- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-33/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- L. N., N. J.
- Atsakovas
- B. V. V., S. K.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. N. ir N. J. bei atsakovės B. V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-427-390/2011 pagal nurodytų ieškovių ieškinį atsakovėms B. V. V. ir S. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovės B. V. V. priešieškinį ieškovėms dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir laidojimo išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės L. N. ir N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms B. V. V. ir S. K. dėl atsakovės B. V. V. mirusio sutuoktinio (ieškovių tėvo) A. J. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2 b. t., 7-20 l.), prašydamos:
1. Pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. 10/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo žemės sklypas), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. V. V. neatlygintinai perleido savo dukrai S. K. atsakovės vardu įregistruotą ginčo žemės sklypą (toliau – ginčo, Dovanojimo sutartis), ir taikyti restituciją.
2. Nustatyti atsakovės B. V. V. mirusio sutuoktinio A. J. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad A. J. priklausė:
2.1. l/2 dalis 73/100 dalies pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
2.2. 1/2 dalis 10/20 dalies žemės sklypo, bendras plotas - 0,2000 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.3. 1/2 dalis pastato - ambulatorijos, bendras plotas 257,03 kv. m., pagrindinis plotas - 165,96 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
2.4. 1/2 dalis žemės sklypo, plotas – 0,1100 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.5. 1/2 dalis pastato - sodo pastato, bendras plotas 39,60 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
2.6. 1/2 dalis buto su rūsiu, bendras plotas 81,29 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
2.7. 1/2 dalis 11/92 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,9200 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.8. 1/2 dalis 11/88 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,8800 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.9. 1/2 dalis 32/259 dalies žemės sklypo, bendras plotas 2,5900 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.10. 1/2 dalis 60/470 dalies žemės sklypo, bendras plotas 4,7000 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.11. 1/2 dalis žemės sklypo, plotas 0,0453 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.12. 1/2 dalis žemės sklypo, plotas 0,0768 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
2.13. 1/2 dalis (t. y. 9 704,17 Lt) piniginių lėšų, buvusių AB banko „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 27 d.;
2.14. 1/2 dalis transporto priemonių (duomenys neskelbtini).
3.1.1. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 73/100 dalies) pastato -gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.2. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 10/20 dalies) žemės sklypo, bendras plotas 0,2000 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.3. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) pastato - ambulatorijos, bendras plotas 257,03 kv. m., pagrindinis plotas 165,96 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.4. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) žemės sklypo, plotas 0,1100 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.5. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) pastato - sodo pastato, bendras plotas – 39,60 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.6. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) buto su rūsiu, bendras plotas - 81,29 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.7. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 11/92 dalies) žemės sklypo, bendras plotas – (duomenys neskelbtini);
3.1.8. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 11/88 dalies) žemės sklypo, bendras plotas – 0,8800 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.9. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 32/259 dalies) žemės sklypo, bendras plotas – 2,5900 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.10. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 60/470 dalies) žemės sklypo, bendras plotas 4,7000 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.11. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) žemės sklypo, plotas – 0,0453 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.12. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) žemės sklypo, plotas 0,0768 ha, adresu: (duomenys neskelbtini);
3.1.13. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) visų piniginių lėšų, buvusių AB banko „Swedbank“ sąskaitoje 2007 m. lapkričio 27 d. (t. y. 7 278,12 Lt);
3.1.14. Transporto priemones (duomenys neskelbtini) priskirti atsakovei B. V. V., priteisti iš atsakovės ieškovėms L. N., N. J. šiame punkte minėtų transporto priemonių 3/4 dalių (skaičiuojant nuo 1/2 dalies) vertės kompensaciją pinigais (t. y. 3 498,75 Lt).
4. Ieškovių ir atsakovės B. V. V. paveldėtą pastatą - garažą (adresas: (duomenys neskelbtini) bendras plotas - 43,39 kv. m.), atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. pastatą - garažą priskirti atsakovei B. V. V., priteisiant iš atsakovės ieškovėms šio pastato 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 pastato-garažo dalies) vertės kompensaciją pinigais, t. y. 3 998,63 Lt.
5. Priteisti iš atsakovės B. V. V. bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė B. V. V. 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo dukrai S. K. atsakovės vardu įregistruotą 10/20 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovių teigimu, paminėta sutartis pripažintina negaliojančia, actio Pauliana pagrindu, kadangi: a) atsakovė neprivalėjo sudaryti Dovanojimo sutarties; b) atsakovė perleido santuokoje su ieškovių tėvu įgytą turtą, kurio teisinis režimas po tėvo mirties iki šiol nėra nustatytas (turtas nebuvo padalintas), ir į kurio dalį pagal įstatymą teisėtai pretenduoja ieškovės, todėl atsakovė, sudariusi Dovanojimo sutartį, sumažino ieškovių galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, dėl ko buvo pažeistos jų teises; c) sudarydama Dovanojimo sutartį, atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sutartis pažeis ieškovių teises; d) Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, todėl jį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, jeigu kita jo šalis buvo sąžininga; e) teismui nepripažinus negaliojančia Dovanojimo sutarties, ieškovės negalės pretenduoti į perleisto žemės sklypo dalį; f) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sandorio negaliojimo pareikšti. Pasak ieškovių, pripažinus Dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, ieškovių reikalavimas nukreiptinas į šia sutartimi perleistą turtą (CK 6.66 str. 4 d.).
Atsakovė B. V. V. pareiškė priešieškinį ieškovėms L. N. bei N. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo ir laidojimo išlaidų atlyginimo (2 b. t., 93-101 l.), kuriuo prašė:
1. Pripažinti 90 520 Lt vertės turtą asmenine B. V. nuosavybe:
1.1. 5 373,5 Lt vertės 22/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo namas);
1.2. 1 999 Lt vertės 0,0395 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
1.3. 2 999 Lt vertės sodo pastatą ir 1146,00 Lt vertės ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini);
1.4. 79 000 Lt vertės 81,29 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butą su 5,68 kv. m. ploto rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nustatyti, kad A. J., mirusiam 2007 m. lapkričio 27 d., iki jo mirties priklausė turtas:
2.1. 1/2 dalis 231 Lt vertės 0,1100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2.2. 1/2 dalis 5 332 Lt vertės garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.3. 1/2 dalis 663 Lt vertės 0,0768 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2.4. 1/2 dalis 1267,02 Lt vertės automobilių: (duomenys neskelbtini).
3. Padalinti A. J., turtą taip:
3.1. B. V. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 0,1100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,0768 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilius (duomenys neskelbtini).
3.2. Ieškovėms priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini).
3.3. Už ieškovėms atitenkantį didesnės vertės turtą priteisti iš ieškovių L. N. ir N. J. atsakovei 5 044,00 Lt piniginę kompensaciją.
4. Priteisti iš ieškovių B. V. V. 5 473,33, Lt laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų.
5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Alytaus rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konfiskuoto turto grąžinimo, kompensacijos išmokėjimo reabilituotiems asmenims“ gyvenamasis namas buvo grąžintas asmeninėn nuosavybėn seserims G. B. (po santuokos M.), T. B. (po santuokos Z.), M. B. (L.) ir B. V. B. (po santuokos V.) lygiomis dalimis, turtas priklausė asmeniniam režimui (SŠK 22 str.). 1990-09-18 sutartimi gyvenamąjį namą bendraturčiai pasidalijo: 1995-02-15 dovanojimo sutartimi G. M. padovanojo sesei B. V. V. jai priklausančias 24/100 gyvenamojo namo dalis (SŠK 22 str., asmeninė nuosavybė), o 1997-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. pardavė B. V. V. jam atitekusias 22/100 gyvenamojo namo dalis už 20 000 Lt (toliau - Pirkimo – pardavimo sutartis), kuriuos 1995-12-20 B. V. V. pasiskolino iš sūnaus Š. V. (Vilniaus 17-tojo notarų biuro patvirtina paskolos sutartis). Atsakovės teigimu, įgyjant 22/100 dalis (43,34 kv.m nuo bendro ploto) buvo aiškiai išreikšta A. J. valia, kad atsakovė įgyja namo dalį asmeninės nuosavybės teise; šią aplinkybę įrodo jos pasiskolintos lėšos, kurias atsakovė įsipareigojo grąžinti iš asmeninių lėšų, ir 1998-02-23 panaudos sutartis, sudaryta su D. V., kuria atsakovė leido neatlygintinai naudotis jai priklausančia namo dalimi (toliau – Panaudos sutartis); Panaudos sutarties 1 punkte pažymėta, kad perduodama panaudai gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso panaudos davėjai B. V. V., o A. J. buvo žinomos paminėtos faktinės aplinkybės, jis išreiškė pritarimą daiktą registruoti atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise, be to, neprisidėjo prie jo įsigijimo, išlaikymo ir disponavimo. Atsakovės nuomone, jos sutuoktinis konkliudentiniais veiksmais, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai (paskolos ir panaudos sutartys), išreiškė valią, kad atsakovė viena disponuotų 22/100 namo dalimis ir prisiimtų asmeninę prievolę grąžinti sūnui skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (3 b. t., 126-145 l.):
1. Pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. atsakovės B. V. V. ir atsakovės S. K. sudarytą 10/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pritaikė restituciją: nustatė, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis 10/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė ieškovėms L. N. ir N. J. ¾ dalis (skaičiuojant nuo ½ dalies, kuri paskaičiuota nuo 10/20) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pripažino, kad 73/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės B. V. V. nuosavybė.
3. Priteisė iš ieškovių atsakovei B. V. V. 5 473 Lt laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų.
4. Atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti, kad A. J. iki jo mirties priklausė l/2 dalis 73/100 dalies pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); bei priteisti ieškovėms 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 73/100 dalies) pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini).
5. Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti asmenine B. V. nuosavybe 1 999,00 Lt vertės 0,0395 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Be to, teismas:
6. Nustatė, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1100 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), ir padalino šį turtą: atsakovei B. V. V. priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1100 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B. V. V. ieškovėms L. N. ir N. J. priteisė 231 Lt kompensaciją.
7. Nustatė, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0768 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), ir padalino šį turtą: priteisė atsakovei B. V. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0768 ha, adresu: (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės B. V. V. ieškovėms 496,90 Lt kompensaciją.
8. Nustatė, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis piniginių lėšų, buvusių AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės B. V. V. ieškovėms 7 278,12 Lt.
9. Nustatė, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padalino šį turtą: priteisė automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. V. V., o iš atsakovės B. V. V. ieškovėms 555 Lt kompensaciją.
10. Padalino šalių paveldėtą pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį priteisė atsakovei B. V. V. asmeninės nuosavybės teise, o iš šios atsakovės ieškovėms priteisė 3 998,63 Lt kompensaciją.
11. Pripažino, kad sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 146,00 Lt vertės ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės B. V. V. nuosavybė.
12. Pripažino, kad butas su 5,68 kv. m. ploto rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės B. V. V. nuosavybė.
13. Pripažino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1964 m., yra asmeninė atsakovės B. V. V. nuosavybė.
14. Priteisė iš atsakovės B. V. V. ieškovei L. N. 2 439 Lt bylinėjimosi išlaidų.
15. Priteisė iš ieškovių po 2 485,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. V. V.; po 25,50 Lt valstybei, o iš atsakovės B. V. V. 14 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,.
17. Netenkino ieškovių ieškinio kitų reikalavimų ir atsakovės B. V. V. priešieškinio kitų reikalavimų.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
Teismas nurodė, kad atsakovė B. V. V., gyvendama santuokoje su A. J., Alytaus apskrities viršininko 2003-04-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-05-27 pirkimo-pardavimo sutartimi (kurios 4 punkte pirkėjai buvo išaiškinta, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) įsigijo 10/20 dalių valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2007m. lapkričio 13 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi atsakovė B. V. V. ir jos sutuoktinis A. J. dalį, t. y. 0, 10 ha, žemės sklypo padovanojo Š. V., o 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartimi atsakovė B. V. V. (po A. J. mirties) kitą žemės sklypo dalį – 0,10 ha šio žemės sklypo, padovanojo savo dukrai atsakovei S. K..
Teismas sprendė, jog atsakovė B. V. V., sudarydama Dovanojimo sutartį ir perleisdama po savo sutuoktinio mirties žemės sklypo dalį, pažeidė ieškovių teises, nes perleido savo dukrai (atsakovei S. K.) ir ieškovių tėvui priklausančią turto dalį, į kurią po tėvo mirties teisėtai pretenduoja ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovė su savo dukra sudarė neatlygintiną sandorį, todėl šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6. 67 str. 1 p.). Teismo teigimu, dėl nurodyto yra pagrindo pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti atsakovei B. V. V. paminėta sutartimi S. K. perleistą 10/20 dalį ginčo žemės sklypo. Teismas, patenkinęs šį ieškinio reikalavimą, nustatė, kad mirusiajam A. J. priklausė ½ dalis ginčo žemės sklypo, todėl ieškovėms, kaip A. J. įstatyminėms įpėdinėms, priteistina ¾ dalys (skaičiuojant nuo ½ dalies) jam priklausiusio žemės sklypo.
Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 22/100 dalių pripažinimo asmenine atsakovės B. V. V. nuosavybe
Teismas nurodė, kad atsakovės B. V. V. ir ieškovių tėvo A. J. santuoka buvo įregistruota 1986 m. birželio 19 d., o 1990 m. birželio 20 d. Alytaus rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konfiskuoto turto grąžinimo, kompensacijos išmokėjimo reabilituotiems asmenims“ gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas atsakovei B. V. V. ir jos seserims, kurios vėliau gyvenamąjį namą pasidalijo. 1995-02-15 dovanojimo sutartimi atsakovės sesuo G. M. padovanojo atsakovei B. V. V. 24/100 dalis namo, o 1997 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi M. L. atsakovei B. V. V. pardavė jam atitekusias 22/100 dalis gyvenamojo namo, todėl nuo 1997 m. kovo 7 d. atsakovės B. V. V. nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre yra įregistruota šio namo 73/100 dalys.
Teismo nuomone, pagrįsta atsakovės B. V. V. nuoroda, kad šio pastato dalis yra jos asmeninė nuosavybė, nes, sudarant sandorį dėl namo dalies pirkimo, buvo aiškiai išreikšta A. J. valia, jog atsakovė įgytų nuosavybę asmeninės nuosavybės teise. Pasak teismo, A. J. leido įsigytą turtą įregistruoti vienos atsakovės vardu, neprisėdėjo savo lėšomis, perkant ginčo turtą, elgėsi pasyviai bei davė sutikimą naudoti turtą pagal Panaudos sutartį tretiesiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas buvo įsigytas už atsakovės B. V. V. asmenines lėšas ir yra nurodytos atsakovės asmeninė nuosavybė (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p., 3.89 str. 2 d.).
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas
Teismas nurodė, kad ieškovės po A. J. mirties paveldėjo ¾ dalis mirusiojo turto, o atsakovė B. V. V. - ¼ dalį turto, todėl, nustatęs, jog atsakovė sumokėjo 2 710 Lt laidojimo išlaidų ir turėjo 5 500 Lt išlaidų už paminklo pastatymą bei kapavietės sutvarkymą, sprendė, kad ieškovės privalo apmokėti atsakovei iš paveldėto turto atsakovės prašomas 5 473 Lt laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai (nustatyti, kad A. J. iki jo mirties priklausė l/2 dalis 73/100 dalies pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); bei priteisti ieškovėms L. N. ir N. J. 3/4 dalis (skaičiuojant nuo 1/2 dalies, kuri paskaičiuota nuo 73/100 dalies) pastato - gyvenamojo namo, bendras plotas 197,01 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimti naują teismo sprendimą, kuriuo nustatyti, kad A. J. iki jo mirties priklausė ½ dalis 22/100 dalies pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovėms ¾ dalis, skaičiuojant nuo ½ dalies, kuri paskaičiuota nuo 22/100 dalies gyvenamojo namo; 2) sumažinti apygardos teismo sprendimu iš ieškovių priteistas atsakovės B. V. V. naudai laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas iki 4 953,33 Lt; 3) palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (3 b. t., 159-165 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį, galiojusią, sudarant 1997 m. kovo 7 d. gyvenamojo namo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu. Teismas be pagrindo rėmėsi šiuo metu galiojančiomis CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl nepagrįstai nustatė, jog paminėtas turtas, įregistruotas atsakovės vardu, yra jos asmeninė nuosavybė.Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 straipsnio norma nepakeičia ir neapriboja bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, įtvirtintų CK 3.88, 3.90 ir 3.91 straipsniuose. Teismas neįvertino aplinkybės, kad turtas, įsigytas atsakovės vardu, buvo rekonstruotas, o prie rekonstrukcijos prisidėjo miręs jos sutuoktinis A. J. (laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1997 m. gyvenamojo namo plotas padidėjo).Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o nagrinėjamu atveju atsakovė B. V. V. paminėtos prezumpcijos nepaneigė. Atsakovės pateikta 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis, sudaryta su Š. V., kuria pastarasis paskolino atsakovei 29 000 Lt, neįrodo, kad nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo dalies įsigijimui, be to, pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta po 1,5 metų nuo paskolos sudarymo, ir gyvenamojo namo dalis buvo įsigyta ne už 29 000 Lt, o už 20 000 Lt. Juolab kad A. J. gyveno ir mirė šiame name.Nepagrįsti teismo argumentai, jog A. J. pasyvūs veiksmai, patvirtina, kad A. J. nebuvo prisidėjęs prie ginčo namo įsigijimo. A. J. nebuvo davęs rašytinio sutikimo naudoti šį turtą pagal 1998 m. vasario 23 d. panaudos sutartį, o teismas, nurodęs, jog A. J. buvo davęs tokį sutikimą, nemotyvavo, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą.Nesutiktina su teismo priteistos laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų sumos dydžiu (5 473 Lt), nes atsakovei išmokėta 780 Lt laidojimo pašalpa nebuvo įskaityta į jos patirtas 8 210 Lt laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, todėl priteistoji suma mažintina 520 Lt, t. y. iki 4 953,33 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. V. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartis, ir pritaikyta restitucija natūra, bei priimti naują teismo sprendimą šioje dalyje – atmesti ieškovių reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 b. t., 146-150 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
2003 m. gegužės 27 d. įsigyjant 0,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aiškiai išreikšta mirusio sutuoktinio A. J. valia sklypą įsigyti atsakovės asmeninės nuosavybės teise: pirkimo – pardavimo sutartyje nepažymėta, kad sklypas įsigyjamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodytas žemės sklypas buvo įsigytas už asmenines atsakovės lėšas, pasiskolintas iš jos sūnaus Š. V., be to, Nekilnojamojo turto registre paminėtas turtas įregistruotas atsakovės vardu, nenurodant, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.88 str. 3 d.). Dovanojimo sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotų teisių į dovanojamą turtą suvaržymų, šį sandorį patvirtino notaras, todėl nėra pagrindo teigti, jog sandoris sudarytas neteisėtai. Juolab kad atsakovė S. K. – sąžininga įgijėja. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl panaikino visą sandorį, o ne jo dalį, nors dalis šio sklypo atsakovės buvo įsigyta, o dalis – paveldėta. Teismui nustačius, kad 1/2 dalis sklypo priklausė ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apeliantė pripažintų ieškovių teisę į ½ dalį nuo 0,1395 ha dalies (pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyta sklypo dalis), kaip į paveldimą turtą.Restitucija netaikytina, nes ieškovių ir atsakovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, restitucija natūra negalima dar ir dėl to, kad toks teismo sprendimas sukeltų pasekmes Š. V., kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti (3 b. t., 197-202 l.). Nurodo, kad atsakovė gyvenamojo namo dalį įsigijo už asmenines, t. y. pasiskolintas, lėšas, todėl šis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., CK 3.89 str.); juolab kad Nekilnojamojo turto registre šis turtas įregistruotas atsakovės vardu (CK 3.88 str. 3 d.). Atsakovė pažymi, kad tai, jog ji šiuo daiktu disponavo savo nuožiūra, įrodo ir 1998 m. vasario 18 d. panaudos sutartis, sudaryta su atsakovės sūnumi; turtas santuokos metu nebuvo pagerintas ir jo plotas nesikeitė. Pasak atsakovės, nepagrįstas ir ieškovių reikalavimas sumažinti teismo priteistas laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, kadangi 780 Lt socialinę pašalpą atsakovė jau yra atėmusi iš turėtų išlaidų.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovės prašo jį atmesti (3 b. t., 204-210 l.). Nurodo, kad atsakovė be pagrindo teigia, jog dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovių teigimu, 2003 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės prikimo – pardavimo sutarties, kuria buvo įsigyta 0,1395 ha paminėto žemės sklypo, 4 punkte nurodyta, kad po santuokos sudarymo įsigytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė; be to, 2007 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės, A. J. ir Š. V. nurodyta, jog visas 0,2000 ha dydžio žemės sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ne tik pagal aukščiau nurodytą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pasak ieškovių, atsakovė B. V. V., elgdamasi nesąžiningai, 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo dukrai (atsakovei S. K.) atsakovės B. V. V. vardu registruotą, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiu A. J. valdytą 10/20 dalį žemės sklypo, žinodama, jog tarp atsakovės ir ieškovių yra kilęs ginčas dėl turto padalijimo, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai šią sutartį pripažino negaliojančia bei pritaikė restituciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog yra pagrindo teigti, kad nustatytos actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygos, tačiau be pagrindo sprendė, jog pripažintina negaliojančia visa Dovanojimo sutartis (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.; CK 6.66 str.).
Bylos duomenimis, Alytaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos atsakovės B. V. V. nuosavybės teisės į 0,0605 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio buvęs savininkas – P. B., o 2003 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė B. V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. J. įsigijo 0,1395 ha žemės sklypą, esantį šalia (tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), kurios 4 punkte nurodyta, jog atsakovei B. V. V. buvo išaiškinta, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji nuosavybė, ir visas 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovės B. V. V. vardu (Sutarties 4 p.; 1 b. t., 159-162 l.; CPK 179 str. 3 d.); be to, 2007 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė B. V. V. ir jos sutuoktinis A. J. pusę žemės sklypo, t. y. 10/20 dalis (0,1 ha), padovanojo atsakovės sūnui Š. V. (Sutarties 1 p.; 1 b. t., 116 l.), o ginčo dovanojimo sutartimi, sudaryta po A. J. mirties (mirusio 2007 m. lapkričio 27 d.; 2007 m. gruodžio 21 d. mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), kitą pusę šio žemės sklypo, t. y. 10/20 dalių (0,1 ha), atsakovė B. V. V. padovanojo savo dukrai – atsakovei S. K. (1 b. t., 119 l.).
Pažymėtina, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o procesinė pareiga paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad turtas priklauso jo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 2 d.; CPK 12, 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovė B. V. V. nepaneigė aukščiau nurodytos prezumpcijos nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei Apeliaciniame teisme (CPK 12, 178, 185, 314 str.). Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad visas ginčo žemės sklypas pripažintinas asmenine jos nuosavybe, kad už 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą žemės sklypo dalį (0,1395 ha) ji sumokėjusi asmeninėmis lėšomis, gautomis iš jos sūnaus Š. V. pagal 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog paminėta atsakovė už nurodytą turtą atsiskaitė iš lėšų, gautų pagal jos nurodytą paskolos sutartį (CPK 185 str.); juolab kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, susijusių su bendrų šeimos poreikių patenkinimu, sutuoktiniai atsako solidariai, o sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostata nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 bei 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (CK 3.88 str. 3 d., 3.109 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Beje, pažymėtina, kad atsakovė B. V. V. apeliaciniame skunde teigia, jog, nustačius, kad 0,1395 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė ne nurodytos atsakovės asmeninės, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atsakovė pripažintų ieškovių teisę į dalį (paskaičiuotą nuo ½ 0,0395 ha dalies) šio žemės sklypo, kaip į paveldimą turtą (3 b. t., 146-150 l.).
Taigi atsakovė turėjo asmeninės nuosavybės teisę į paminėto žemės sklypo dalį (0,0605 ha) (Alytaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), o kita šio žemės sklypo dalis, t. y. 0,1395 ha, iki jos sutuoktinio A. J. mirties atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2003 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.).
Dėl pasakyto apygardos teismas teisingai konstatavo, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 0,1395 ha dalis ginčo žemės sklypo buvo įgyta atsakovės B. V. V. ir jos sutuoktinio A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau suklydo, teigdamas, jog ginčo dovanojimo sutartimi atsakovei S. K. perleistą 0,1 ha ginčo žemės sklypo dalį atsakovė B. V. V. ir jos sutuoktinis turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Iš 2007 m. lapkričio 13 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties 1 punkto matyti, kad šia sutartimi atsakovės B. V. V. ir jos sutuoktinio A. J. padovanota Š. V. 0,1 ha žemės sklypo dalis priklausė atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 b. t., 116-118 l.), todėl po šios sutarties sudarymo atsakovei liko 0,0605 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise, o 0,0395 ha (0,1395 ha – 0,1 ha) ginčo žemės sklypo dalis – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyta su sutuoktiniu A. J. iki jo mirties. Taigi ginčo sutarties sudarymo metu (2009 m. lapkričio 23 d.) atsakovė B. V. V. turėjo asmeninės nuosavybės teisę į 0,0605 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalį, o likusios žemės sklypo dalies (0,0395 ha), perleistos ginčo sutartimi, nuosavybės teisės buvo ginčijamos, vykdant A. J. palikimo priėmimo procedūras. Nustačius, kad 0,0395 ha ginčo žemės sklypo dalį atsakovė B. V. V. ir jos sutuoktinis A. J. (iki jo mirties) turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra pagrindo teigti, jog atsakovei B. V. V. (kaip A. J. sutuoktinei) tenka nuosavybės teisė į pusę 0,0395 ha žemės sklypo dalies, t. y. į 0,01975 ha ginčo žemės sklypo dalį (CK 3.117 str. 1 d.). Be to, pagal CK 5.13 straipsnį, atsakovei B. V. V., kaip palikėją pergyvenusiai sutuoktinei, tenka nuosavybės teisė į ¼ dalį, paskaičiuotą nuo 0,01975 ha (0,0395 ha/2) dalies ginčo žemės sklypo, t. y. į 0,0049 ha ginčo žemės sklypo dalį. Todėl ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė B. V. V. galėjo disponuoti 0,0852 ha dydžio (0,0605 ha + 0,01975 ha (0,0395/2) + 0,0049 ha (0,01975*1/4) ginčo žemės sklypo dalimi.
Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, jog paminėta atsakovė ginčo sutartimi neteisėtai perleido (padovanojo) atsakovei S. K. 0,0148 ha (0,1 ha - 0,0852 ha) ginčo žemės sklypo dalį. Taigi apygardos teismas be pagrindo pripažino negaliojančia visą Dovanojimo sutartį, o ne jos dalį dėl 0,0148 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalies perleidimo atsakovės S. K. nuosavybėn (CK 6.66 str. 1 d., CPK 185 str.).
Nepagrįstas atsakovės B. V. V. apeliacinio skundo argumentas dėl nebuvimo actio Pauliana taikymo sąlygos – sandorio šalių nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sutartimi atsakovė B. V. V. neatlygintinai perleido nuosavybės teises į nurodytą dalį ginčo žemės sklypo savo dukrai – atsakovei S. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovių B. V. V. ir S. K. nesąžiningumą, remdamasis CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta šalių nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaiku. Beje, šią prezumpciją paneigti (įrodyti šalių sąžiningumą) privalo šalis, kuri prašo ją pripažinti sąžiningai sudariusia sandorį, tačiau atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių jų nesąžiningumą (CPK 178, 314 str.).
Be to, nustačius, kad pripažintina negaliojančia tik dalis ginčo sutarties (dėl 0,0148 ha ginčo žemės sklypo dalies perleidimo), yra pagrindo pakeisti restitucijos būdą ir taikyti restituciją ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, turint omenyje ir atsakovės B. V. V. apeliacinio skundo argumentus (3 b. t., 16-150 l.; CK 6.145 str. 2 d., 6.147 str. 1 d.).
Dėl aukščiau nurodyto, nustatytina, kad po A. J. mirties buvo paveldima 0,01975 ha ginčo žemės sklypo dalis, o ieškovėms, kaip jų mirusio tėvo turto paveldėtojoms, tenka nuosavybės teisė į ¾ dalis 0,01975 ha ginčo žemės sklypo dalies, o tai sudaro apie 0,0148 ha ginčo žemės sklypo, ir nėra protinga taikyti restituciją natūra, kiekvienai iš ieškovių natūra perduodant po 0,0074 ha ginčo žemės sklypo dalį, todėl, netaikant restitucijos natūra, ji atliekama, sumokant ekvivalentą pinigais (CK 5.1 str. 2 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str., 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Atsakovės B. V. V. į bylą pateiktos ginčo žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. 12-09-003 duomenimis, šio žemės sklypo rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo 42 600 Lt, 0,0395 ha dydžio dalies ginčo žemės sklypo rinkos vertė – 8 414 Lt, kuri priimtina domėn, nustatant sumokėtiną ekvivalentą pinigais (netaikant restitucijos natūra), nesant kitų šio turto vertės nustatymo įrodymų (4 b. t., 54 l.; CK 6.147 str. 1 d.; CPK 178, 185 str.).
Dėl pasakyto iš dalies patenkinant atsakovės B. V. V. apeliacinį skundą, pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria pripažinta negaliojančia ginčo sutartis, nustatyta, kad A. J. priklausė ½ dalis 10/20 dalių ginčo žemės sklypo bei priteista ieškovėms ¾ dalys, skaičiuojant nuo 1/2 dalies, paskaičiuotos nuo 10/20 dalių žemės sklypo, ir priimtinas naujas teismo sprendimas šioje dalyje – nustatytina, kad po A. J. mirties liko paveldima 0,01975 ha ginčo žemės sklypo dalis; pripažintina negaliojančia ginčo dovanojimo sutarties dalis dėl nuosavybės teisių į 0,0148 ha ginčo žemės sklypo perleidimo atsakovei S. K. bei, taikant restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, priteistina iš atsakovės S. K. kiekvienai ieškovei po 1 578 Lt už nurodytą ginčo žemės sklypo dalį (8 414 Lt/2*3/4)/2; CK 6.66 str. 1 d., 6.145 str. 2 d., 6.146 str., 6.147 str. 1 d.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl 22/100 dalių gyvenamojo namo pripažinimo asmenine atsakovės B. V. V. nuosavybe
Bylos duomenimis, 1990 m. birželio 20 d. valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos atsakovės B. V. V. bei kitų bendraturčių nuosavybės teisės į ginčo namą, o 1990 m. rugsėjo 18 d. sutartimi, sudaryta tarp šių bendraturčių, buvo nustatyta, kad atsakovė turi nuosavybės teises į 27/100 dalis šio namo (1 b. t., 108, 109-110 l.); be to, 1995 m. vasario 15 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės sesuo G. M. padovanojo atsakovei 24/100 dalis ginčo namo (1 b. t., 111 l.), o 1997 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp M. L. ir atsakovės B. V. V., atsakovės vardu buvo įgyta 22/100 dalys nurodyto gyvenamojo namo (1 b. t., 113-114 l.). Taigi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalys gyvenamojo namo (27/100 + 24/100), tačiau ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir 22/100 dalys šio namo, įgytos pagal 1997 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, yra asmeninė atsakovės nuosavybė.
Nustatyta, kad Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovės B. V. V. ir ieškovių tėvo A. J. santuokos metu, praėjus beveik 11 metų po santuokos įregistravimo (1 b. t., 25, 113-114 l.), o pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies ir pagal paminėtos sutarties sudarymo metu galiojusias SŠK 21 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš jų vardu; be to, šios prezumpcijos nepaneigia ir aplinkybė, jog nuosavybės teisės į 73/100 dalis (tarp jų ir į ginčo 22/100 dalis) nurodyto gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės B. V. V. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, kuriomis remiasi atsakovė B. V. V., taikomos, kai turtas įregistruojamas, įsigaliojus šiam kodeksui, o šiuo atveju nustatyta, kad įrašas dėl atsakovės nuosavybės teisių į 22/100 gyvenamojo namo dalis, įsigytas Pirkimo – pardavimo sutartimi, galioja nuo 1997 m. kovo 18 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo (1 b. t., 46-47 l.).
Aukščiau minėta, kad, kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris, mano, jog šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau atsakovė B. V. V. nepaneigė šios prezumpcijos. Atsakovės pateikti įrodymai (tarp jų 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis, sudaryta atsakovės su jos sūnumi Š. V. prieš 1,5 metų iki Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; kurioje nenurodyta, kad ši sutartis sudaroma, siekiant įsigyti dalį ginčo namo; 1998 m. vasario 18 d. Panaudos sutartis, kuria nurodyta atsakovė suteikė teisę savo marčiai D. V. naudotis 11/50 minėto namo dalių) neįrodo, kad atsakovė B. V. V. asmeninėmis lėšomis įsigijo šią dalį namo, kuriame gyveno ir mirė jos sutuoktinis (CPK 12, 178, 185, 314 str.). Beje, M. L. rašytinis paaiškinimas neatitinka civiliniame procese keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų, be to, pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, kuriame nagrinėjant bylą, negalima kelti naujų reikalavimų ar pareikštuosius grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 176-177 str., 185 str., 312 str., 314 str.).
Dėl pasakyto iš dalies patenkintinas ieškovių apeliacinis skundas ir panaikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad 22/100 dalys gyvenamojo namo priklauso atsakovei B. V. V. asmeninės nuosavybės teise, ir priimtinas naujas teismo sprendimas dėl šios dalies, atmetant nurodytos atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teisės į 22/100 dalis nurodyto namo nustatymo bei patenkinant ieškovių reikalavimą, nustatytina, kad 22/100 dalys gyvenamojo namo iki A. J. mirties buvo bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovės B. V. V. ir A. J.) nuosavybė, kad po A. J. mirties liko paveldimas turtas - ½ dalis 22/100 dalių gyvenamojo namo, kad ieškovėms, kaip A. J. turto paveldėtojoms, tenka nuosavybės teisės į ¾ dalis, paskaičiuotas nuo ½ dalies 22/100 dalių gyvenamojo namo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.; CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., 5.1 str. 2 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.).
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė B. V. V. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo iš viso 8 210 Lt už mirusio A. J. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo paslaugas, kad ieškovės paveldėjo ¾ dalis, o atsakovė B. V. V. – ¼ dalį mirusiojo turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino ieškovių argumento bei faktinės aplinkybės, kad atsakovei buvo išmokėta 780 Lt laidojimo pašalpa, ir jos neįskaitė į aukščiau nurodytas laidojimo išlaidas (Įstatymo dėl paramos mirties atveju 2 str. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-213 redakcija); CK 6.291 str. 2 d.; CPK 176, 185 str.). Taigi yra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo iš viso 7 430 Lt (8 210 Lt – 780 Lt) laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų. Šalys neginčija teismo nustatyto šių išlaidų pasidalijimo būdo (įpėdiniams apmokėti lygiomis dalimis), todėl sumažinus laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, iš kiekvienos ieškovės priteistina atsakovės B. V. V. naudai po 2 477 Lt (7 430 Lt/3) laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, pakeičiant teismo sprendimą (CK 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus iš dalies abiejų bylos šalių apeliacinius skundus aukščiau nurodytu būdu, nekeistinas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, taip pat nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, apeliantų turėtos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3, 5 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria: pripažinta negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad A. J. priklausė ½ dalis 10/20 dalių 0,2 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteista ieškovėms L. N. ir N. J. ¾ dalys nuo ½ dalies, kuri paskaičiuota nuo 10/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinta, kad 22/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės B. V. V. nuosavybė.
Priimti naują teismo sprendimą dėl šios dalies reikalavimų.
Nustatyti, kad: 0,01975 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra A. J. (mirusio 2007 m. lapkričio 27 d.) palikimo dalis; pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė B. V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 0,0148 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovėms L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 578 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus).
Atmesti atsakovės B. V. V. priešieškinio reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teisės nustatymo į 22/100 dalis gyvenamojo namo, ir iš dalies patenkinti ieškovių ieškinio reikalavimą dėl A. J. nuosavybės teisės nustatymo į dalį gyvenamojo namo. Nustatyti, kad: iki A. J. mirties 22/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių B. V. V. ir A. J. nuosavybė; po A. J. mirties liko paveldimas turtas - ½ dalis 22/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovėms L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenka nuosavybės teisės į ¾ dalis nuo ½ dalies, apskaičiuotos nuo 22/100 dalių, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sumažinti teismo sprendimu priteistas atsakovei B. V. V. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas iki 4 954 Lt, kurias priteisti iš ieškovių L. N. bei N. J. po 2 477 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus) atsakovei B. V. V.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.