Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-361/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-14Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
1A-200-361/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22234-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
R. Z., M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-361/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22234-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; (S) 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistosios R. Z. gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2020 m. gegužės 20 d. turto vagystės) ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. Z. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką R. Z. nuspręsta įskaitytas iš dalies atliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką R. Z. nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) nuteistas M. R.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Z. nuteista už tai, kad ji ir M. R., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, 2020 m. gegužės 20 d., apie 16.45 val., Pramonės g. 6E, Šilutės m., iš UAB „Makveža“ parduotuvės „Moki veži“, R. Z. stovint netoliese ir stebint aplinką, o M. R. paimant iš parduotuvės lentynos, pagrobė svetimą – UAB „Makveža“ priklausantį 215 Eur vertės benzininį pjūklą „Makita“ EA3201S35A.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Nuteistoji R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad tą dieną M. R. padėjo persivežti daiktus Klaipėdoje. Jis pasiūlė jai važiuoti į Šilutę pas jo senelį. Neturėjo ką veikti, todėl sutiko. M. R. sustojo prie parduotuvės „Moki veži“, tačiau nesakė, kad ketina iš jos vogti. Kas vyko parduotuvėje, nematė, nes nestebėjo aplinkos, parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kur stovėjo. Prašo atsižvelgti į tai, kad M. R. kaltę dėl vagystės pripažino ir parodė, kad vagystę įvykdė vienas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai ignoravo tokius M. R. parodymus, o apeliantės kaltę grindė prielaidomis. Todėl nesutinka padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat mano, kad jai skirta bausmė teismo netinkamai individualizuota, todėl neteisinga. Teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias normas.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistosios gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad R. Z. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

5. Iš apeliaciniame skunde nurodytų teiginių matyti, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl, jos manymu, netinkamo teisės normų, reglamentuojančių bendrininkavimo institutą, taikymo.

6. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

7. Apeliantė, ginčydama savo, kaip vagystės bendrininkės, vaidmenį, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dėl šios vagystės kaltę visiškai pripažino vien M. R.. Tačiau toks apeliantės argumentas nešalina jos kaltės dėl vagystės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, įvertinus M. R., R. Z. parodymus, 2020 m. gegužės 21 d. R. Z. parodymų patikrinimo vietoje, 2020 m. gegužės 20 d. vaizdo įrašo UAB „Makveža“, daryto prekybos centre, kurio dėl techninių galimybių peržiūrėti nepavyko, apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir kitus faktinius bylos duomenis, kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Nuosprendyje atskleistas tiek intelektualusis, tiek valinis R. Z., kaip vagystės bendrininkės, tyčios turinys.

8. Byloje surinkta ir apylinkės teismo posėdyje ištirta faktinė medžiaga atskleidžia ir kito būtino bendrininkavimo subjektyviojo požymio – susitarimo veikti bendrai tarp R. Z. ir M. R. buvimą. Nors apeliantė neigia tarp jos ir M. R. buvus išankstinį susitarimą vogti iš parduotuvės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdžiai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-5/2009, 2K-214/2011).

9. Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingosiomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2008). Kita vertus, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). Asmuo, paėmęs svetimą turtą, turi nustatyti savo ar kitų asmenų viešpatavimą šio turto atžvilgiu, o turto paėmimo momentu kartais to įtvirtinti neįmanoma, todėl ne visada turto paėmimo momentas sutampa su jo pagrobimo momentu. Pastarasis momentas gali atsirasti vėliau, t. y. kai pagrobėjas paimtą turtą užvaldo.

10. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. M. R. ir R. Z. tolesni veiksmai – po vagystės abu iš karto išėjo iš prekybos centro su pavogta preke ir kartu nuvažiavo, kaip motyvavo apylinkės teismas, rodo jų veiksmų bendrumą vagystės metu. Nors R. Z. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaltės dėl vagystės neprisipažino, tačiau pripažino, kad buvo šalia M. R., kai šis vogė prekes, ir tai matė. Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. kalta prisipažino iš dalies, nurodydama, kad pati pjūklo nevogė, tik buvo kaip priedanga, ir vėliau savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Todėl dabar skunde apeliantės išsakoma pozicija, kad ji neva nestebėjo aplinkos, o kaltę dėl vagystės prisiėmė tik M. R., vertinama kaip jos siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia dalyvavimo vagystėje kartu su M. R..

11. Vertindamas bendrininkų subjektyviąją pusę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendravykdžių veika pasireiškia tik tyčia ir kiekvienas iš jų siekia nusikalstamos veikos padarinių, tačiau jų nusikalstamo elgesio paskatos neprivalo sutapti, o vykdytoju gali būti pripažintas asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Įrodinėjant tokio susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

12. R. Z. dalyvavimas vagystėje buvo būtinas tam, kad bendrininkų nusikalstamas sumanymas butų įgyvendintas iki galo – pagrobtas svetimas turtas užvaldytas, įgyjant realią galimybę neteisėtai jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. Z. yra vagystės bendrininkė. Nors vaizdo įrašas iš parduotuvės neišsaugotas, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti ar kaip nepatikimus vertinti šio įrašo apžiūros protokole tyrėjo užfiksuotus duomenis, o būtent tai, kad, M. R. imant prekę, R. Z. buvo šalia – 1 metro atstumu, dairėsi į šalis. Taigi toks kaip šis vagystės iš parduotuvės mechanizmas, kai vienas iš bendrininkų bando nukreipti apsaugos darbuotojų dėmesį, įtartinai, be tikslo vaikščiodamas ir (ar) dairydamasis į aplinkinius ir pan., o kitas paima prekę, paslepia ją po rūbais ar nešulyje ir pan., yra klasikinis. R. Z. nėra padėjėja bendroje nusikalstamoje veikoje BK 24 straipsnio 6 dalies prasme – jos sąmoningai ir valingai atlikti veiksmai (stovėjo netoliese M. R. ir stebėjo aplinką; kartu su M. R. išėjo iš parduotuvės nesumokėję už paimtą prekę ir tuo pačiu automobiliu išvažiavo) atitinka vykdytojos funkcijas. Todėl apeliantės pozicija, kad ji su įvykdyta vagyste nėra susijusi, dėl jos įvykdymo nesitarė ir joje nedalyvavo, laikytina tik jos gynybine versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. Z. pritaikytas tinkamai, jai skirta bausmė individualizuota tinkamai ir nėra per griežta. Skirdamas jai arešto bausmę, o po to subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiupa skirta bausme, apylinkės teismas laikėsi bausmių skyrimą ir jų subendrinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Todėl nuteistosios R. Z. apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą nuosprendį (jo dalį) ar jį keisti pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

14. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistosios R. Z. valstybės naudai prašoma išieškoti 176,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 21).

15. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistosios R. Z. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. Ančiukaitis. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios R. Z., teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistosios R. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė