Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-456-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
A20.-456-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00467-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-456-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00467-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant užsienietei D. M. I., vertėjai Loretai Rimkuvienei,

nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečių D. M. I. ir A. E. M. I. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimų Nr. 22S65583 ir Nr. 22S65587 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjų atstovas skundais prašė iš dalies panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimus Nr. 22S65583 ir Nr. 22S65587 bei užsienietėms D. M. I., A. E. M. I. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atstovo skunde nurodyta, kad 2022 m. vasario 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus įleisti asmenis į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai motyvuojamas tuo, kad pareiškėjos nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjos nesutinka su sprendimu dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką — t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Migracijos departamentas, atsisakydamas suteikti pareiškėjoms teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. vasario 09 d. sprendimuose įvardijo ir konkretų įstatyminį pagrindą, o būtent, UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kurios reglamentuoja pagrindus, kuriais remiantis konkrečiai gali būti įvertintas pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksnys. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios nustatytos tiek pareiškėjos D. M. I. apklausos metu, o taip pat ir į tai, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusios migracijos įstatymų, ji bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), ji nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietes Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundais ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjos MIGRIS sistemoje buvo užregistruotos 2021 m. rugpjūčio 27 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimus dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja D. M. I. su dukra A. E. M. I. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M31754, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui, kuris 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1445, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtus sprendimus pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio teisėjas 2022 m. vasario 7 d. priimtu sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminą, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 16 d. priimta nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjoms yra įsiteisėjęs. Pareiškėjos nebėra prieglobsčio prašytojos. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimu 2022 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimą – skyrė pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino pareiškėjas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-2015-815/2022) pasisakė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas, nes pareiškėjui apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės kaip neteisėtai kirtusiam sieną užsieniečiui. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsienietės skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas. Šis teismo išaiškinimas aktualus ir šioje byloje – taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundų, kadangi pareiškėjoms apgyvendinimas taikomas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtą sprendimą, nes pareiškėjos jau nebėra prieglobsčio prašytojos. Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijų vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjų buvimą Lietuvos Respublikoje šiuo metu reglamentuoja 2022 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas sprendimas, byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjų skundų nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jie atmestini.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. M. I. teismo posėdžio metu skundus palaikė, prašė tenkinti.

Pareiškėja nurodė, kad teisės laisvai judėti pirmiausia prašo ne dėl savęs, o dėl vaiko. Jos jau daug mėnesių uždarytos, o vaikui tai nėra gerai. Be to vaikui prireikia tam tikrų daiktų, kuriuos galima nusipirkti tik Vilniuje. Ji pati sau norėtų nusipirkti apatinių drabužių, o ne kad juos jai nupirktų svetimi žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietės, prisistačiusios Kongo Demokratinės Respublikos pilietėmis D. M. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos mažametė dukra A. E. M. I., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietės buvo užregistruotos 2021 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M31754, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui, kuris 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1445, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtus sprendimus pareiškėja D. M. I. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kur 2022 m. vasario 7 d. priimtu sprendimu pareiškėjų skundas buvo patenkintas iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminą, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 16 d. priimta nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjoms yra įsiteisėjęs. Pareiškėjos nebėra prieglobsčio prašytojos.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą įleisti D. M. I. ir A. E. M. I. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietes UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad pareiškėja D. M. I. su kūdikiu į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Be to, pareiškėjos neturėjo jokių dokumento, galinčių patvirtinti jų tapatybę bei paliudyti jos pasakojimą apie menamą persekiojimą ar grėsmes, todėl pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas, nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad pareiškėja su mažamete dukra gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu pareiškėjos supažindintos 2022 m. vasario 15 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad pareiškėja D. M. I. su mažamete dukra neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtus ar nepagrįstus, todėl skundas atmestinas.

Be to, pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimu 2022 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos nutartimi pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiami Migracijos departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimai, nors formaliai nepanaikinti, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietės nustojo būti prieglobsčio prašytojos, nebegali būti taikomi, nes pareiškėjoms apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės kaip neteisėtai kirtusioms sieną užsienietėms. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjų skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. A-2015-815/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečių D. M. I. ir A. E. M. I. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimų Nr. 22S65583 ir Nr. 22S65587 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Violeta Miceikienė