Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-438-209-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-23
Bylos Nr.: P-438-209-11
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00196-2009-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas: E. B.

Kategorijos

16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P438-209/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00196-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 pagal pareiškėjo E. B. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo ir išvados dalies panaikinimo, įsakymo bei išvados pripažinimo galiojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2009 m. liepos 16 d. atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko įsakymą Nr. 85-TE-243 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 pripažinimo negaliojančiu“; 2) palikti galioti atsakovo viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“; 3) panaikinti 2010 m. kovo 2 d. atsakovo viršininko patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiksmų“ 5 punktą; 4) palikti galioti 2009 m. birželio 1 d. atsakovo laikinai einančio pareigas viršininko patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-98-IS-5 „Dėl tyrėjo E. B. sveikatos sutrikdymo”.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, 2009 m. kovo 2 d. buvo sužalotas tarnyboje. Teigė, jog tą dieną gavęs pranešimą apie vagystę iš buto ir išsiaiškinęs, kad įtariamasis gali būti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivis I. Š., su pareigūnais R. K., R. K. ir R. K. nuvyko į paminėtą gimnaziją. Informavęs gimnazijos direktoriaus pavaduotoją ir gavęs jos leidimą, I. Š. pasiūlė vykti į policijos komisariatą. Šis moksleivis neprieštaraudamas nuėjo iki tarnybinio automobilio, tačiau pasiūlius į jį sėsti, atsisakė ir nubėgo į gimnazijos pastatą. Gimnazijos moksleiviai pareiškėją ir kitus pareigūnus, besivejančius I. Š., stengėsi sulaikyti. Jie griebė pareiškėją už striukės, nutempė nuo laiptų, tąsė už rūbų, parvertė, spardė į galvą ir kitas kūno vietas, nors jis šaukė, kad yra policijos pareigūnas. Gimnazistų veiksmus nutraukė pareigūnas R. K., kuris du jaunuolius sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Pareiškėjas nurodė, jog po patirtų sužalojimų tą pačią dieną kreipėsi į viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2009 m. kovo 17 d. Nedarbingumo pažymėjime nurodyta, jog sužalojimas laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Taip pat nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas 2009 m. kovo 2 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00115-09 gimnazijos moksleivių atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį, tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius pareiškėją sužalojusių asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio, t. y. tyčios pasipriešinti pareigūnams. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo neatnaujino. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-98-IS-5 nustatyta, kad jis veikė pagal pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. jo veiksmai buvo teisėti. Atsakovo viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211 jam paskirta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija dėl lengvo sveikatos sutrikdymo vykdant tarnybines pareigas. Pareiškėjas nurodė, jog pagal B. Š. skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius) atliko tyrimą ir 2009 m. liepos 9 d. pažymoje Nr. 4D-2009/1-586 pateikė rekomendacijas, kurių 3 punktu pasiūlė Policijos generaliniam komisarui sustabdyti kompensavimo dėl sveikatos sutrikdymo klausimo išsprendimą, kol bus priimtos galutinės išvados dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo viršininkas, vadovaudamasis Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis, 2009 m. liepos 16 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 85-TE-243, kuriuo panaikino 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes Seimo kontrolieriaus išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jis nėra kompetentingas tikrinti ir kontroliuoti pareigūnų priimamų procesinių sprendimų teisėtumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovo viršininkas patvirtino skundžiamą 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-17, kurios 5 punkte nurodyta kompensacijos išmokėjimo procedūrą dėl pareiškėjo tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo laikyti baigta, vadovaujantis 2009 m. liepos 16 d. viršininko įsakymu Nr. 85-TE-243. Argumentavo, jog skundžiamos tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai prieštaringi, joje konstatuojama, kad jis sužalotas dėl savo paties kaltės, nors taip pat nurodyta, jog prieš jį smurtavusių gimnazistų veiksmai neteisėti. Teigė, kad paminėtos išvados teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes į gimnaziją jis atvyko išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybių, tuo tarpu išvadoje nurodyta, kad jis ėmėsi asmens sulaikymo veiksmų. Taip pat pažymėjo, jog sužalojimą patyrė ne dėl savo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad taip elgtis turėjo vykdydamas Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų nurodymus. Akcentavo, jog 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-98-IS-5 buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, atsižvelgta į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. birželio 17 d. pažymą, tačiau to nepadaryta surašant skundžiamą išvadą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą, kurį patikslino, prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, jog skundžiamu 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-243 panaikintas jo viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE-211, kuriuo pareiškėjui paskirta kompensacija už sveikatos sutrikdymą. Argumentavo, kad skundžiamas įsakymas priimtas paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir įvertinus Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 4D-2009/1-586, Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 4-340, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas nepasirinko tinkamos ir efektyvios procesinių veiksmų taktikos, neinformavo asmenų dėl jų atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų. Be to, pareiškėjas neišsiaiškino įvykio aplinkybių, neteisėtai sulaikė I. Š., kuris nebuvo įsitikinęs, kad bendrauja su policijos pareigūnais, ir todėl dėl savo paties kaltės buvo sužalotas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 85-TE-243, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE-211, ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 5 punktą, kuriuo nutarta laikyti baigta kompensacijos išmokėjimo procedūrą dėl pareiškėjo tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo. Kaip pagrindinius ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus teismas nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – Taisyklės). Teismas nustatė, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate 2009 m. gegužės 4 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-98-IS-5 konstatuota, jog pareiškėjo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, nes nustatytas priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika jo gyvybei ar sveikatai, jo paties didelis neatsargumas nenustatytas, o sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas kompensacijai mokėti. Sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą – lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą – nustatė Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d., Taisyklių 14 p.). Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-98-IS-5 atitinka Taisyklių 10 punkte nustatytus tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimus, atsakyta į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus, ji patvirtinta įstaigos vadovo Taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka. Šios išvados pagrindu priimtas 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE-211 išmokėti pareiškėjui 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Teismas taip pat nustatė, jog Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. birželio 19 nutarimu Nr. 4-340 nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00115-09 pagal BK 286 straipsnį dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, nenustačius kaltų asmenų veiksmuose tyčios pasipriešinti policijos pareigūnui. Prokuroro nutarime nurodyta, jog moksleivių, nežymiai sužalojusių pareiškėją, veiksmuose objektyviai yra BK 140 ir 187 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymiai, tačiau jų veiksmai įvertinti kaip būtinoji gintis, kadangi jie subjektyviai suvokė, kad ginasi nuo pavojingo kėsinimosi. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. liepos 31 d. nutarimu, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas neatnaujintas. Seimo kontrolierius 2009 m. liepos 9 d. išnagrinėjo I. Š. ir jo motinos B. Š. skundą ir pažymoje Nr. 4D-2009/1-586 pateikė rekomendacijas sustabdyti kompensavimo dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo klausimo sprendimą, kol bus priimtos galutinės išvados dėl jo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Paminėtos pažymos ir Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 4-340 pagrindu atsakovo viršininkas 2009 m. liepos 16 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 85-TE-243, kuriuo pripažino negaliojančiu 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211. 2010 m. kovo 2 d. buvo patvirtinta skundžiama tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-17, kurios 5 punktu nutarta kompensacijos išmokėjimo procedūrą dėl pareiškėjo tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo laikyti baigta. Teismas kaip nepagrįstus vertino atsakovo argumentus, jog skundžiamas įsakymas ir tarnybinio patikrinimo išvada priimti paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Teismas nurodė, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas Seimo kontrolierius neturi teisės tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, jog būtent tai jis daro, vertindamas pareiškėjo procesinius veiksmus ir darydamas išvadą, kad pareigūnas neturėjo teisės imtis I. Š. sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą veiksmų. Teismas akcentavo, kad nei Seimo kontrolieriaus pažymoje, nei Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 4-340, kuriais atsakovas rėmėsi priimdamas skundžiamus aktus, naujos faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, nes nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-98-IS-5, tačiau jų teisinis įvertinimas yra visiškai priešingas. Teismas pažymėjo, jog Seimo kontrolieriaus pažyma yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą ir tvirtindamas 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, ja vadovavosi nepagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 85-TE-243 priimtas neatlikus naujo tarnybinio patikrinimo, neatnaujinus atlikto patikrinimo ar pan., t. y. nesilaikant nustatytų procedūrų. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, padaryti procedūriniai pažeidimai yra pakankamas pagrindas įsakymui panaikinti. Pažeisdamas nustatytą tvarką, atsakovo viršininkas patvirtino 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-17, praėjus daugiau nei pusei metų po skundžiamo įsakymo priėmimo, ir išvados 5 punktą pagrindė skundžiamu įsakymu. Paminėtoje išvadoje nurodyta, jog 2009 m. kovo 3 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, kuris 2009 m. kovo 19 d. sustabdytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 11 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Išvadoje nenurodyta, kada tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Teismas nustatė, kad sustabdžius šį tarnybinį patikrinimą, buvo atliktas kitas – dėl pareiškėjo sužalojimo. Pastarasis tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2009 m. birželio 1 d. ir jo metu nekilo abejonių, jog pareiškėjo veiksmuose galėjo būti tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. Ginčijamoje 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių taip pat nenustatyta ir nekonstatuota naujų faktinių aplinkybių. Priėmęs ginčijamą įsakymą, atsakovas nepanaikino 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-5, todėl joje konstatuotos aplinkybės yra nepaneigtos. Priešingai, ir 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-17 nurodyta, jog gimnazijos jaunuoliai, sužaloję pareiškėją, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pareigūnas, ar ne, neturėjo teisės imtis smurtinių veiksmų, nes realios grėsmės jiems nebuvo.

Teismo vertinimu, atsakovas skundžiamoje išvadoje pripažįsta, jog pareiškėjas buvo sužalotas tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas, o jo veikla buvo susijusi su padidėjusia rizika sveikatai. 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados 5 punktu nuspręsta laikyti baigta kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo išmokėjimo procedūrą pareiškėjui, vadovaujantis atsakovo viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-243. Konstatavus, jog šis įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundžiamos išvados 5 punktas taip pat pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Įvertinęs nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas nepasirinko tinkamos ir efektyvios procesinių veiksmų taktikos, o jo atliekami procesiniai veiksmai galėjo būti nesuprantami jį sužalojusiems asmenims. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sužalotas dėl savo kaltės arba neatsargumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas sužalojimą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu ne dėl savo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, jog turėjo taip elgtis, vykdydamas Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų nurodymus, ir juos atliko tinkamai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sužalojimas atitinka įstatymų leidėjo nustatytus papildomus kriterijus Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų socialinių garantijų taikymui, t. y. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teisinė situacija, kai nuspręsta nemokėti pareiškėjui kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo, nors tam yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, negalima. Teismas konstatavo, kad atsakovo viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 85-TE-243 ir 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 5 punktas naikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Teismas pareiškėjo prašymo dalį, kuria jis prašė konstatuoti iki panaikinimo galiojusių administracinių aktų galiojimą, tenkino, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, nes tik tokiu būdu nagrinėjamoje byloje galėjo būti apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti jo prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad gimnazijos, kurioje mokosi I. Š., direktoriaus pavaduotojos ir policijos pareigūnų paaiškinimai dėl pareigūnų prisistatymo prieštaringi. Direktoriaus pavaduotoja tvirtina, kad pareigūnai tik prisistatė, o kadangi ji pareiškėją žinojo kaip policininką, pažymėjimo nepaprašė. Pareiškėjas tvirtina, kad direktoriaus pavaduotojai pažymėjimą parodė. Pažymėjo, kad I. Š., žinodamas, kad nieko neteisėto nėra padaręs, ir matydamas, jog nepažįstami asmenys veda jį į automobilį be jokių skiriamųjų policijos ženklų ir tamsintais stiklais, pasitaikius progai spruko atgal į gimnazijos pastatą, šaukdamas mokslo draugų ir mokytojų pagalbos. Policijos pareigūnams išvedant I. Š. iš klasės, nei klasėje likusi mokytoja, nei mokiniai neturėjo jokios informacijos, su kokiais asmenimis iš gimnazijos pastato išeina I. Š.. Todėl laikytina logiška mokytojos reakcija paraginti klasėje likusius I. Š. bendraklasius bėgti suteikti jam pagalbą ir apginti nuo nepažįstamųjų. Šie moksleiviai, būdami įsitikinę, jog I. Š. vejasi asmenys, turintys piktų ar net nusikalstamų kėslų, ėmėsi įmanomų priemonių užkirsti kelią galimai šių asmenų nusikalstamai veikai. Atsakovas pabrėžė, kad 2009 m. birželio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 4-340 konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ne tik I. Š. nebuvo tikras, kad jį iš mokyklos bandantys išsivežti asmenys yra policijos pareigūnai, bet to nežinojo ir nė vienas grumtynėse su jais mokyklos koridoriuje bei laiptinėje dalyvavęs moksleivis. Atsakovas nurodė, jog policijos pareigūnai per skubėjimą nepasirinko tinkamos ir efektyvios procesinių veiksmų taktikos, tinkamai nepasiruošė tirdami faktines tiriamos vagystės aplinkybes, tinkamai neinformavo kitų asmenų dėl jų atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų, jų pasekmių ir atsakomybės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo paties kaltės, nes vykdydamas tarnybines funkcijas pats pasirinko netinkamą sprendimo būdą, neišsiaiškino įvykio aplinkybių, neteisėtai sulaikė I. Š., kuris nebuvo įsitikinęs, kad bendrauja su policijos pareigūnais. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika jo gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik moksleiviams, bet ir sau.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo grindžiamas šiais argumentais:

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad jis ėmėsi asmens sulaikymo veiksmų, turėdamas informacijos tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Jis ir jo kolegos į gimnazijos patalpas atvyko ne sulaikyti I. Š., o tik išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde neteisingai pažymėta, kad jis buvo sužalotas dėl savo paties kaltės. Kai mokyklos pavaduotoja pakvietė I. Š. į koridorių, jis su kolega R. K. paaiškino, kad yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai, parodė savo tarnybinį pažymėjimą ir po to pasiūlė I. Š. vykti į policijos komisariatą. Apie I. Š. išsivežimą informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoją, kuri tam neprieštaravo. Nuėjus iki tarnybinio automobilio ir pasiūlius I. Š. į jį sėsti bei vykti į policijos komisariatą, vaikinas atsisakė, vengė sėsti į automobilį, muistėsi, stumdėsi. I. Š. paprašius dar kartą parodyti pareigūno pažymėjimą, pareiškėjas siekė jį ištraukti iš piniginės, o tuo metu I. Š. ėmė bėgti į gimnazijos pastatą. Taigi I. Š. turėjo žinoti ir žinojo, jog tiek jis, tiek jo kolegos, yra policijos pareigūnai. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad sužalojimą jis patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu ne dėl savo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad turėjo taip elgtis, vykdydamas Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų nurodymus, ir juos atliko tinkamai. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nenustatė, jog jis nepasirinko tinkamos ir efektyvios procesinių veiksmų taktikos, o jo atliekami procesiniai veiksmai galėjo būti nesuprantami jį sužalojusiems asmenims, todėl teisingai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog jis buvo sužalotas dėl savo kaltės arba neatsargumo.Atsakovas, cituodamas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė klaidingas išvadas, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika jo gyvybei ar sveikatai, o visos aplinkybės rodo, jog jis savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik moksleiviams, bet ir sau. Šiais teiginiais atsakovas prieštarauja pats sau. Atsakovas prieštaravo pats sau ir 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas buvo sužalotas, vykdydamas tarnybines funkcijas, bet tai įvyko dėl jo paties kaltės, nors gimnazijos jaunuoliai, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pareigūnas, ar ne, neturėjo teisės imtis smurto, nes realios grėsmės jiems nebuvo.Tiek 2009 m. liepos 16 d. atsakovo viršininko įsakymas Nr. 85-TE-243, tiek 2010 m. kovo 2 d. atsakovo viršininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-17 buvo priimti pažeidžiant nustatytas pagrindines procedūras (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5 d., Taisyklių 4 p., 6 p., 7 p., 11 p.), turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamas tarnybinis ginčas kilo dėl atsakovo 2009 m. liepos 16 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pabrėžė, jog, kaip matyti iš pareiškėjo taip pat skundžiamos 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17, ji buvo surašyta, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo) galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tokio tarnybinio patikrinimo teisiniai pagrindai yra Statuto 26 straipsnis ir atitinkamos Tvarkos nuostatos, t. y. teisės aktai, kurie nėra susiję su nagrinėjamu ginču ta prasme, kad nereglamentuoja teisinių santykių dėl teisės į atitinkamą piniginę kompensaciją už tarnybinių pareigų ėjimo metu patirtą sveikatos sutrikdymą (pastarieji teisiniai santykiai reglamentuojami Statuto 40 str.). Todėl konstatuotina, kad ši tarnybinio patikrinimo išvada (pareiškėjo skundžiamas jos 5 p., kuriame su nuoroda į paminėtą atsakovo 2009 m. liepos 16 d. įsakymą pasakyta apie kompensacijos išmokėjimo procedūros pasibaigimą) nagrinėjamai bylai nėra reikšminga. Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodyta tarnybinio patikrinimo išvada (pareiškėjo skundžiamas jos 5 punktas) nėra reikšminga ir ABTĮ taikymo požiūriu, nes ji negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu individualiu teisės aktu (ši išvada savaime nenustato, nepanaikina ir nekeičia ABTĮ nustatyta tvarka ginamų teisių ar įstatymų nustatytų interesų). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl nurodytos tarnybinio patikrinimo išvados (jos 5 p.) panaikinimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamai bylai yra aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti, ar skundžiamas atsakovo 2009 m. liepos 16 d. įsakymas gali būti pripažintas teisėtu, t. y. ar teisės aktų taikymo požiūriu jo priėmimas buvo galimas (leidžiamas). Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytu atsakovo įsakymu buvo panaikintas paties atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymas paskirti pareiškėjui 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją už tarnybinių pareigų atlikimo metu patirtą lengvą sveikatos sutrikdymą. Teismas akcentavo, kad pastarasis (2009 m. birželio 30 d.) atsakovo įsakymas buvo priimtas po to, kai Statuto 40 straipsnio ir atitinkamų Taisyklių nuostatų nustatyta tvarka buvo atliktos visos tokio pobūdžio (sprendimui) įsakymui priimti būtinos aplinkybių aiškinimosi procedūros, t. y. buvo įvykdytos visos tokiam įsakymui priimti būtinos sąlygos. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamai bylai yra būtina nustatyti, ar, esant nurodytai situacijai, atsakovas turėjo teisę panaikinti jo paties priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais, konstatavo, kad, nesant teisės akto specialiai aptartam pagrindui, administracinį sprendimą priėmęs vidaus administravimo subjektas (atsakovas) neturi teisės pats panaikinti šį sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame atsakovo įsakyme nėra jokios nuorodos į teisės aktą, kuris galėtų būti laikomas teisiniu pagrindu priimti tokį sprendimą (įsakymą), o nuoroda į aukščiau paminėtą Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažymą (pažymėtina, kad ji yra rekomendacinio pobūdžio) savaime negali būti pripažinta arba prilyginta tokiam teisiniam pagrindui. Teismas nurodė, jog dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl atsakovo 2009 m. liepos 16 d. įsakymo panaikinimo pripažintinas iš esmės pagrįstu, o tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

IV.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A143-870/2011.

Prašyme nurodo, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, prieš vykdant šį sprendimą Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pastebėta klaida, kuri pasireiškė tuo, jog pareiškėjui E. B., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 4.1 punktu priklausė tik vieno, o ne dvylikos mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Anot atsakovo, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 nurodytos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Atsakovas pabrėžė, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė, kad įstaigos vadovas pats negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, tačiau neįvertino ar aptariamasis 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE-211 atitiko tuo metu reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą (ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis), procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (prieš vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 paaiškėjo, jog atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 buvo padaryta klaida apibrėžiant pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo priklausantį kompensacijos dydį, o teismai neįvertino ar šis įsakymas atitiko teisės aktų reikalavimus).

Vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą iš esmės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis (procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių), tačiau iš esmės nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių aplinkybių egzistavimą (jų atsiradimą). Atsakovas teigia, kad prieš vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 paaiškėjo, jog atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 buvo padaryta klaida, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, tai kad po administracinės bylos Nr. A143-870/2011 išnagrinėjimo iš esmės bei teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paaiškėjo bylą nagrinėjant iš esmės nežinomos aplinkybės, susijusios su atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 priėmimu. Be to, iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad atsakovas savo teiginius (argumentus) dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 padaryta klaidos iš esmės sieja ne su tam tikrais objektyviai egzistuojančiais juridiniais faktais, bet su atsakovo pateikiama teisės normų interpretacija (subjektyviu teisės normų vertinimu), kas, pagal savo pobūdį, savaime (per se) negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe.

Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ABTĮ 157 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo - Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - tinkamai nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo ir, atitinkamai, prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A143-870/2011 yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nutaria:

atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-870/2011 pagal pareiškėjo E. B. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo ir išvados dalies panaikinimo, įsakymo bei išvados pripažinimo galiojančiais.

. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas