Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl paveldimo turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims I. G., E. S. bei J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į 1/2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl A. S. priklausančios turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi vadovaudamasis CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šis klausimas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

Teismas pažymi, kad minėto straipsnio nuostatos iš esmės yra taikomos vykdymo procese siekiant nustatyti skolininko turto dalį, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Tačiau šio straipsnio nuostatos netaikomos paveldėjimo procedūroms.

CK 5.70 straipsnis numato, kad įpėdiniai paveldėtą turtą pasidalina bendru sutarimu. Nesant sutarimo kiekvienas iš įpėdinių, t.y. paveldėtojų, realizavusių savo paveldėjimo priėmimo teisę, gali reikšti ieškinį dėl turto padalijimo. Teismas laiko, kad pareiškėjas turėjo reikšti tokį ieškinį. Teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjo pareiškimą laiko ieškiniu ir jį nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 29 d. mirė A. S.. Po jo mirties atsirado palikimas. Įpėdiniai pagal įstatymą palikėjo sutuoktinė J. S. ir palikėjo duktė E. S. palikimo nepriėmė. Nesant daugiau įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą palikimą priėmė valstybė, atstovaujama pareiškėjo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (14, 15 b.l.) patvirtina, kad viešajame registre yra A. S. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 35/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisės įregistruotos nuo 1994-07-29, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (9,10 b.l.). Minėta buto dalis įsigyta A. S. gyvenant santuokoje su J. S.. CK 3.117 straipsnis numato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.88 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Pažymėtina, kad minėtina prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija ir ja notaras remiasi tuomet, kai yra pergyvenusio sutuoktinio sutikimas. Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę ginčyti šią prezumpciją, įrodinėdamas savo asmeninę nuosavybę arba kitokias turto dalis. Nagrinėjant bylą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl sutuoktinių lygių dalių principas neturėtų būti taikomas. Todėl teismas daro išvadą, kad turtas, nesvarbu kurio iš sutuoktinių vardu registruotas, įsigytas arba sukurtas jų po santuokos sudarymo, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurioje kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį. Teismas laiko, kad 35/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) A. S. priklauso ½ dalis. Tokias pačias nuostatas teismas taiko ir kredito įstaigose esančioms piniginėms lėšoms. A. S. sąskaitoje esančios lėšos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½, o J. S. vardu esančioje sąskaitoje lėšų nėra (11 b.l.), todėl teismas laiko, jog nėra ir turto, dėl kurio dalies teismas turėtų pasisakyti, todėl teismas šį reikalavimą palieka nenagrinėtu.

Pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad A. S. naudojosi ½ patalpų, pažymėtų indeksu v-9, 12,99 m², bendram naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksu v-1, v-2, v-3, v-4, v-5, v-6 yra atsisakytas priimti teismo įsiteisėjusia 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalimi, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šio reikalavimo nesprendžia.

Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia nustatyti, kad A. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis A. S. ir J. S. priklausančių 35/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) Taip pat A. S. priklauso ½ dalis lėšų jo vardu atidarytoje „Swedbank“ AB sąskaitoje – 2,36 Lt (1/2 dalis iš 4,72 Lt) (10 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ (viena antroji) dalis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. 1950-03-13, priklausančių 35/100 (trisdešimt penkių šimtųjų) dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) A. S. vardu atidarytoje „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 2,36 Lt (du litai ir 36 ct).

Reikalavimą dėl A. S. priklausančių lėšų, esančių J. S. AB „Citadele” banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.