Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-848-460/2009

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-03
Bylos Nr.: 2A-848-460/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškeviciene (pirm.), Almantas Padvelskis, Žydrunas Bertašius
Atsakovas: A. D., Klaipedos apskrities viršininko administracijai, Klaipedos rajono savivaldybes administracija, V. S., B. P.
Ieškovas: L. K.
Trečiasis asmuo: Klaipedos rajono 1-asis notaro biuras
Advokatai: Algirdas Juška

Kategorijos

24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešeja A. Maškeviciene Civiline byla Nr. 2A-848-460/2009

Teisejas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 24.4;

30.6; 99.9 (S)KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 3 d.

Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Aušros Maškevicienes, kolegijos teiseju Almanto Padvelskio, Žydruno Bertašiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant atsakoves A. D. atstovui advokatui Algirdui Juškai, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla Nr. 2-21-778/2009 pagal ieškoves L. K. ieškini atsakovams Klaipedos apskrities viršininko administracijai, Klaipedos rajono savivaldybes administracija, A. D., V. S., B. P., tretysis asmuo Klaipedos rajono 1-asis notaro biuras, del susitarimo pirkti žeme, potvarkio, isakymo, žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarciu, paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta dalinio panaikinimo, bei ieškoves L. K. apeliacini skunda del Klaipedos rajono apylinkes teismo 2009-03-16 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

ieškove pareiške ieškiniu teismo praše: 1) panaikinti susitarima, sudaryta tarp V. D. ir B. P., patvirtinta 1995-12-04 notares G. Pietarienes, pirkti žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Klaipedos rajono mero 1997-02-12 potvarkio dali (potvarkio priedo 5-ta eilute), kuriuo patvirtintos parduodamo ir faktiškai naudojamo žemes sklypo dalys, ir nustatyti, kad V. D. parduodamo sklypo dalis yra 209 m², o B. B. – 258 m²; 3) panaikinti Klaipedos apskrities viršininko 1997-08-19 isakymo Nr. 869 dali (isakymo priedo 5-ta eilute), kuriuo leista pirkti žemes sklypa V. D. ir B. P., ir nustatyti, kad parduodamo žemes sklypo dalies plotas V. D. sudaro 209 m², B. P. – 258 m²; 4) panaikinti 1997-10-01 valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/97-884, sudarytos tarp B. P. ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos, dali del valstybines žemes 0,009 ha pardavimo B. P.; 5) panaikinti 1997-10-01 valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/97-884, sudarytos tarp V. D. ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos, dali del valstybines žemes 0,014 ha pardavimo V. D.; 6) panaikinti dalinai 1999-01-28 pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp B. P. ir V. S., del 0,009 ha žemes sklypo pardavimo V. S.; 7) panaikinti 2001-08-07 paveldejimo pagal testamenta teises liudijimo dali – antrojo punkto dali, pagal kuri A. D. po V. D. mirties paveldejo 349/697 dalis žemes sklypo ir nustatyti, kad paveldeto žemes sklypo dalis sudaro 209/697 dalis šio sklypo; 8) pripažinti ieškovei teise isigyti privacion nuosavyben 230/697 dalis žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos vyriausybes 1999 m. nutarima Nr. 260 ir šiuo nutarimu patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykles. Reikalavimu pagrindu nurode aplinkybes, kad ieškovei asmenines nuosavybes teise priklauso 33/100 dalys gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kiti statiniu bendraturciai šiuo metu yra V. S. ir A. D. (A. D. priklauso 30/100 dalys, V. S. - 37/100 dalys). A. D. statinius isigijo pagal 2001-08-07 testamenta iš motinos V. D., o V. S. nuosavybe isigijo pagal 1999-01-28 pirkimo-pardavimo sutarti iš B. P. 1995-12-04 susitarimu tarp V. D. ir B. P. pirkti žemes sklypa, 1997-02-12 Klaipedos rajono mero potvarkio Nr. 79, Klaipedos apskrities viršininko isakymo Nr. 869, 1997-10-01 valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarciu pagrindu B. P. nuosavybes teise isigijo 0,0348 ha, o V. D. – 0,0349 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Visi šie dokumentai yra neteiseti, nes neatitinka teises aktu reikalavimu, t.y. jie priimti nesilaikant Lietuvos Respublikos Žemes reformos istatymo bei Lietuvos Respublikos vyriausybes 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Del valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos“ bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos reikalavimu. Vadovaujantis šiomis istatymo normomis, V. D. turejo teise privatizuoti 0,0209 ha, B. P. – 0,0258 ha, o ieškove – 0,0230 ha namu valdos žemes sklypo. B. P. 1999-01-28 sutartimi savo sklypo dali – 349 m² pardave V. S., o kita dali – 349 m² pagal 2001-08-07 paveldejimo teises liudijima paveldejo A. D. Ši sutartis ir paveldejimo teises liudijimas turi buti iš dalies panaikinti ir tai sudarytu teisini pagrinda išspresti ieškovei priklausancios žemes dalies – 230 m² pardavimo klausima pagal dabar galiojanti Vyriausybes 1999-03-09 nutarima Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykles.

Atsakovai Klaipedos rajono savivaldybes administracija, A. D., V. S., B. P., treciasis asmuo Klaipedos rajono 1-asis notaro biuro notare Gene Pietariene su ieškiniu nesutiko. Klaipedos rajono savivaldybes administracija, A. D., treciasis asmuo Klaipedos rajono 1-asis notaro biuro notare Gene Pietariene praše taikyti ieškinio senati.

Atsakove Klaipedos apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipedos rajono apylinkes teismas 2009-03-16 sprendimu ieškini atmete. Teismas nesutiko su ieškoves teiginiu, kad ieškinio senaties terminas skaiciuotinas nuo 2007 m. rugpjucio, kai ieškovei skundžiami aktai iš Klaipedos rajono žemetvarkos skyriaus buvo pateikti 2007-08-06 lydrašciu, o iš savivaldybes administracijos – 2007-08-16 lydrašciu. Teismas nustate, kad ieškove 1995 metais persikele gyventi i nama, esanti (duomenys neskelbtini), šioje vietoje ieškove išsipirko žemes sklypa, visas žemes sklypo išsipirkimo proceduras ji gerai žinojusi. 1992-04-26 ieškove Klaipedos rajono valdybai pateike prašyma parduoti jai 0,15 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), 2004-03-18 sudare mineto valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti. Kadangi ieškove buvo susipažinusi su žemes sklypo išsipirkimo iš valstybes proceduromis, todel ji kaip apdairus ir rupestingas žmogus, kuriam 1993-12-21 dovanojimo sutarties pagrindu asmenines nuosavybes teise priklause dalis gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), galejo ir turejo pasidometi žemes sklypu, esanciu prie šio gyvenamojo namo, pateikti prašyma del jo išsipirkimo iš valstybes. 1999-01-28 buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, kuriu pagrindu B. P. pardave, o V. S. nupirko 37/100 dalis gyvenamo namo, kitu statiniu ir 348/697 dalis žemes sklypo, esanciu (duomenys neskelbtini). Vykdant istatymo nuostatu reikalavimus, ieškovei ir V. D. kaip gyvenamojo namo bendraturtems buvo išsiustas 1998-10-12 pareiškimas del pirmumo teises perkant bendro turto dali. Šis pareiškimas 1998-10-17 buvo pasirašytinai iteiktas ieškoves gyvenamosios vietos adresu jos sutuoktiniui. Taigi, ieškove buvo informuota apie nekilnojamojo turto, kurio bendraturte ji buvo, pardavima, taciau ieškove notaru biurui nepateike jokio atsiliepimo apie nora ar atsisakyma pirkti gyvenamojo namo dali, nesidomejo apie parduodama turta. Ieškove pasidomejusi apie parduodamo gyvenamojo namo dali, butu sužinojusi ir apie parduodamo žemes sklypo dali, jo teisine registracija. Taciau ieškove nei tuo metu, nei veliau nepasidomejo žemes sklypu, esanciu prie namo, kurio dalis asmenines nuosavybes teise priklause ieškovei. Ieškove, isigijusi nuosavybes teise gyvenamojo namo dali, kaip apdairus ir rupestingas asmuo galejo ir turejo dometis žemes sklypo, esancio prie šio gyvenamojo namo, teisine registracija. Aplinkybiu, kurios butu sutrukdžiusios ieškovei tai atlikti, nenustatyta. Tokiu ieškoves nerupestingumu negalima pateisinti kitu asmenu, t. y. atsakovu A. D. ir V. S. interesu suvaržymo, kurios gincijamu sandoriu pagrindu nuosavybes teise yra isigijusios žemes sklypo dalis. Ivertines šias aplinkybes teismas padare išvada, kad ieškove apie gincijamus teises aktus sužinojo veliau, nei tokioje pacioje situacijoje turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo, todel ieškove reikalavimams del 1995-12-04 susitarimo, 1997-02-12, 1997-08-19 administraciniu aktu dalies pripažinimo negaliojanciais bei 1997-10-01 žemes pirkimo–pardavimo sutarciu pripažinimo iš dalies negaliojanciomis pareikšti yra praleidusi triju metu ieškinio senaties termina, nes ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 1998-10-17, t. y. diena, kai ieškovei buvo pranešta apie gyvenamojo namo dalies pardavima bei pasiulyta šia namo dali ieškovei pirkti arba atsisakyti tai padaryti. Atmetus ieškinyje šioje dalyje, yra pagrindas atmesti ieškini ir del 1999-01-28 pirkimo–pardavimo sutarties dalinio panaikinimo bei 2001-08-07 paveldejimo teises liudijimo panaikinimo iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškove prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja – ieškini tenkinti. Del ieškinio senaties nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados del senaties termino pradžios prieštarauja rašytiniams irodymams. Teismas pagrindiniu rašytiniu irodymu laike 1998-10-12 B. P. pranešima, kuris ieškoves tuometiniam sutuoktiniui iteiktas 1998-10-17. Šio pranešimo surašymo metu namu valdos žemes sklypas jau buvo privatizuotas, taciau pranešime jokiu duomenu apie žemes sklypo pardavima nera. Išsiusdama toki pranešima notare pažeide istatymo reikalavima informuoti kitus bendraturcius apie ju pirmenybes teise pirkti nekilnojamaji turta, tame tarpe ir žeme. Taigi iš šio pranešimo ieškove negalejo žinoti apie žemes sklypo privatizavima, o siulomos namo dalies neketino pirkti. Tarp bendraturciu del faktinio žemes sklypo naudojimo jokiu gincu nebuvo, todel ieškove negalejo itarti, kad žemes sklypas yra privatizuotas. Ieškove apie žemes sklypo privatizavima sužinojo 2007 pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje, kai po santuokos nutraukimo ketino parduoti savo namu valdos dali arba ikeisti bankui už kredita. Banke papraše pateikti žemes sklypo dokumentus, tada iš savo advokato ieškove sužinojo apie visus gincijamus susitarimus, isakyma, sutartis, paveldejimo teises liudijima. Šie dokumentai advokatui buvo iteikti 2007-08-06, nuo šios dienos ir skaiciuotinas ieškinio senaties terminas, kuris padavus ieškini 2007-09-04, nebuvo praleistas. Del ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo nurodo tuos pacius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsakove Klaipedos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodo su apeliaciniu skundu iš esmes sutinka. Nurodo, kad nesutinka su apeliantes išvada, jog Klaipedos apskrities valdytojas, priimdamas 1997-08-19 isakyma Nr. 869 leisti parduoti žemes sklypa V. Domarkienei ir B. P., pažeide Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Vyriausybes 1995-07-17 nutarimu Nr. 987, 2, 4, 6 punktu bei 7.1.1.1. papunkcio reikalavimus, nes nesilaike juose numatytu prievoliu rengiant ir iforminant žemes sklypo pardavimo dokumentus. Mineti punktai apskrities valdytojui nenustate jokiu privalomu veiksmu, del kuriu netinkamo atlikimo ar neatlikimo ieškovei buvo apribotos teises privatizuoti namu valdos žemes dali. Parduodamu namu valdos žemes daliu klausima iš esmes buvo nusprestas Klaipedos rajono mero 1997-02-12 potvarkiu Nr. 79. Valstybines žemes sklypu ne žemes ukio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykliu 2 punktas numate, kokius dokumentus asmuo turintis teise ir norintis pirkti naudojama žemes sklypa turi pateikti apskrities valdytojo administracijos žemes ukio departamento rajono žemes ukio valdybos arba miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybai. Visus numatytus dokumentus B. P. ir V. D. Klaipedos apskrities viršininko administracijai pateike. Pagal pateiktus dokumentus pastato (duomenys neskelbtini), savininkais buvo tik B. P. ir V. D.

Atsakove A. D. prašo ieškoves apeliacini skunda atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškoves teise privatizuoti dali žemes sklypo galejo buti pažeista tuo metu, kai priimami ir sudaromi 1995-12-04 susitarimas, 1997-02-12 ir 1997-08-19 administraciniai aktai bei 1997-10-01 pirkimo–pardavimo sutartys, ir ieškove apie savo teises pažeidima privalejo sužinoti nuo ju priemimo/sudarymo. Apeliantes argumentas, jog ieškinio senatis turi buti skaiciuojama nuo 2007-08-06, yra atmestinas kaip nepagristas teismo nurodytais motyvais. Ieškove namu valdos bendrasavininke tapo 19993-12-21 dovanojimo sutarties, kuris 1994-01-15 iregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindu ir nuo tos dienos igijo visas savininko teises ir galejo ginti jas nuo bet kokiu pažeidimu ir suvaržymu. Ieškove nurodo savo teisiu pažeidima, taciau ji neatliko jokiu butinu veiksmu istatymu suteiktai teisei igyti ir realizuoti, nesikreipe i savivaldybes institucijas, nepradejo žemes privatizavimo proceduru.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1992-05-15 B. P. Klaipedos rajono valdybai pateike prašyma del 0,03485 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), pardavimo (1 t., b.l. 28). 1992-04-14 V. D. Klaipedos rajono valdybai pateike prašyma del 0,03485 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), pardavimo (1 t., b.l. 29). 1992-03-06 Klaipedos rajono Gargždu miesto tarybos sprendimu nuspresta V. D. ir B. P. sodybini sklypa (duomenys neskelbtini) padidinti po 98,5 m² kiekvienai (iš 500 m² i 697 m²) (1 t., b.l. 30). Iš Inventorines technines korteles namu valdai matyti, kad žemes sklypo valdytojomis nurodytos B. P., kuri valdo 37/100 dalis žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) (dabartine (duomenys neskelbtini) gatve) ir V. D., kuri valdo 63/100 dalis žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) (dabartine (duomenys neskelbtini) gatve) (1 t., b.l. 32-33). 1992-05-27 patvirtintas žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), priklausancio B. P. ir V. D., projektas (šis projektas suderintas 1996-06-25) (1 t., b.l. 34). 1995-12-04 notare G. Pietariene (registro Nr. 11242) patvirtino V. D. ir B. P. sudaryta susitarima pirkti 0,0697 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), nustatant po ½ dali žemes sklypo kiekvienai (1 t., b.l. 31). Klaipedos rajono mero 1997-02-12 potvarkiu nustatyta parduodamu žemes sklypu plotai, nustatant V. D. 349 m², o B. P. – 348 m² žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 19-23). 1997-10-01 buvo sudaryta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P 55/97-884 (1 t., b.l. 16), kurios pagrindu B. P. isigijo iš valstybes 0,0348 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). 1997-10-01 buvo sudaryta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P55/97-887 (1 t., b.l. 17), kurios pagrindu V. D. iš valstybes isigijo 0,0349 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). 1999-01-28 sudaryta privacios žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. NGP-559), pagal kuria pardaveja B. P. pardave, o pirkeja V. S. nupirko 348/697 dalis žemes sklypo (kurio visas plotas 0,0697 ha), esancio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 121). 2001-08-07 A. D. išduotas paveldejimo pagal testamenta teises liudijimas, kurio pagrindu A. D. paveldejo savo mirusios motinos V. D. palikima, kuri sudaro 30/100 dalys pastatu ir 349/697 dalys žemes sklypo, esanciu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12). 1993-12-21 sudaryta sutartis, kurios pagrindu V. D. padovanojo savo dukrai L. K. 33/100 dalis gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) (b.l. 26).

Ieškove nurodo ieškiniu ginanti savo teise iš valstybes nuosavyben isigyti namu valdos žemes sklypa. Ši jos teise buvo pažeista kitu namo (duomenys neskelbtini), bendraturciu V. D. ir B. P., kurios neteisetai privatizavo visa namu valdai tenkanti žemes sklypa, tame tarpe ir ta dali, kuria privatizuoti galetu ieškove. Pirmosios instancijos teismas atmete ieškini del senaties.

Sprendžiant ieškinio senaties klausima taikytinos 1964 m. CK normos, nes ginco civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. (Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 10 str.). Ieškinio senatis – tai istatymu nustatytas laiko tarpas, per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškini (CK 83 straipsnis). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teises pažeidima (CK 86 straipsnis). Taigi istatymas ieškinio senaties termino eigos pradžia sieja su tokiais subjektyvaus pobudžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turejimu sužinoti apie jo teises pažeidima. Todel, spresdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžia, teismas visu pirma turi nustatyti teises pažeidimo momenta.

Nors ieškove savo teises realizavimo proceduru nepradejo, iš byloje esanciu irodymu darytina išvada, kad tai padaryti ieškovei tapo neimanoma, kadangi žemes sklypo dalis, i kuria ieškove galetu pretenduoti, nuosavybes teise valstybei nebepriklauso. Ieškoves ginamos teises realizavimui kelias buvo užkirstas nuo ginco žemes sklypo nuosavybes teisiu perleidimo momento, t. y. nuo 1997-10-01 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarciu, kuriomis valstybine žeme buvo perleista ieškoves bendraturtems B. P. ir V. D., iregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (1964 m. CK 149 str. 2 d., 255 str., Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 8, 32 str.), kuri laikytina ieškiniu ginamos teises pažeidimo diena. Ieškoves prašomas panaikinti 1995-12-04 notares patvirtintas ieškoves bendraturciu susitarimas pirkti žemes sklypa (duomenys neskelbtini), ieškoves ginamai teisei jokios itakos neturi. Prašomi panaikinti Klaipedos rajono mero 1997-02-12 potvarkio dalis, kuriuo ieškoves bendraturtems nustatytos parduodamo žemes sklypo dalys, Klaipedos apskrities viršininko 1997-08-19 isakymo Nr. 869 dalis, kuriuo ieškoves bendraturtems leista pirkti nustatytas dalis žemes sklypo nelaikytini savarankiškais reikalavimais, nes patys savaime ieškoves teises privatizuoti jai tenkancia namu valdos žemes sklypo dali neužkirto – taip pat ieškovei jokiu teisiu nesukure, nepakeite ir nepanaikino, ju teisetumo klausimas byloje nagrinetinas tik žemes sklypo perleidimo sandoriu teisetumo kontekste (CPK 26 str. 2 d.). Ieškoves reikalavimai panaikinti 1999-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties tarp B. P. ir V. S. dali bei 2001-08-07 paveldejimo pagal testamenta teises liudijimo dali taip pat yra išvestiniai iš reikalavimu panaikinti gincijama sutartimi perleisto ir testamentu palikto žemes sklypu igijimo teisinius pagrindus, t. y. valstybines žemes perleidimo B. P. ir V. D. sandorius.

Sužinojimo apie teises pažeidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise arba istatymo saugomas interesas yra pažeisti ar gincijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektines teises pažeidima sužinojo ne teises pažeidimo diena, teismas turi patikrinti, ar byloje nera irodymu, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teises pažeidima sužinojo ne veliau, nei tokioje pacioje situacijoje turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo.

Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad ieškoves ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada ieškove kaip apdairus ir rupestingas asmuo turejo sužinoti apie teises pažeidima, t. y. 1998-10-17 diena, kai ieškovei buvo pranešta apie gyvenamojo namo dalies pardavima bei pasiulyta šia namo dali ieškovei pirkti arba atsisakyti tai padaryti. Apeliante ieškinio senaties eigos pradžia laiko diena, kai jos advokatas gavo ieškiniu gincijamus dokumentus, t. y. 2007-08-06.

Sprendžiant, kada apie pažeista teise turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pažeidimo pobudi bei momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai savo teisiu atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turejo išsiaiškinti, jog jo teise yra pažeista. Reikia atsižvelgti i teises pažeidimo nustatymo sudetinguma, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmu ar neveikimo itaka ieškovo subjektyviam susiklosciusios situacijos vertinimui bei kitas turincias reikšmes aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 Del ieškinio senati reglamentuojanciu istatymu normu taikymo teismu praktikoje 7.4 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškove 1993-12-21 dovanojimo sutarties, kuri 1994-01-15 buvo iregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindu asmenines nuosavybes teise igijo dali gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Su namo bendraturtemis ieškove sieja giminystes ryšiai. Ieškove 1995 metais persikele gyventi i nama, esanti (duomenys neskelbtini), šioje vietoje ieškove išsipirko iš valstybes 0,1500 ha žemes sklypa. Ieškove pripažino, kad pati tvarke reikiamus dokumentus, apie privatizavimo proceduras žinojo (t. 2, b. l. 33). Ieškoves bendraturciu 1997-10-01 sudarytos valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartys 1997-10-08 buvo iregistruotos viešame registre (t. 1, b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenu banke esantys duomenys yra vieši, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teise naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus istatymu nustatytus apribojimus (CK 4.261 str., Nekilnojamojo turto registro istatymo 42 str. 1 d.). Ieškove bendraturtems del privatizuotu sklypu dydžio pareiške pretenzijas tik po dešimties metu.

Šiu faktiniu aplinkybiu pagrindu teiseju kolegija konstatuoja, kad ieškove kaip apdairus ir rupestingas asmuo, budama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturte, žinodama apie savo teise privatizuoti namu valdos žemes sklypa ir išmanydama privatizavimo proceduras, žinojo arba turejo sužinoti apie savo teises privatizuoti namu valdos dali pažeidima nuo pat gincijamu sandoriu iregistravimo viešame registre dienos. Todel teiseju kolegija, nors ir ne tais paciais motyvais, sutinka su iš esmes teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškove praleido 1964 m. CK 84 str. 1 dalyje nustatyta triju metu ieškinio senaties termina savo pažeistai teisei apginti ir nera nustatyta jokiu aplinkybiu, kad ieškinio senaties terminas butu sustabdytas, pratestas arba nutrauktas.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškini atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d., CK 1.131 str. 1 d.), todel teiseju kolegija del apeliacinio skundo argumentu susijusiu gincijamu sandoriu ir administraciniu teises aktu teisetumo klausimu atskirai nepasisako.

Esant tokioms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais iš esmes teisingo ir pagristo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti nera pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu patirtu pašto išlaidu suma nedidele, ju išieškojimo kaina viršytu ju suma, todel šios išlaidos iš suinteresuotu asmenu nepriteistinos (CPK 96 str.).

Iš ieškoves atsakovei A. D. priteistinos pastarosios apeliacineje instancijoje patirtos atstovavimo išlaidos (t. 2, b. l. 65, CPK 93 str. 1–3 d, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipedos rajono apylinkes teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendima palikti nepakeista.

Iš ieškoves L. K. atsakovei A. D. priteisti 500 Lt atstovavimo apeliacineje instancijoje išlaidu.

Kolegijos pirmininke Aušra MaškevicieneKolegijos teisejai Almantas PadvelskisŽydrunas Bertašius