Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-02-27 · Administracinė byla Nr. A-525-380-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
A-525-380-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00184-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
D. V.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-380/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00184-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 11.1, 11.3, 11.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. patikslintą pareiškimą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja patikslintu pareiškimu (b.l. 36-39) prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. V. valdytą žemę Vilkaičių kaime, Plungės rajone ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos dėdė K. V. iki žemės nacionalizacijos Žlibinų seniūnijoje, Vilkaičių kaime valdė 46,50 ha žemės. Pažymėjo, kad pas K. V. ji augo nuo devynerių metų, faktiškai buvo jo įvaikinta, tačiau įvaikinimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Teigė, kad kartu su savo mama V. J., K. V. pussesere, paskutiniais jo gyvenimo metais jį slaugė, juo rūpinosi ir palaidojo. Pareiškėja nurodė, kad nesant kitų paveldėtojų, po K. V. mirties jam priklausiusius buitinius reikmenis paveldėjo pareiškėja bei jos motina.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė prašymo reikalavimą palaikė ir prašė jį patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atsiliepime (b.l. 52-55) nurodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, kad pareiškėja nurodo subjektyvias, nuo jos valios priklausiusias aplinkybes, kurios negali būti laikytinos objektyviomis priežastimis terminui atnaujinti. Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijoje nenumatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į pusbrolių/pusseserių turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl nei pareiškėjos mama V. G. (J.), nei pareiškėja D. V. nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, į buvusio savininko K. V. valdytą žemę Plungės rajono savivaldybėje, Žlibinų seniūnijoje, Vilkaičių kaime.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b.l. 75-77) pareiškėjos patikslintą pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnis numato baigtinį asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą. Atitinkamai terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nors minėto straipsnio redakcija buvo ne kartą keista, jokioje straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į dėdės ar krikšto tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Be to, faktas, jog pareiškėja buvo įvaikinta teisme nebuvo nustatytas, todėl turtinių teisių į K. V. turėtą nuosavybę įgyti negalėjo.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A20-130/2008 ir nurodė, kad pareiškėjai neturint subjektinės teisės prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, ji negali būti laikytina praleidusia Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kitiems dokumentams pateikti, nes praleisto termino atnaujinimas pareiškėjai negalėtų sukelti jos siekiamų teisinių pasekmių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja už pareiškimą yra sumokėjusi 139 litų žyminį mokestį, remiantis to paties įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai turi būti grąžinama permokėta 39 litų suma.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 81-82), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-470-609-2012 ir administracinę bylą išnagrinėti iš esmės: pripažinti priežastis, dėl kurių praleistas terminas, svarbiomis bei atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atstatyti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

1. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja buvo pilnai išlaikoma savo dėdės-K. V., augo jo šeimoje ir buvo leidžiama į mokyklą. Pareiškėja faktiškai buvo K. V. įvaikinta, tik nebuvo sutvarkyti dokumentai.

2. Pareiškėja nurodo, kad jau pareiškime buvo nurodytos svarbios priežastys, t.y. sunki jos motinos- V. J.- liga, dėl kurios ji praleido terminą spręsti klausimus, susijusius su nekilnojamo turto nuosavybės atkūrimu į K. V. turėtą žemę.

3. Pabrėžė, kad atmetus jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, jai yra užkertamas kelias bet kaip įrodinėti savo teises į K. V. turėtą nuosavybės teisėmis žemę.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Sąrašą asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnis. Tik šiame sąraše numatytiems asmenims Atkūrimo įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad pareiškėja yra buvusio žemės savininko K. V. krikšto dukra, taip pat antros eilės dukterėčia.

Nei vienoje Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta, kad buvusio savininko krikšto dukra ar antrosios eilės dukterėčia gali pretenduoti į nuosavybės atkūrimą. Konstatuotina, kad pareiškėja pagal giminystės ryšį (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktai) neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K.V. turėtą nuosavybę.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog pareiškėja yra K.V. nuosavybės teisių paveldėtoja pagal testamentą, naminį testamentą arba sutartį. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K.V. turėtą nuosavybę ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu.

Pareiškėjos argumentai, kad ji faktiškai buvo K.V. įvaikinta, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėja nepateikė jokio kompetentingos institucijos šį faktą patvirtinančio dokumento. Tuo tarpu pačiam administraciniam teismui įstatymais nėra suteikta kompetencija nustatyti tokio pobūdžio juridinius faktus.

Pareiškėjai neturint subjektinės teisės prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, ji negali būti laikytina praleidusia Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kitiems dokumentams pateikti, nes praleisto termino atnaujinimas pareiškėjai negalėtų sukelti jos siekiamų teisinių pasekmių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, administracinėse bylose už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 100 litų žyminį mokestį, remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai turi būti grąžinama permokėta 50 litų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria

D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

D. V. grąžinti 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio, sumokėto 2012 09 24 pagal Mokėjimo nurodymą Nr. 262747.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDainius Raižys