- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-484-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13849-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A-PAK“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A-PAK“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1760-1191/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ANRE“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A-PAK“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ANRE“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 24 d. ieškovės bei atsakovės UAB „A-PAK“ (toliau – ir atsakovė) sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo automobilį „Mercedes-Bez CLS“ nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, ieškovei grąžinant automobilį, tuo tarpu atsakovei, priteisiant iš ieškovės atsakovei sumokėtas pinigines sumas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei parduoti, perleisti, naudoti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į automobilį, šio automobilio saugotoja paskiriant ieškovę.
3. Nurodė, kad ieškovė actio Pauliana pagrindu ginčija prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „ANRE“, atstovaujamos vadovo A. V. (pardavėjo), ir UAB „A-PAK“ (pirkėjo) 2022 m. kovo 24 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo ginčo automobilį už 45 100 Eur dydžio sumą, t. y., žymiai mažesnę, nei rinkoje buvusi vidutinė kaina, nenurodant jokių automobilio trūkumų. Be to, sutarties sudarymo momentu ieškovė buvo nemoki. Papildomai nurodė, kad atsakovė negalėjo nežinoti, kad ieškovė yra nemoki, kadangi ieškovės vadovas A. V. buvo ir yra atsakovės akcininkas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama sutartį, buvo nesąžininga. Atsakovės atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio reikalavimo suma ir pats reikalavimas yra ne tik didelis, bet ir toks, kurį tenkinus ir atsakovei netinkamai saugant ir (ar) netinkamai naudojant automobilį, jis gali būti sugadintas ar prarastas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „Mercedes-Benz CLS“, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, valdyti, eksploatuoti ir naudotis minėta transporto priemone bei transporto priemonę perduoti naudojimui, eksploatavimui ir valdymui bei disponavimui kitiems tretiesiems asmenims.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį, nenustatė jo akivaizdaus nepagrįstumo. Todėl konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Pasisakydamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – teismas pažymėjo, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
7. Teismas vertino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Juridinių asmenų registro išrašas, identifikacinių duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas, 2023 m. kovo 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir kiti byloje esantys dokumentai bei ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės (t. y., kad automobilis atsakovei buvo perleistas ieškovei jau esant nemokiai, ieškovės vadovas buvo ir yra atsakovės akcininkas, automobilis parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės sąžiningumo bei leidžia manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei netinkamai eksploatuojant automobilį, jį naudojant ne pagal paskirtį, ar su juo važiuojant daug kilometrų, gali ženkliai nukristi jo vertė, pablogėti jo būklė, jis gali būti sugadintas, prarastas, taip pat atsakovė gali bandyti slėpti ginčo sandorio objektu esantį automobilį, dėl ko ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar netgi pasidarytų neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
8. Teismas netenkino ieškovės prašymo, taikius laikinąsias apsaugos priemones, paskirti ieškovę transporto priemonės saugotoja. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė gali būti laikoma netinkama automobilio saugotoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
9.1. Atsakovės nuomone, ieškinys nėra pagrįstas, nes ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovė yra sumokėjusi 45 100 Eur už automobilį. Pažymi, kad automobilis turėjo greičių dėžės defektą, tokio defekto šalinimas kainavo 10 308,64 Eur plius PVM, viso automobiliui reikėjo atlikti remontą už 17 074 Eur (įskaitant PVM). Pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio pardavimo kaina yra protinga ir atitinka rinkos kainą.
9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos pirmuonių kyla grėsmė tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė yra nesąžininga ir slėps automobilį ar jį sugadins. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl atsiskaitymui su kreditoriais reikalingos piniginės lėšos, o ne automobilis. Todėl netikslinga laikinąsias apsaugos priemones taikyti automobiliui.
9.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžiančios atsakovės interesus. Teismas neįvertino, kad visiškas disponavimo apribojimas automobiliu yra neproporcingas siekiamam tikslui. Atsakovė yra sumokėjusi už automobilį, todėl turi teisę naudotis automobiliu. Vedant derybas su klientais, reikalingas atitinkamas prestižas. Todėl atsakovės darbuotojams, vykstantiems į susitikimus su klientais, reikalinga respektabili transporto priemonė, tokia kaip automobilis. Taip pat automobilis skirtas naudotis ir atsakovės svečiams – verslo partnerių atstovams, jei jie to pageidautų atvykę į Lietuvą. Todėl nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovės verslui. Atsakovė pažymi, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, todėl ji pajėgi atlyginti nuostolius (jei tokie būtų) ir egzistuoja visos sąlygos taikyti restituciją pinigais, jei teismas priimtų tokį sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
10.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais. Dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų esmės bus pasisakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime.
10.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainą. Bendrovė pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis turėjo atsakovės nurodomus defektus, kad jie buvo tvarkomi. Vien aplinkybė, kad buvęs bendrovės vadovas gavo pasiūlymą dėl remonto darbų kainų ir būtent tokių darbų, kokius sugalvojo pats, nereiškia, kad tokie defektai egzistavo.
10.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, ar neatitinka šių priemonių taikymo paskirties bei nepagrįstai apriboja atsakovės teises. Ieškovės nuomone, vien tai, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi melagingu automobilio gedimo faktu, įrodinėdama automobilio kainą, sąlygoja atsakovės nesąžiningumą, bei tai, kad gali būti imamasi nesąžiningų veiksmų, pakeisti automobilio būklę ir (ar) stovį. Atsakovė neįrodė, kaip jos interesai būtų pažeisti ir (ar) suvaržyti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Kartu su atakiuoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – turto vertinimo ataskaitą, Veho Lietuva pasiūlymą dėl remonto kainų, automobilių skelbimus portale www.aruodas.lt ir www.autoplius.lt, pirkėjų pasiūlymus, viešus duomenis apie UAB „A-PAK“, pranešimą apie tai, kad tokia byla neegzistuoja.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, t. y. turto vertinimo ataskaita, Veho Lietuva pasiūlymas dėl remonto kainų, automobilių skelbimai portaluose www.aruodas.lt ir www.autoplius.lt, pirkėjų pasiūlymai, buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį ir yra pridėti prie bylos, sprendžia, kad papildomai jų priimti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti papildomai pateikti įrodymai, t. y. vieši duomenys apie UAB „A-PAK“ ir pranešimas apie tai, kad tokia byla neegzistuoja, pateikti dėl skundžiamoje nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
17. Nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atskiruoju skundu pareiškėja, nesutinka su šia teismo išvada. Nurodo, kad pateiktas ieškinys nėra pagrįstas, kadangi automobilis turėjo greičių dėžės defektą, kurio šalinimas kainavo 10 308,64 Eur plius PVM. Viso automobiliui reikėjo atlikti remontą už 17 074 Eur (įskaitant PVM). Todėl, apeliantės nuomone, automobilio kaina turi būti mažintina defektų dydžiu. Atsakovė teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio pardavimo kaina (45 100 Eur) yra protinga ir atitinka rinkos kainą, nes už didesnę kainą jo parduoti nepavyko. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pagrįstas.
18. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 24 d. ieškovės bei atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo automobilį „Mercedes-Bex CLS“ nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, ieškovei grąžinant automobilį, tuo tarpu atsakovei, priteisiant iš ieškovės atsakovei sumokėtas pinigines sumas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio sąlygos, lemiančios ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčijamu sandoriu automobilis parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą bei įmonei esant nemokiai. Ieškovės buvęs vadovas yra atsakovės akcininkas, todėl sandorio sudarymo metu jis turėjo žinoti šias aplinkybes, dėl ko konstatuotinas nesąžiningumo faktas.
20. Preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas.
21. Šios išvados nepaneigia atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu ieškinio nepagrįstumu ir(ar) actio Pauliana sąlygų nebuvimu, ir joms pagrįsti pateikiami įrodymai (turto vertinimo ataskaita, Veho Lietuva pasiūlymas dėl remonto kainų, automobilių skelbimai portaluose www.aruodas.lt ir www.autoplius.lt, pirkėjų pasiūlymai). Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinio, nes ginčijamu sandoriu nėra pažeidžiamos ieškovės kreditorių teisės, kad turtas perleistas už rinkos kainą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijusios su aplinkybėmis, kurias turi aiškintis teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, tačiau nėra susijusios su viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo aplinkybe, (ne)egzistavimu. Todėl šie argumentai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti.
22. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra ir antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – realios grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netaikius byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, todėl ji pajėgi atlyginti nuostolius (jei tokie būtų) ir egzistuoja visos sąlygos taikyti restituciją pinigais, jei teismas priimtų tokį sprendimą. Atsakovė pažymi, kad neketina automobilio perleisti ar nesirūpinti juo, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
23. Pažymėtina, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išsaugota status quo (liet. esama padėtis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų galimybė užtikrinti padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą, t. y. kad ginčo objektu esantis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ar jo vertė nesumažėtų.
25. Apeliantė, ginčydama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, argumentuoja, kad ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti ar jam pakenkti, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, visgi yra tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
27. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, actio Pauliana ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. kovo 24 d. ieškovės bei atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Pagal tokį ieškinio reikalavimo pobūdį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra tiesiogiai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Įvykus ginčo turto perleidimui, galimybė įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju iš esmės pasunkėtų, nes kiltų turto išreikalavimo iš trečiųjų asmenų klausimas. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą – transporto priemonę.
28. Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei uždrausta ginčo turtą naudoti, valdyti ir disponuoti, neproporcingai suvaržo atsakovės teises, kenkia jos reputacijai, verslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai, nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai sukelia jai kokius nors nuostolius, nesudaro pagrindo spręsti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir(ar) šalių interesų pusiausvyros principus.
29. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės, svarbu užtikrinti ne tik, kad transporto priemonė nebūtų perleista, bet ir nebūtų sunaikinta ar kitaip prarastų savo vertę, nes jos eksploatavimas lemia nusidėvėjimą, taip pat ji gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021). Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų suvaržymų. Tačiau įsiteisėjus galimam teismo sprendimui atmesti ieškinį, apeliantė turės teisę reikalauti, jog ieškovė atlygintų nuostolius, kilusius dėl jos prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnis).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.