t. y. teismo procesinio sprendimo netinkamo motyvavimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 22 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos administracinio teismą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos 2007 m. gegužės 2 d. nutarties, toks teismo įpareigojimas nebuvo pilnai įvykdytas. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje tik konstatavo, jog S. M. su pažeidimu sutiko, pažeidimas įrodytas, veika kvalifikuota teisingai, tačiau kuo remiantis tokia išvada padaryta – nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdyje visi byloje esantys įrodymai buvo ištirti, protokole padaryta žyma, jog priimant procesinį sprendimą teismas vadovausis pateikta ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano, darytina išvada, jog S. M. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą veiką, įrodyta byloje esančia planine medžiaga (b. l. 18-23, 42, 44, 53-54, 84), nuotraukų šviesokopijomis, (b. l. 24-27), S. M. 2005 m. lapkričio 17 d. paaiškinimu (b. l. 28), paaiškinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 12) bei teisme, apeliantės ir jos dukros I. G. duotais paaiškinimais. Taigi, vien dėl tokio pirmosios instancijos teismo procesinių normų pažeidimo nagrinėjamoje byloje, nutartis nelaikoma neteisėta ir nepagrįsta, juolab, kai S. M. pripažinta kalta, o tokio sprendimo nukentėjusioji apeliaciniu skundu ir siekia.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas bylą nagrinėjo tik nuobaudos keitimo aspektu – nepagrįstas, nes nuobaudos keitimo būtinybė svarstoma tik tuomet, kai neginčijamai nustatyta, jog iš tiesų buvo įvykdytas pažeidimas (ATPK 297 str. 1, 2 d.). S. M. teisme pripažino savo kaltę ir, pasinaudojusi įstatymo suteikta galimybe keisti skundo reikalavimą, prašė teismo sušvelninti paskirtą nuobaudą, todėl teismas pagrįstai tokį reikalavimą nagrinėjo. Atsižvelgiant į šios kategorijos bylose taikomą non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principą, paskirtoji švelnesnė nuobauda nebegali būti revizuojama apeliantės prašoma linkme, t. y. būti griežtinama.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius