Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-01-27 · Administracinė byla Nr. TA-90-261/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
TA-90-261/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01432-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-90-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01432-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kurios yra negyvenamosios paskirties, netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis: jam nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, dėl per mažų langų trūko oro, sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę, sanitariniai mazgai netvarkingi, pasivaikščiojimo kiemeliai avarinės būklės. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN patalpose buvo užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, jas valo patys nuteistieji. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė gera, sienos periodiškai dažomos. Uždaros zonos pastato, kur įrengtos kamerų tipo patalpos, pagrindinė paskirtis – specialioji. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktu, pagal kurį kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto bei teismų praktika ploto normos užtikrinimo kalinamiems asmenims aspektu, įvertinęs bylos duomenis apie kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų turinį, nustatęs pelėsio ant kameros Nr. 31 lubų buvimą, pareiškėjo argumentus dėl pelėsio veisimosi laikė nepakankamais, kad būtų galima pripažinti neturtinės žalos atsiradimą ir priežastinį ryšį tarp nustatyto pažeidimo bei kilusių pasekmių, o kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kamerų buities ir higienos sąlygų atmetė kaip nepagrįstus, nes juos, teismo vertinimu, paneigia atsakovo atstovo pateikti įrodymai. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateiktos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ir kiemelių būklės.

8. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

III.

9. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą, bylą peržiūrint visa apimtimi, priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

10. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai išnagrinėjo skundą, tokiu būdu diskriminuodamas pareiškėją. Nepaisydamas pareiškėjo prašymo, neužtikrino galimybės jam dalyvauti teisme ir tinkamai apginti savo teises. Teismas netinkamai įvertino kamerų langų dydį, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, be kita ko, negyvenamosios paskirties patalpose. Atsakovas vengia užtikrinti kalinamiems asmenims tinkamas sąlygas. Vadovaujantis nacionaliniu ir tarptautiniu teisiniu reglamentavimu, yra pagrindas konstatuoti skunde nurodytus pažeidimus ir skundo reikalavimą tenkinti.

Atsiliepimas

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, teismo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto, pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, bylą peržiūrėti visa apimtimi ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas vertina, kad byla išnagrinėta netinkamai, neužtikrinant galimybės pareiškėjui dalyvauti teisme. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo laikomas negyvenamosiose patalpose. Be to, teismas netinkamai įvertino kamerų langų dydį, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimus.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Dėl pareiškėjo abstraktaus prašymo bylą peržiūrėti visa apimtimi akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas jo prašymo, neužtikrino galimybės jam dalyvauti teisme ir tinkamai apginti savo teises.

19. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskyrė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.00 val., nutarė apie posėdžio vietą ir laiką šaukimais pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu išdėstyti teismui poziciją, ar jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pirmosios instancijos teisme gautame atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, neatvykus į paskirtą posėdį proceso dalyviams bei atsižvelgdamas į pareiškėjo sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

21. Nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės dalyvauti teismo procese pažeidimo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinto langų dydžio, kuris, pareiškėjo teigimu, neatitiko teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde netinkamą langų dydį siejo su netinkamu patalpų vėdinimu. Pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus, kurie nepatvirtina patalpų vėdinimo pažeidimų. Šiose pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad patalpos vėdinamos per atvirus langus, kurie yra pritaikyti vėdinimui. Nepasitvirtinus pareiškėjo siekiamai įrodyti aplinkybei, kad dėl netinkamo langų dydžio buvo apsunkintas patalpų vėdinimas, pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

23. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai, svečių namai) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo laikymu negyvenamosiose patalpose, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nesant visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

25. Pabrėžiama, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, negali būti vertinama kaip pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama diskriminavimo apraiška.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė