Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. P. R. skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. vasario 18 d. d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. P. R. (toliau – pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per nustatytą laikotarpį (iki 2024 m. birželio 1 d.) laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytus reikalavimus, Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 120.2, 123 ir 127.1 punktų reikalavimus, kuriose nurodyta, kad veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 8-10).

2. Valstybės įmonės „Registrų centras“ specialistės N. M. 2025 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau- ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 700 eurų bauda (b. l. 14-17).

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. R. skundžia Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. vasario 18 d. nutarimą. Mano, kad nutarimas nepagrįstas, nes jis negalėjo atlikti jokių prievolių valstybinėms institucijoms, kadangi buvo apribota jo laisvė: atimti kompiuteriai, telefonai, uždarytos visos banko sąskaitos, nes nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. buvo taikyta sankcija, 24 val. per parą būti namuose ir nebendrauti. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visas prievoles valstybinėms institucijoms. Teismo posėdyje parodė, kad įmonė veiklos nevykdė, ataskaitas apie tai pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui. Elektroninio parašo neturi. Keturis mėnesius praleido kalėjime be teisinio pagrindo, buvo atimtos visos priemonės tai daryti ir kompiuterio neturėjo. Veiklą vykdė labdaros tikslais, jį nubaudė nepagrįstai 600 Eur bauda. Samdė buhalterę bandydamas perduoti ataskaitą. Šiuo metu ataskaitos pateiktos, iš tos veiklos pasitraukė. Į Registrų centrą bylos nagrinėjimui atvykti negalėjo, nes buvo sulaikytas, nepateikė ir atsiliepimo, dėl šios priežasties negalėjo apginti savo teisių. Yra priimtas sprendimas panaikinti visas jam skirtas kardomąsias priemones, apribojimus. Apskundė neteisėtą sulaikymą, dar nepriimtas sprendimas. Intensyvi priežiūra jam paskirta nuo balandžio 4 d. Kaltinimai pareikšti dėl sukčiavimo. Yra priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, nutartį pateiks teismui per raštinę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

5. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

7. Skunde pareiškėjas teigia, kad nėra jo kaltės dėl laiku nepatektų metinių ataskaitų valstybės institucijoms, nes laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. buvo suimtas ir laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. liepos 4 d. buvo paleistas į laisvę, tačiau buvo apribota laisvė. Metinės ataskaitos jau yra pateiktos, todėl pareiškėjo vertinimu, Valstybės įmonės „Registrų centras“ paskirta bauda turėtų būti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla nutraukta įvykdžius įstatymuose nurodytas pareigas. Teismo vertinimu pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos, todėl atmestinos.

8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimą. Aptariama teisės normos dispozicija yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šiame straipsnyje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui tvarka yra reglamentuojama kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingi šie teisės aktai – Lietuvos respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ).

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

10. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 12, 18 punktai, redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu). Šiuo nagrinėjamu atveju šioje byloje matyti, kad Juridinių asmenų registre 2019 m. kovo 19 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad T. P. R. nuo 2019 m. kovo 19 d. eina UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas (b. l. 11-12). Metines finansines ataskaitas pareiškėjas turėjo pateikti už 2023 metus iki 2024 m. birželio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. buvo suimtas. Nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. liepos 4 d. jis buvo paleistas į laisvę, tačiau jo judėjimo laisvė ir bendravimas buvo apriboti, todėl dėl pateisinamų priežasčių negalėjo laiku atlikti prievolių valstybės institucijoms. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus bei pritaria Institucijos atsiliepime išsakytiems argumentams, kad minėtos ataskaitos turėjo būti pateiktos iki pareiškėjui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d. Tai, kad prievolę pateikti bendrovės ataskaitas jis įvykdė vėliau, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės šiuos duomenis teikti laiku, todėl jo teismui pateikti argumentai apie sulaikymą, jo teisių ir laisvių suvaržymus atmestini kaip nepagrįsti šioje byloje, nes kaltinime nurodyt laikotarpiu, t. y. prievolės įvykdymo laikotarpiu iki 2024 m. birželio 1 d. pareiškėjas jokių įrodymų apie savo suvaržymus nepateikė. Taip pat nepateikė teismui jokių rašytinių duomenų, iš kurių matytųsi, kad jam taikytos procesinės prievartos priemonės buvo nepagrįstos ir pasak pareiškėjo teiginius teismo posėdžio metu, prokuroro buvo panaikintos. Šiuos duomenis teismui pareiškėjas įsipareigojo pateikti ir tam, kad būtų pagrįstos skunde nurodytos aplinkybės, turėjo juos pridėti. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kad T. P. R. būtų informavęs Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimus.

11. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 12 punktai). Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Be to, ir nors skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuojant tuo, kad jis negalėjo laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, tačiau, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, nurodytas reikalavimas neišnyko ir už jo nevykdymą, kaip jau minėta buvo minėta, yra atsakingas būtent T. P. R..

12. T. P. R. laiku neatlikęs pareigos pateikti metines ataskaitas už 2023 metus iki 2024 m. birželio 1 d. buvo atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, kaip Bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų. Taigi, VĮ Registrų centro vyriausioji specialistė tinkamai kvalifikavo veiką, išsamiai išdėstė situacijos vertinimo motyvus ir pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

13. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

14. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.

15. Kaip minėta, T. P. R. už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta 700 Eur bauda. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo arba jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ar dydžio, turi būti paskiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje yra nustatyta tai, kad teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Institucija motyvavo savo nutarimą ir paskyrusi T. P. R. už tokį administracinį nusižengimą 700 Eur baudą artimą minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, atsižvelgė į jo asmenybę, įvertino tai, kad jis už tokį nusižengimą jau buvo baustas anksčiau (turi galiojančią administracinę nuobaudą), kas jį neigiamai charakterizuoja kaip asmenį ir leido vertinti šį jo nusižengimą kaip ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingą veiksmą bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. vasario 18 d. d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 569, 622, 642, 675 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. P. R. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.