- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-910-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Algirdas Auruškevičius, Rasa Gudžiūnienė
- Skolininkas
- Z.
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skolininkė Z. V. užtikrindama iki 2025-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070035552, 2007-12-13 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankas nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 4199-0010-3018:0023, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Z. V..
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-05-24 kreditavimo sutartis Nr. K-2700-2007-33 su visais galimais pakeitimais bei papildymais prie jos – nėra vykdoma. Skolą sudaro: 104 849,48 Lt negrąžinto kredito, 8 071,48 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 835,71 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 116 756,67 Lt ir 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-12-08 nutartimi kreditoriaus AB DnB NORD bankas prašymą patenkino, areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę Z. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą turtą, ji netenka teisės perleisti jo kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę. Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-08 nutarties įteikimo skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Skolininkė Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-08 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jos gaunamo darbo užmokesčio pakaktų dengti paskolą ir palūkanas iki sulygto termino, tačiau kreditorius vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Pabrėžia, kad teismas nuspręsdamas parduoti vienintelį gyvenamąjį būstą privalėjo sudaryti jo balansą bei atsižvelgti į mažamečio vaiko (sūnaus) interesus. Mano, kad byloje trūksta įrodymų apie tai, kad skolininkė buvo kreditoriaus įspėta apie paskolos sutarties nutraukimą. Kreditoriaus priskaičiuoti delspinigiai neatitinka paskolos sutartyje numatytų. Teismas privalėjo pasiūlyti perkredituoti paskolą, o neparduoti už palyginamai nedidelę skolą, turtą, kurio vertė viršija 225 000 Lt. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad paskolos sutartis Nr. K-4100-2007-68 sudaryta 2007-12-12, todėl prievolės užtikrinimas galėjo būti tik ta data, o ne kaip nurodyta teismo ginčijamoje nutartyje – 2007-05-24.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė Z. V. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-12-12 kreditavimo sutartį Nr. K-4100-2007-68 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkė neteisingai nurodo, kad nėra duomenų apie numatomą sutarties nutraukimą, kadangi kreditorius su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė 2010-10-26 rašto Nr. 30.56.17/2010 kopiją bei šio rašto įteikimą patvirtinančio dokumento – įteikimo pranešimo – kopiją. Lakšte, nurodant įkeitimu užtikrintą prievolę, buvo padaryta klaida ir vietoje 2007-12-12 kreditavimo sutarties Nr. K-4100-2007-68 įrašyta 2007-05-04 kreditavimo sutartis Nr. K-2700-2007-33.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Dėl minėtos priežasties teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, įvertina tik hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų. Remiantis tuo, atskirojo skundo argumentai dėl teismo pareigos sudaryti įkeisto turto balansą, atsižvelgti į mažamečio vaiko interesus, pasiūlyti perkredituoti paskolą, atmetami kaip nepagrįsti bei neįtakojantys skundžiamos teismo nutarties teisėtumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-12-12 tarp skolininkės Z. V. ir kreditoriaus AB DnB NORD bankas buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-4100-2007-68. Apeliantė užtikrindama iki 2025-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070035552, 2007-12-13 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 4199-0010-3018:0023, esantį (duomenys neskelbtini). Kreditorius apie vienašalį kreditavimo sutarties nutraukimą informavo skolininkę Z. V. 2010-10-26 raštu Nr. 30.56.17/2010. Duomenų apie tai, kad apeliantė būtų grąžinusi skolą kreditoriui AB DnB NORD bankas, nėra.
Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės Z. V. hipoteka įkeisto turto.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sutartis Nr. K-4100-2007-68 sudaryta 2007-12-12, todėl prievolės užtikrinimas galėjo būti tik ta data, o ne kaip nurodyta teismo ginčijamoje nutartyje – 2007-05-24. Hipotekos lakšte Nr. 01120070035552 nurodyta, kad įkeitimu užtikrinama 2007-05-24 kreditavimo sutartis, tačiau įvertinusi byloje esančius dokumentus: pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2081117 (b.l. 9), kreditavimo sutartį Nr. K-4100-2007-68 (b.l. 17), nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 26), teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant kitų įrodymų bei ginčo tarp šalių dėl to, kad įkeitimu buvo užtikrinta ne 2007-12-12 kreditavimo sutartis Nr. K-4100-2007-68, jog hipotekos lakšte buvo padaryta klaida ir vietoje 2007-12-12 kreditavimo sutarties Nr. K-4100-2007-68 įrašyta 2007-05-04 kreditavimo sutartis Nr. K-2700-2007-33.
Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus dėl netinkamai paskaičiuotų delspinigių, kadangi apeliantė nesutikdama su kreditoriaus paskaičiavimu turi teisę ginčyti kreditoriaus prašomų priteisti delspinigių dydį bendra ginčo teisenos tvarka. Tuo pačiu būtina pabrėžti, jog apeliantei nesutinkant su kreditavimo sutarties nutraukimu, ji turi teisę kreditoriaus vienašalį sutarties nutraukimą ginčyti taip pat bendra ginčo teisenos tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.